Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Pirmyn! Į praeitį?

 
2017 07 26 6:00

Kas iš mūsų nėra dainavęs ar bent girdėjęs dainos su priedainiu „Sugrįžki, jaunyste, alyvoms sužydėjus...“? Nebent vien „Eurovizijos“ karta...

Ir būtent jai, „Eurovizijos“ kartai, pavyko sugrąžinti Sąjūdžio kūrėjų ir rėmėjų kartą į sovietinę jaunystę, į tą jos puslapį, kurį rašė įvairūs skundikai. Slaptieji skundikai, vadinamieji stukačiai arba bildukai, ir atvirieji: draugų grupės, rašiusios laiškus aukštesnėms instancijoms ir raginusios apsaugoti visuomenę nuo, jų nuomone, ideologiškai nesubrendusių ar net žalingų elementų.

„Apsaugoti“ reiškė – išmesti iš darbo, mokyklos, instituto, universiteto... Į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą įstojau tais metais, kai iš jo buvo išmestos trys geriausios lietuvių literatūros dėstytojos. Ir dabar prisimenu tą įtampos, net baimės atmosferą, kuri padvelkdavo kaskart įėjus į katedrą...

Sveikas protas sufleruoja, kad baimė ir pastangos apriboti ar net užgniaužti kritiką, nuomonių įvairovę diskredituoja pamatines Europos Sąjungos vertybes, bet ar daug sveiko proto tūno galvose, kurios šiandien turi teisę ir galią priimti sprendimus?

O trečiais studijų metais panašiai buvo „išprievartautas“ mūsų kursas, kai, prisipažinusi, jog yra tikinti katalikė, iš universiteto buvo pašalinta L. G., viena geriausių, gabiausių studenčių.

Gėdingiausia, kad abiem atvejais skundikų vaidmeniui nutarta pasirinkti studentus, kuriuos neva papiktino „nacionalistinė“ dėstytojų paskaitų dvasia ar kurso draugės religiniai įsitikinimai. Bet ką apie ideologiją galėjo spręsti ir žinių, ir gyvenimo patirties stokojantys jaunuoliai?! Ir štai istorija kartojasi: grupė studentų skundžiasi dėstytoju, vienu Sąjūdžio kūrėjų, kad jo dėstomo kurso turinys neva neatitinka Europos Sąjungos ideologijos.

Taigi kai kam sugrįžo jaunystė... Sugrįžo pačiu nesimpatiškiausiu pavidalu, nes tie, kurie skundžiasi, dar reikalauja ir slaptumo, kaip darė anų laikų „bildukai“. Ir visa tai vyksta mokslo įstaigoje daug žadančiu pavadinimu – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Regis, tokia mokslo ir žinių šventovė turėtų ugdyti gero (ne propagandinio lygio) išsilavinimo, plačių pažiūrų ir subtilių, vadinamųjų diplomatinių, ne tik tarptautinių, bet ir tarpusavio santykių specialistus. O ką turime?

Labai žinomas, labai gerbiamas mokslininkas rašo labai rimtą laišką minėto instituto direktoriui, kuris tiktų jam į anūkus, ir korektiškai pasirašo: „Pagarbiai, Bronislovas Genzelis, Kovo 11-osios akto signataras.“ O „anūkas“ atsainiai, lyg santechnikui, pranešusiam apie unitazo gedimą, atsako: „Sveiki, dėkui už žinutę.“ Pasirašo pagarbiai... sau, nes nepamiršta visų turimų titulų: „Pagarbiai, prof. Ramūnas Vilpišauskas. Director/Direktorius...“ ir t. t.

Beje, paraše interesantui svarbi informacija pirmiausia pateikiama anglų kalba, ir tik paskui, už brūkšnelio – valstybine lietuvių kalba. Gal šiam garbiam institutui, rengiančiam politikos formavimo ir interpretavimo specialistus, nebegalioja Lietuvos Konstitucija?

Kiek teko girdėti, kai kuriems instituto studentams ir kai kuriems jų dėstytojams labai nepatinka Europos Sąjungos lyginimas su Sovietų Sąjunga. Bet juk panašių reiškinių ar daiktų palyginimas sudaro teisingesnio, objektyvesnio pažinimo pagrindą! Tai pripažįsta išmintingi filosofai (René Descartes'as, Friedrichas Nietzshe), šia nuostata vadovavosi didžiosios tautos (lot. Omnis comparatio cognitatur, angl. It is only when we compare things, vok. Alles erkennt sich aus Vergleich ir t. t.), tad neturėtų būti nei keista, nei baisu, jei šiuo pažinimo metodu pasinaudoja ir vienas kitas mūsų protingesnis filosofas, pavyzdžiui, Vytautas Radžvilas.

Piktinkitės ar nesipiktinkite, tačiau realybė tokia: šiandien Europos Sąjungos narės Lietuvos tikrojo europietiško išsilavinimo lygio nepasiekusiam jaunimėliui ir jo instruktoriams propagandininkams, kaip ir šių prototipams iš sovietinės praeities, vėl vaidenasi, kad kritiškas žvilgsnis į Europos Sąjungą gali tą Sąjungą išklibinti ar net sugriauti.

Sveikas protas sufleruoja, kad baimė ir pastangos apriboti arba net užgniaužti kritiką, nuomonių įvairovę diskredituoja pamatines Europos Sąjungos vertybes, bet ar daug sveiko proto tūno galvose, kurios šiandien turi teisę ir galią priimti sprendimus?

Pagyvensim – pamatysim. O kol kas niūniuojame: „Negrįžki, jaunyste, nes tu pavėlavai...“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"