Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Vakarams vertėtų ne vien mokyti paribio valstybes, bet ir mokytis iš jų

 
2017 08 11 11:07

Vakarai turėtų mokyti, o Rytai – klausytis. Toks mąstymo modelis buvo įsigalėjęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios pavergtosios tautos skubėjo kurti (arba, kai kuriais atvejais, atkurti) politikos ir ekonomikos institucijas, reikalingas demokratijai ir klestėjimui.

Tačiau net ir anais laikais toks globėjiškas požiūris buvo klaida. Patarėjų iš Vakarų mėginimai perkelti savo idėjas į buvusį komunistinį pasaulį dažnai būdavo beprasmiški ar netgi kenksmingi. Prisimenate privatizaciją pagal investicinius čekius?

Be to, nors vakarietiškas ekonomikos ir politikos modelis tikrai buvo geresnis nei sovietų imperijos valstybinio planavimo ir autoritarizmo mišinys, jis tikrai nebuvo idealus. Jeigu Vakarai būtų mažiau pamokslavę, jie būtų daug pasimokę iš žmonių, ką tik atėjusių iš už Geležinės uždangos. Tokie valstybės veikėjai kaip Vaclavas Havelas iš buvusios Čekoslovakijos ir Lennartas Meri iš Estijos demonstravo turį strateginę viziją, retorinių gebėjimų bei gilių filosofinių įžvalgų, o Vakarų lyderiams dažniausiai viso to stigdavo.

Senasis Vakarų viršenybės kompleksas dabar atrodo visiškai pasenęs. Problemų apstu, bet jos pasklidusios po visą žemyną: Italijoje fiksuojamas vangus ekonomikos augimas, Britaniją apėmęs politinis paralyžius, Prancūzijoje tvyro socialinė įtampa, Lenkiją ir Vengriją valdo niekam nepasiduodantis populizmas, o Ukrainą krečia įsigalėjusi korupcija.

Tačiau esama ir teigiamų dalykų: Švedijos ekonomika klesti, o Ispanija sparčiai atsigauna. Be to, Europos Centrinis Bankas praėjusią savaitę pranešė, kad „Baltijos šalys kartu su Slovakija yra tarp keleto euro zonos šalių, kur realus BVP vienam žmogui pagal perkamosios galios standartą rodė esminę konvergenciją Europos Sąjungos vidurkio link“. Dabar jų BVP vienam žmogui rodiklis siekia apie 60 proc. „senųjų“ 15 ES narių vidurkio. Šis rodiklis 1995 metais, siekė vos ketvirtadalį to vidurkio.

Itin svarbus priminimas, kokią pažangą padarė „naujoji“ Europa, yra Estijos pirmininkavimas ES.

Nors mažiausioje iš Baltijos šalių dirba gana blanki vyriausybė, ji sklandžiai vykdo savo programą, ypač daug dėmesio skirdama bendros skaitmeninės rinkos kūrimui. Estijos skaitmeninė pilietybė – elektroninė tapatybės kortelė, išduodama užsieniečiams – vilioja norinčius užsiimti verslu ES svetimšalius, ypač „Brexit“ išgąsdintus britus. NATO kontroliuojamame kibernetinės gynybos centre Taline neseniai baigėsi kasmet vykdomos pratybos „Locked Shields“, jau tapusios svarbiausiu tokio pobūdžio renginiu Europoje.

Yra ko pasimokyti ir iš kitų paribio valstybių. Ukraina, nors ir patyrė didžiulių sunkumų bei sumokėjo itin didelę kainą, kovos lauke beveik sustabdė Rusiją. Ukrainiečių kariai turi sunkiai pelnytos patirties ir supranta, kaip Maskva vykdo reguliarųjį ir nereguliarųjį karą.

Civiliai irgi turi ką pasiūlyti. Ukrainos mitų griovėjai, kovojantys su rusų propaganda, turi jai pačią jautriausią uoslę. Tarptautinė žurnalistų komanda „Coda Story“, daugiausiai dirbanti iš Gruzijos, į viešumą kelia istorijas, kurias Vakarų žiniasklaida pamiršta.

Neseniai šioje platformoje pasirodė vienas kvapą gniaužiantis vaizdo įrašas, kuriame pasakojama, kaip Rusijos žvalgyba šantažuoja homoseksualius vyrus, norėdama juos užverbuoti. Kitame straipsnyje, parengtame „Coda Story“ partnerės „Eurasianet“, pasakojama, kaip Rusijoje ir kitose šalyse atgaivinamas priverstinis psichiatrinis gydymas – vienas didžiausių sovietų sistemos siaubų.

Galėtume pasimokyti netgi iš drąsių rusų, kurie patys kovoja už tiesą, laisvę ir kitas vertybes, Europoje laikomas savaime suprantamomis. Mane ypač smarkiai sukrėtė pilietinės visuomenės pastangos pažymėti 80-ąsias diktatoriaus Josifo Stalino Didžiojo teroro pradžios metines (minimas liepos 30-ąją). Rusijos valdžia tokias sukaktis dabar tiesiog ignoruoja. Tiems rusams galime padėti socialiniuose tinkluose parašę grotažymę #помнимбольшойтеррор („prisimename Didįjį terorą“). Galbūt mūsų draugai artimiausiu laiku pergalės neiškovos, bet vis tiek galime parodyti, kad jų nepamirštame.

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"