Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ko nesuprato „Eurovizijos“ funkcionieriai

 
2017 05 16 6:00

Praėjusią savaitę Ukrainos sostinėje šurmuliavęs „Eurovizijos“ dainų konkursas baigėsi. Kijevo valdžia ir kiti šio renginio organizatoriai pasistengė, kad jo šventiška dvasia apimtų kaip galima daugiau žmonių – tiek vietos gyventojų, tiek atvykusių iš kitų šalių ir kad visi užmirštų, jog visai netoli, už 800 kilometrų, Rytų Ukrainoje toliau vyksta karas.

Jis reikalauja naujų aukų. Keturi taikūs gyventojai žuvo Avdijivkoje per apšaudymą iš Kremliaus remiamų separatistų pusės net ir konkurso finalo dieną. Todėl Ukrainos prezidentas Petro Porošenka nedalyvavo jo baigiamajame renginyje.

Valstybė, kurios teritorijoje vyksta karas, privalo gintis. Bet to, regis, nesuvokia „Eurovizijos“ funkcionieriai, atvykę į Kijevą iš šalių, kur yra taika.

Jie dėkojo Ukrainai už gražų renginį, kurio dvasią buvo galima pajusti ne tik konkurso salėje, bet ir mieste įrengtose „Eurovizijos“ gerbėjų zonose. Jose netrūko didelių ekranų, žinomų Ukrainos grupių pasirodymų, šviesos efektų. Tačiau kartu jie pridūrė, kad birželio 12 dieną bus surengtas specialus posėdis, kuriame bus priimtas sprendimas, kaip nubausti Ukrainą ir Rusiją. Galimų sankcijų skalė plati: nuo baudų iki draudimo trejus metus dalyvauti konkurse.

Valstybė, kurios teritorijoje vyksta karas, privalo gintis. Bet to, regis, nesuvokia „Eurovizijos“ funkcionieriai, atvykę į Kijevą iš šalių, kur yra taika.

Ukrainai gresia sankcijos už tai, kad šalis atsisakė įsileisti Rusijos atlikėją Juliją Samoilovą. Ji pažeidė 2015 metais Ukrainoje priimtą įstatymą, draudžiantį lankytis aneksuotame Kryme be Kijevo žinios. J. Samoilova koncertavo Kryme per renginį, kurio šūkis buvo „Krym naš“ („Krymas – mūsų“). Taigi ne tik nelegaliai be Ukrainos valdžios žinios kirto šios valstybės sieną, bet ir dalyvavo renginyje, kuriame neigta Krymo aneksija.

Rusijai sankcijos gresia už tai, kad ji atsisakė transliuoti „Eurovizijos“ dainų konkursą, kai sužinojo, jog šalies atlikėja, išrinkta dalyvauti konkurse, nebus įleista į Ukrainą.

Yra daug požymių, jog Rusija ir J. Samoilova dar iki paskelbiant draudimą neketino dalyvauti „Eurovizijoje“ Kijeve. Maskva ignoravo parengiamuosius konkurso renginius, net nebuvo užsakiusi viešbučio Kijeve savo delegacijai konkurso dienomis.

Taigi viena valstybė, remiama tarptautinės bendruomenės, gina savo teritorinį vientisumą, o kita jį pažeidžia. Viena šalis siekia, kad jos įstatymų būtų laikomasi, o kita ieško būdų juos pažeisti ir kartu suduoti smūgį Krymo aneksijos nepripažinimo politikai. Be to, dar ir naudodamasi neįgaliu žmogumi, kad parodytų, esą ukrainiečiai neturi jokio žmogiškumo.

Nepaisydama to, Europos transliuotojų sąjungos generalinė direktorė Ingrid Daltenre laiške Ukrainos premjerui Volodymyrui Hroismanui pareiškė, jog draudimas J. Samoilovai atvykti į konkursą ( t. y. Ukrainos siekis užtikrinti, kad jos įstatymų būtų laikomasi) pakenks Ukrainos, kaip šiuolaikinės demokratinės Europos valstybės, įvaizdžiui, o „Eurovizijos“ organizatoriai yra ne tik sunerimę, bet ir supykę, kad konkursas naudojamas kaip priemonė tolesnėje Rusijos ir Ukrainos konfrontacijoje.

„Eurovizijos“ funkcionieriai nuolat priduria gerbiantys Ukrainos įstatymus, bet jiems pačios „Eurovizijos“ normos yra aukščiau. Jos byloja, kad valstybės negali konkurso naudoti kaip politikos priemonės, nes jis – už politikos ribų.

Vis dėlto kodėl „Eurovizijos“ funkcionieriai negali suprasti, kas šioje istorijoje yra budelis ir kas yra auka, kas mėgino pasinaudoti festivaliu kurdamas politinę provokaciją. Ką Lietuva, geriau suvokdama visas šios situacijos subtilybes, galėtų parekomenduoti šiems funkcionieriams, kad ateityje vėl nebūtų atsidurta sumaniai paspęstuose politikos spąstuose?

Visų pirma, kaltos tam tikros tarptautinės normos, kurios, valstybei pripažinus, kad jos teritorijoje vyksta kitos šalies inicijuotas karas, ta valstybė atsidurtų labai nepalankioje padėtyje. Todėl Rusijos ir jos remiamų separatistų karas prieš Ukrainą yra toliau vadinamas ne karu, o antiteroristine operacija. Jeigu jis būtų pavadintas kitaip, Ukraina netektų Tarptautinio valiutos fondo paramos, kuri jai gyvybiškai būtina.

Be to, Rytų Ukrainoje vyksta Rusijos inicijuotas, bet oficialiai nepaskelbtas karas. Iš kur visa tai gali žinoti žmonės, kurie organizuoja dainų konkursą?

Bet vieną dalyką „Eurovizijos“ organizatoriai iki birželio 12 dienos tikrai galėtų padaryti – patvirtinti nuostatas, numatančias, kad konkurso dalyvės neturi teisės siųsti į šalį, kurioje vyksta „Eurovizija“, atlikėjų, pažeidusių tos valstybės įstatymus. Žinoma, jeigu ta šalis demokratinė ir tai pripažįsta tarptautinė bendruomenė.

O nuo politikos ir sporte, ir kultūroje kažin ar gali toli pabėgti. Valstybės šias sritis naudoja savo politikai, o atskiri žmonės gali ištarti žodžius, atspindinčius jų pažiūras.

Štai „Deutsche Welle“ po „Eurovizijos“ finalo atkreipė dėmesį į Lietuvos pranešėjos žodžius „Šlovė Ukrainai“, pavadino juos politiniu tekstu ir klausė, ar dabar konkurso organizatoriai svarstys kokias nors sankcijas ir Lietuvai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"