Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Rūpesčiai dėl prezidento rinkimų

 
2017 08 11 6:00

Rusijos viešojoje erdvėje jau nemažai vietos užima „prezidento rinkimų“ tema. Tokį terminą vartoja ne tik Kremliaus propaganda, bet ir režimo kritikai, nors jie puikiai suvokia, kad jokių rinkimų nevyks, o bus tik to paties žmogaus perrinkimas. 

„Prezidento rinkimai“ yra tos pačios grupės sąvokos, kaip ir „fašistinė Ukraina“, „Donbaso liaudies respublika“. Tai – dirbtinės sąvokos, vartojamos Kremliaus propagandininkų dirbtinei tikrovei sukurti. Šioje „tikrovėje“ jau 17 metų murdomi Rusijos gyventojai, ir murdomi gana efektyviai – drąsiai galima sakyti, kad daugiau nei pusė rusų šia „tikrove“ tiki. Deja, ja tiki ir nemaža dalis Lietuvos piliečių.

Šiuo metu kalbant „prezidento rinkimų“ tema svarbiausią vietą užima klausimas, ar Vladimiras Putinas dalyvaus šiuose „rinkimuose“, t. y. ar sutiks būti perrenkamas. Šis klausimas greičiausiai sukurtas dirbtinai, o jo kūrėjai sėdi Kremliuje. Taip manyti verčia mažiausiai dvi priežastys. Pirma, pats V. Putinas mėgsta kurti intrigą. Tie, kas domisi Rusija, gal dar nepamiršo, kaip ilgai buvo „tempiama guma“ 2008 metais, kai V. Putinas iki pat paskutinių minučių nesakė, ar sieks trečios prezidento kadencijos ir ką siūlys į prezidento postą, jei pats laikysis Konstitucijos ir trečios kadencijos nesieks.

Antroji priežastis, kodėl V. Putinas viešai vis kartoja, kad dar neapsisprendė, ar dalyvaus „rinkimuose“, yra siekis sukelti kuo daugiau dėmesio šiems „rinkimams“. Kremliaus strategai būgštauja, kad rusai tiesiog neateis balsuoti. Juk iš tiesų kam eikvoti laiką ir energiją reikalui, kurio rezultatas aiškus jau dabar? Pernykščiai Valstybės Dūmos rinkimai parodė, kad stambiausiuose miestuose atėjo balsuoti vos per 30 proc. rinkėjų. Esant tokiam aktyvumui, net ir suklastoti rinkimų rezultatus tampa sunku.

Kremliaus strategams, matyt, jau neužtenka klastojimo. Vasaros pradžioje rusų apžvalgininkai aptarinėjo kaip ir iš Kremliaus gautą informaciją, kad 2018 metų „prezidento rinkimus“ norima organizuoti tarsi savotišką tautos pritarimą prezidento V. Putino veiklai. Netgi skaičiai buvo nurodomi: siekti, kad ateitų balsuoti ne mažiau kaip 70 proc. balsavimo teisę turinčių šalies gyventojų, o iš atėjusiųjų ne mažiau kaip 70 proc. turėtų balsuoti už dabartinį šalies vadovą. Tokiu atveju už V. Putiną balsuotų 49 proc. visų Rusijos rinkėjų ir šis rezultatas tenkintų režimą.

Tačiau čia, mano galva, susiduriame su tam tikru kognityviu disonansu. Viena vertus, niekas net neabejoja, kad kitais metais V. Putinas bus perrinktas be jokių problemų, svarbu yra tik tai, ar jis pats to norės. Kita vertus, matome akivaizdų Kremliaus susirūpinimą šiuo perrinkimu, siekį, kad jis baigtųsi kuo sklandžiau. Kodėl taip yra? Greičiausiai dėl legitimumo. Iki 2014 metų režimo legitimumas buvo grindžiamas socialine ir ekonomine gerove, kuri tikrai augo. Anot rusų ekonomistų, ūkis nustojo augti jau 2012 metais, todėl Krymo užgrobimu ir karu Donbase buvo pereita prie karinio legitimumo – esą Vakarai siekia parklupdyti atsigaunančią Rusiją, o tvirtas lyderis V. Putinas to neleidžia.

Režimui dirba tikrai nekvaili žmonės, todėl jie negali nematyti, kad Krymo „atgavimo“ euforija jau išblėso, o nuo karo Donbase ir Sirijoje rusai jau ima pavargti. Daugėja rusų, manančių, kad V. Putinas valdžioje jau yra per ilgai. Todėl jei į rinkimus ateis 50 proc. rinkėjų ir iš jų 70 proc. balsuos už dabartinį prezidentą, tai bus tik 35 proc. visų šalies rinkėjų. Tai Kremliaus netenkina, nes susilpnina V. Putino legitimumą.

Šis režimas neturi ateities, ir tai yra ne šiaip skambi frazė. Jis neturi ateities tuo požiūriu, kad visomis galiomis siekia išsaugoti dabartį.

Ieškodami būdų paskatinti rinkėjų aktyvumą ir padidinti lojalių rinkėjų skaičių, Kremliaus strategai prakalbo apie Rusijos ateities viziją (rusiškai „obraz buduščego“). Pavyzdžiui, net yra duotas nurodymas gubernatoriams, kad jie pateiktų savo regiono ateities viziją. Iš tokių regioninių pamąstymų Kremliuje bus sukurta bendra visos šalies ateities vizija ir pateikta rinkėjams, viliojant juos ateiti ir balsuoti už žmogų, kuris vienintelis gali vadovauti šaliai tokiu sunkiu metu, kai ji yra iš visų pusių apsupta priešų.

Kalbos apie „obraz buduščego“ mąstantiems rusams ir visiems kitiems, kurie dabartinį Rusijos režimą vertina adekvačiai, tegali sukelti šypseną. Juk akivaizdu, kad šio režimo pirmas, svarbiausias, pagrindinis ir t. t. tikslas yra kuo ilgiau išsilaikyti valdžioje. Šis režimas neturi ateities, ir tai – ne šiaip skambi frazė. Jis neturi ateities tuo požiūriu, kad visomis galiomis siekia išsaugoti dabartį. Juk dabar padėtis yra kontroliuojama, ir nieko nereikia keisti, nes, neduok Dieve, išjudinsi kokius nors procesus visuomenėje, kurių paskui gali nesuvaldyti.

Šis režimas neturi ateities ir dėl to, kad savo pagrindimo ieško praeityje. Per trejus metus po Krymo užgrobimo staiga įvyko Stalino reabilitacija – jam statomi paminklai, kabinamos memorialinės lentos. Visai neseniai V. Putinas viešai pareiškė, kad caras Ivanas Rūstusis nebuvo toks žiaurus, kad jis nenužudė savo sūnaus. Rusų istorikai pašiurpo nuo tokio istorijos perrašymo, tačiau išvada aiški – V. Putino režimas ieško sau pagrindimo atsigręždamas į pačius žiauriausius Rusijos istorijos etapus. Juk ir Ivaną Rūstųjį, ir Staliną sieja vienas bendras bruožas – jie masiškai žudė savo valdinius.

Ateities vizijos rengimą siekiant perrinkti V. Putiną taikliai pakomentavo žinomas rašytojas Dmitrijus Bykovas. Anot jo, pati ateities idėja yra nesuderinama su V. Putino asmeniu. Jis daro viską, kad ateitis neateitų, nes toje ateityje jo nėra. Visa tai, kas gera, jam yra net ne dabartyje (nes dabartis jau yra pavojinga), o būtent praeityje. Todėl jokios ateities vizijos čia negali būti – arba V. Putinas, arba ateitis.

Žiūrint iš lietuviškos varpinės, didžiausias mūsų rūpestis yra tai, kad siekdamas sutelkti elektoratą V. Putinas gali sukelti nedidelį, bet pergalingą karą. Jis yra sukėlęs jau tiek daug karų ir konfliktų, kad dar vienas karas būtų eilinis jo politinės biografijos įvykis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"