Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Terorizmas maitinasi baime

 
2017 08 21 9:37

Pranešimai apie teroro išpuolius skirtinguose Europos miestuose drebina informacinę erdvę vis dažniau. ISIS aktyviai bando kautis „priešo teritorijoje“, t.y. nešti skausmą ir baimę tiesiai į susivienijusios Europos širdį. Išpuolių geografija taip pat plečiasi. Vien per praeitą savaitę išpuoliai buvo įvykdyti Ispanijoje ir Suomijoje. Įtartinas išpuolis, kuris irgi gali būti teroro aktu, įvyko ir Rusijoje.

Esminis skirtumas teroro akto nuo kitų panašaus pobūdžio nusikaltimų yra tam tikras šou elementas. Pavyzdžiui, teigiama, kad tarp potencialių teroristų taikinių Barselonoje buvo ir garsioji Sagrada Familia – Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčia, kuri yra vienas iš esminių turistų traukos centrų bei gerai atpažįstamas minėto Ispanijos miesto simbolis.

Teroristai taip pat dažniausiai yra „neišrankus“ aukoms. Jiems svarbu tiesiog pasiekti kuo didesnio nužudytųjų ir sužalotųjų žmonių skaičiaus. Teroro akto aukomis tampa paprasti žmonės, o tai reiškia, jog šalyje, kurią teroristai pasirinko savo taikiniu, niekas negali būti visiškai ramus dėl savo saugumo.

Išpuoliai turistų pamėgtose vietose gali turėti ir ekonominį poveikį. Šalis, kurią turistai pradeda vengti, netenka pinigų, kuriuos keliautojai galėtų joje išleisti.

Seniai yra žinoma, kad esminis teroristų tikslas yra pasieti baimę. Rašytojas Fazilis Iskanderas savo filosofinėje satyrinėje pasakoje „Triušiai ir smaugliai“ rašė: „Jų hipnozė yra mūsų baimė.“ Nors ši frazė buvo iš tikrųjų skirta paaiškinti, kaip funkcionuoja valdžios ir visuomenės santykiai nelaisvoje šalyje, ją galima pritaikyti ir dabartinei situacijai, t. y. terorizmo grėsmės aptarimui.

Išpuolių organizatoriai nori užhipnotizuoti Vakarų visuomenę, padaryti baimę šios visuomenės kasdienybe, pasieti nuolatinį nerimą, kurį neįmanoma būtų išsklaidyti.

Viena vertus, Vakarai bando priešintis šiems naujųjų fanatikų siekiams. Galima prisiminti, kad po teroro išpuolio Paryžiuje 2015 metų sausį Prancūzijos sostinės gyventojai išėjo į Vienybės maršą, protestuodami ne tik prieš teroristų bandymus įtvirtinti jų širdyse baimę, bet ir suskaldyti visuomenę, eskaluojant potencialius religinius ir etninius nesutarimus.

Panašiai ir dabar Barselonoje žmonės, atėję į akciją teroro išpuolio aukoms atminti, po tylos minutės pradėjo ploti ir skanduoti: „Mes nebijom!“

Tačiau akivaizdu, jog teroristai irgi nesiruošia sudėti ginklų. Jie pasinaudoja ne tik tiesiogine teroristine taktika, tačiau bando veikti ir informacinėje erdvėje, išnaudoti žiniasklaidos kanalus. Neatsitiktinai praeitų metų pabaigoje Europos Parlamentas pripažino dvi esmines informacines grėsmes Europai – kartu su Kremliaus skleidžiama propaganda buvo įvardintas ir ISIS informacinis aktyvumas.

Beje, kaip ir minėta, praėjus kelioms dienoms po išpuolių Ispanijoje ir Suomijoje išpuolis buvo įvykdytas ir Rusijoje – Surguto mieste. Ten peikiu ginkluotas asmuo užpuolė praeivius miesto centre. Nukentėjo septyni žmonės, kelių iš jų būklė yra sunki. Pats užpuolikas buvo nukautas. Pažymima, kad jis dėvėjo „mirtininko diržo“ imitaciją, tačiau tikrų sprogmenų neturėjo.

Teroristai savo pasiekia. Baimė vis giliau įsismelkia į europiečių sielas.

Surguto policija paskelbė, jog išpuolis „nebuvo teroro aktu“. Įtariama, jog išpuolio vykdytojas buvo tiesiog psichiškai nestabilus. Įdomu tai, kad pasirodžius informacijai apie šį incidentą Rusijoje ISIS paskubėjo prisiimti atsakomybę sau. Tai irgi neturėtų stebinti, nes prisiimti atsakomybę už savo ir nesavo išpuolius yra viena iš teroristų taktikų. Jos tikslas yra tas pat – baimė. Teroristinė organizacija tokiu būdu bando sukurti iliuzija, jog ji yra galingesnė ir pajėgesnė nei yra iš tikrųjų. Prisiimdama atsakomybę už kiekvieną rimtesnį išpuolį ji lyg pasako, jog yra visur bei gali bet kurio metu smogti kitą smūgį.

Deja, bet teroristai savo pasiekia. Baimė vis giliau įsismelkia į europiečių sielas. Būdamas Briuselyje birželio mėnesį tapau evakuacijos iš centrinės miesto aikšties liudininku po to, kai teroristas bandė susisprogdinti centrinėje Belgijos sostinės stotyje. Kilo didžiulė panika, žmonės bėgo gatvėmis, nunešdami viską savo kelyje. Savotiškas stebuklas, kad ši minia nieko nesutrypė, kas tik dar kartą įrodo, jog teroristų tikslams pasiekti kartais nereikia ir pačių teroristų – užtenka baimės.

Natūrali išvada iš viso pasakyto būtų nebijoti, tačiau vargu ar tokį atsaką į teroristinį pavojų galima būtų įgyvendinti, nes teroro išpuoliai iš tikrųjų yra baisus dalykas. Baimė negali tiesiog išnykti, nes tai prieštarautų savisaugos instinktui, tačiau negalima leisti baimei nugalėti. Nepamirškime, kad, kaip teigia išmintis – baimės akys didelės.

Deja, bet terorizmo pavojus lydi mūsų gyvenimą. Šio teksto pradžioje specialiai panaudojau žurnalistinį klišė, rašydamas apie tai, kad išpuoliai vyksta vis dažniau. Iš tikrųjų, statistiniai duomenys rodo, jog praeito amžiaus aštuntajame, devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje teroro aktų buvo vykdoma ne mažiau, o net daugiau, negu šiandien. Žinoma, keičiasi terorizmo pobūdis – tuomet dažnai teroristinės grupės vadovavosi separatizmo idėja (pavyzdžiui, baskai), šiandien mes kalbame apie radikaliųjų religinių grupių terorizmą. Tačiau paties terorizmo esmės ir jo logikos tai nekeičia. Nepamirškime, kad jo hipnozė yra mūsų baimė.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"