Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Santykiai su Lenkija: ką dar turėtume nuveikti?

 
2017 09 09 6:00

Po premjero Sauliaus Skvernelio susitikimo su vienu įtakingiausių Lenkijos politikų Jaroslawu Kaczynskiu ir Lenkijos premjere Beata Szydlo viešojoje erdvėje atsirado nemažai optimizmo dėl pagerėsiančių santykių su Lenkija. Šis optimizmas buvo kurstomas pirmiausia paties S. Skvernelio ir jo aplinkos: iš tikrųjų, susitikti ir dvišalius Lietuvos bei Lenkijos santykius aptarti su J. Kaczynskiu ir B. Szydlo yra labai svarbu, tačiau ar to pakanka?

Lenkija, sulaukianti Europos Sąjungos institucijų ir kai kurių Vakarų Europos valstybių spaudimo dėl atsisakymo įsileisti nelegalius imigrantus pagal ES patvirtintas kvotas bei matanti sumaištį Višegrado grupėje, pastaruoju metu aktyviai ieško partnerių savo iniciatyvoms tarptautinėje erdvėje paremti. Lenkijos poreikis rasti partnerius yra toks didelis, kad kartais paieškos išsiplečia ir už ES ribų, tad galimybių langas veikti Lietuvai šiandien yra pravertas. Juo labiau kad šiame kontekste jaučiami ir tam tikri teigiami mūsų šaliai signalai – Lenkijos valdžia nedviprasmiškai pasisakė prieš Astravo atominės elektrinės projektą ir pranešė, jog Lenkija nepirks Astravo elektros. Jaučiamas ir gerokai rimtesnis kaimynės požiūris į Lietuvos siekį išnaudojant elektros jungtį su Lenkija mūsų elektros sistemas sinchronizuoti su europine sistema.

Tačiau strateginiai energetiniai projektai mūsų dvišalėje darbotvarkėje sėkmingai judėjo net šalčiausiais santykių periodais. Santykiuose su Lenkija privalome matyti klausimų visumą, nes pažanga tik atskirais klausimais vargu ar leis plėtoti strateginį dvišalį dialogą. Todėl, grįžus namo, nuo gražių kalbų apie atsinaujinsiančius santykius privaloma pereiti prie darbų.

Grįžus namo, nuo gražių kalbų apie atsinaujinsiančius santykius privaloma pereiti prie darbų.

Tam tikri Lietuvos žingsniai jau buvo žengti: pasikeitus „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei po beveik dešimtmečio pagaliau rastas sutarimas su lenkų „Orlen“ kompanija dėl krovinių perdavimo tarifų ir susidariusių tarpusavio skolų.

Siekiant sumažinti tiek Lietuvai, tiek Lenkijai nerimą kėlusią Rusijos informacinę įtaką, dar praėjusių metų pabaigoje Seimo nariai pasiūlė Vyriausybei imtis veiksmų, kad Vilniaus regione būtų retransliuojamos populiarios Lenkijos televizijos programos. Šiomis dienomis Vyriausybė paskelbė, kad artimiausiu metu vyks konkursas, kuriame bus atrinktas tokios paslaugos teikėjas.

Seimo Gegužės 3-iosios grupė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus, paragino Vyriausybę imtis iniciatyvos aktyviau spręsti Vilniaus ir Šalčininkų krašto ekonominio plėtojimo problemas ir ant Vilniaus bei Šalčininkų rajonų ribos kurti laisvąją ekonominę zoną, kurioje atsirastų daug gerai mokamų darbo vietų šio regiono žmonėms. Spaudoje pranešama, kad atsakingi ministrai ir merai šią iniciatyvą jau svarsto darbiniuose pasitarimuose.

Laikinosios Gegužės 3-iosios grupės iniciatyva taip pat įregistruotas įstatymo projektas, kuris pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytas taisykles leistų asmens dokumento pirmajame puslapyje rašyti pavardes su raidėmis w, q, x. Šį įstatymo projektą pasirašė per 70 Seimo narių, įskaitant premjerą S. Skvernelį. Asmenvardžių rašymo originaliomis lotyniško pagrindo raidėmis įstatymo projektas yra ypač svarbus ir kone prioritetinis norint pasiekti tikrą Lietuvos ir Lenkijos santykių atsinaujinimą. Projekto pateikimas Seimui pareikalavo ypatingos skirtingų politinių jėgų vienybės, kuri galiausiai buvo prarasta minėtą projektą svarstant Seimo komitetuose. Paradoksalu, tačiau „kompromisinėmis“ vadinamos įstatymo pataisos, kurios sugriovė iki tol galiojusį konsensusą, buvo pateiktos S. Skvernelio frakcijos kolegos Mindaugo Puidoko.

Galiausiai labai svarbi yra nuosekli ir principinga Vyriausybės laikysena gyvybiškai svarbiais karinio ir energetinio saugumo klausimais. Tolesnis gynybos finansavimo didinimas atvertų naujas bendradarbiavimo galimybes su Lenkija saugant bendrą oro erdvę, jūrą – pažeidžiamiausias sienos atkarpas. Vyriausybės dvejonės dėl tolesnio gynybos biudžeto didinimo neprisideda prie mūsų, kaip patikimo partnerio, įvaizdžio stiprinimo. Kai kurių aukštų Vyriausybės biurokratų noras „atskirti“ nesaugios Astravo atominės elektrinės projektą nuo kitų, pavyzdžiui, ekonominių santykių su Baltarusija klausimų, mūsų ryžtu turėjo priversti suabejoti ne tik artimiausius kaimynus bei partnerius, bet ir pradžiuginti tam tikrus nesaugių atominių „statybininkus“ Rytuose.

Šiandien atnaujintas politinis įtakingiausių Lenkijos politikų ir Vyriausybių vadovų dialogas turi taip pat nuosekliai pereiti ir į oficialų, diplomatinį lygmenį. Vyriausybė turi siekti atnaujinti vyriausybinę dviejų šalių bendradarbiavo komisiją, kuri sėkmingai veikė iki tragiškos lėktuvo katastrofos Smolenske. Tas pats pasakytina ir apie prezidentinį konsultacinį komitetą. Nuolatinis bendradarbiavimas šiuo metu vyksta tik tarp abiejų šalių parlamentų.

Premjero S. Skvernelio skatinamas dialogas šiandien yra būtinas, nes Lietuvos ir Lenkijos santykiams neigiamą įtaką daro ir Varšuvoje susiklostęs neobjektyvus, stereotipinis jau tapęs požiūris dėl tariamai prastesnės lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. Tačiau, kaip ir minėjau, šiandien nuo kalbų privalome pereiti prie konkrečių darbų, o šį rudenį laukiantys balsavimai Seime ir principinė Vyriausybės atstovų laikysena strateginiais Lietuvos ir Lenkijos darbotvarkės klausimais parodys, kiek pagrįstos buvo kalbos apie mūsų dvišalių santykių atsinaujinimą, juolab kad dvišaliam dialogui kenkiančios „alternatyvios“ iniciatyvos šiandien kyla iš paties premjero aplinkos.

Žygimantas Pavilionis yra Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"