Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Progresinis mokesčio tarifas – nesąžiningas

 
2017 08 10 6:00

Pasiūlymai įvesti progresinį pajamų mokesčio tarifą Lietuvoje užklumpa tarsi gripo epidemija. Laimei, ji praeina, laimei, dalis žmonių įgyja imunitetą. Tačiau klausantis politikų kalbų atrodo, kad šį rudenį vėl neišvengiamai turėsime tą pačią, visiems jau nusibodusią diskusiją. Neabejotinai pagrindinis lozungas bus „Daugiau uždirbantieji turi mokėti daugiau mokesčių“, tad panagrinėkime, ką jis iš tiesų reiškia.

Juk ir pagal dabartinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą daugiau uždirbantys asmenys sumoka daugiau nei kiti. Net jei nebūtų neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), 400 eurų uždirbantis žmogus sumokėtų 60 eurų gyventojų pajamų mokesčio, gaunantis 1000 eurų – jau 150 eurų gyventojų pajamų mokesčio. Taigi būdami sąžiningi, turėtume patikslinti lozungą ir sakyti ne „daugiau uždirbantis žmogus turi daugiau sumokėti“, o „daugiau uždirbantysis turi sumokėti daug daugiau“.

Bet juk dar yra NPD. Uždirbantys 400 eurų į rankas darbuotojai sumoka tik 30 eurų pajamų mokesčio, o žmogus, uždirbantis 1000 eurų, sumoka jau 200. Atlyginimai skiriasi 2,5 karto, o sumokami mokesčiai – net 6 kartus. Jei būtų įvestas progresinis mokesčio tarifas, ši neteisybė dar labiau padidėtų.

Ir čia dar ne viskas! Kiekvienas darbuotojas dar moka už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Sveikatos draudimas irgi skaičiuojamas nuo pajamų: daugiau uždirbi – daugiau sumoki. Kodėl? Juk dėl to, kad daugiau uždirbi – labiau nesergi ir į polikliniką dažniau nevaikštai. Dažnai yra net priešingai – daugiau uždirbantieji neturi laiko laukti eilėse poliklinikose ir susirgę eina pas privačius gydytojus, kur sumoka dar kartą. Lietuviška sveikatos draudimo sistema atvirai diskriminuoja daugiau uždirbančius žmones.

O juk dar yra „Sodros“ įmokos. Daugiau sumokantieji „Sodrai“ irgi diskriminuojami. Štai paprastas pavyzdys: Jonui – 25 metai, jis uždirba 400 eurų. Kiekvieną mėnesį jis sumoka po 145 eurus „Sodros“ įmokų, iš kurių 100 eina senatvės pensijai. Sakykime, jo atlyginimas nesikeis 40 metų. Per visą gyvenimą Jonas „valdiškai“ pensijų sistemai sumokės 48 tūkst. eurų. Nemažai. Tačiau Petras, uždirbantis 1000 eurų, per visą gyvenimą sumokės net 130 tūkst. eurų!

Kokio dydžio pensijas gaus Jonas ir Petras? Jonas – 260, Petras – 430 eurų. Nors Petras sumokėjo 2,7 karto daugiau savo uždirbtų pinigų, jo pensija bus didesnė tik 1,6 karto. Paprastai tariant, lietuviška „valdiškų“ pensijų sistema sudėliota taip, kad kuo daugiau uždirbi, tuo mažiau apsimoka joje kaupti.

Progresinio mokesčio tarifo įvedimas šią neteisybę tik dar labiau didintų. Į mokslą investavęs, darbe „besiplėšantis“ ir pajamų neslepiantis žmogus būtų papildomai apmokestinamas. Kokią žinutę žmonėms siunčia valdžia? Gali labai stengtis, bet valdžia pasirūpins, kad negyventum per daug gerai. Kaip šalyje, kuri didžiuojasi darbštumu ir atitinkamomis patarlėmis („Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia“), atsiranda pasiūlymų, kad triūsą ir pastangas reikia papildomai apmokestinti?

Progresinių mokesčių siūlytojai švaistosi lozungais apie turtuolių ar milijardierių apmokestinimą, o ranką kiša į vidutines pajamas gaunančio žmogaus kišenę.

Iš kur atsiranda teigiančiųjų, kad papildomai apmokestinti tokius žmones yra sąžininga? Jei kas nors ir turi teisę skųstis mokesčių sistemos sąžiningumo stoka, tai būtent daugiau uždirbantieji. Jie sumoka didesnius pajamų, sveikatos draudimo mokesčius, o gauna lygiai tiek pat, kiek visi. Jie gerokai permoka „Sodrai“, o mainais gauna tik šiek tiek didesnę pensiją.

Progresinis mokesčio tarifas bus nutaikytas ne į kokius nors mistinius milijardierius, o į šiek tiek prakutusius gyventojus. Pažiūrėkime į buvusius ar esamus pasiūlymus. „Turtai“, kuriuos siūloma apmokestinti, prasideda ne nuo milijardo ir net ne nuo milijono, o nuo maždaug 1000 eurų per mėnesį. Paprastai tariant, progresinių mokesčių siūlytojai švaistosi lozungais apie turtuolių ar milijardierių apmokestinimą, o ranką kiša į vidutines pajamas gaunančio žmogaus kišenę.

Jei progresinių mokesčių siūlytojai būtų nuoseklūs ir sąžiningi, jie siūlytų apmokestinti turtą, o ne pajamas. Juk 1500 eurų uždirbantis „turtuolis“ gali apskritai neturėti jokio turto. Butas įsigytas už paskolą, automobilis – sudarius išperkamosios nuomos sutartį. Vertinant finansiškai, šio žmogaus turtas yra minusinis, t. y. jis turi pajamų ir paskolų, bet ne turto.

Argumentų prieš progresinius mokesčius yra ir daugiau. Jie mažina paskatas stengtis ir dirbti, skatina mokesčių slėpimą, daugiau apmokestina tas šeimas, kuriose dirba tik vienas, o ne abu suaugusieji. Be to, labiau apmokestinus vidurinę klasę, nelygybė nesumažės ir t. t. Tačiau visos šios diskusijos nublanksta prieš patį svarbiausią argumentą. Progresinis tarifas yra nesąžiningas ir neteisingas. Jis dar labiau apmokestintų žmones, kurie jau dabar daug moka, bet mažai ir gauna. Vien tai turėtų būti pakankama priežastis neįvesti progresinio pajamų mokesčio tarifo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"