Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Lietuvos imtynės: kas šiemet spindėjo tarptautinėje arenoje

 
2016 12 31 18:00
imtynes.lt nuotrauka

Daug kalbėta ir rašyta apie neabejotinai geriausią metų imtynininką Edgarą Venckaitį. Nors tauragiškis, praėjęs sunkų olimpinės atrankos kelią Rio de Žaneire liko vienuoliktas, tačiau tai nesumenkino jo nuopelnų. Juolab ir penkta vieta Europos čempionate taip pat šį bei tą pasako.

Stabilumą viso sezono metu demonstravęs atletas pirmoje olimpinėje dvikovoje su pasaulio čempionu Franku Staebleriu pralaimėjo teisėjų sprendimu, tačiau minėta dvikova tikrai bus narstoma įvairiuose imtynių specialistų seminaruose analizuojant subjektyvumo faktorius.

Pavasarį Rygoje vykusiame Europos čempionate šiek tiek pritrūko Laimučiui Adomaičiui, kuris tenkinosi penkta vieta.

Gerą tradiciją pratęsia dvimetrinis gigantas Mantas Knystautas, kuris vos ne kasmet džiugina medaliais iš pasaulio ar Europos čempionatų. Šiemet žemyno jaunimo iki 23 metų čempionate klaipėdietis iškovojo bronzą.

Net trys medalius pasaulio kariškių čempionate iškovojo laimėjo mūsų šalies klasikai. Vilius Laurinaitis iš Korėjos grįžo su sidabro, o Kristupas Šleiva ir Mindaugas Mizgaitis su bronzos apdovanojimais.

Moterų imtynių padangė nėra debesuota. Jau įpratome prie Danutės Domikaitytės pergalių, kuriai šiemet vos vieno taškelio pritrūko iki olimpinio kelialapio. Savotišką atgimimą pademonstravo Indrė Bubelytė, kuri Europos čempionate įveikė tituluotą latvę Laurą Skujiną ir parodė aukščiausią karjeros rezultatą – užėmė penktą vietą. Jau patyrusioms atletėms ant kulnų mina kelios jaunesnės kartos panelės, iš kurių išsiskiria Auksė Rutkauskaitė ir Kamilė Gaučaitė. Pastaroji savo galimybes parodė pasaulio jaunių čempionate Gruzijoje, kur užėmė trečią vietą. Jos komandos draugė Auksė taip pat nenuvylė – Tbilisyje ji liko penkta.

Veteranai. Kaip be jų. Nenuoramos žilaplaukiai savyje randa motyvacijos ir noro galynėtis ant imtynių kilimo ir keliauja savo lėšomis į kasmet vykstančius pasaulio veteranų čempionatus. Šiemet Suomijoje vykusiame čempionate medalius iškovojo šešiasdešimt prisitraukimų per minutę sugebantis atlikti imtynių veteranas Nikolajus Ilkevičius iš Vilniaus ir žymiausias šalies kurmių gaudytojas Stasys Šaduikis iš Mikališkių kaimo. Beje, Stasiui rytoj stuktels 70!

Tačiau tai dar ne viskas. Neramina vienas nepadarytas darbas. Taip jau nutiko, kad liko nepastebėtas visai nekuklus vieno imtynininko pasiekimas. Tiksliau – nuošalėje užstrigo pasaulio imtynių čempiono titulas. Dar tiksliau – pasaulio kurčiųjų čempiono. Taip jau keletą mėnesių tituluojamas Mantas Kazimieras Sinkevičius.

Planetos pirmenybių nugalėtojo vardą Mantas iškovojo pasaulio kurčiųjų graikų-romėnų čempionate, tačiau jo pasiekimas paskendo praūžusio šalies golbolo komandos triumfo Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse verpetuose. Irane vykusiose varžybose 25-erių kaunietis įveikė aukščiausio lygio atletus, kurie atstovauja savo valstybėms tuose pasaulio ir Europos čempionatuose, kuriuose nėra žodelio „kurčiųjų“. Nepaisant to, Mantas nesaulakė parolimpiečiams skirto dėmesio.

„Gajos“ sporto mokyklos treneriu dirbančiam M.Sinkevičiui tai ne pirmas solidus pasiekimas tarptautinėje arenoje. Sauliaus Liaugmino ir Algimanto Raupelio auklėtinis 2011 metais Europos kurčiųjų čempionate iškovojo bronzą, o pernai tapo žemyno čempionu.

Šiemet kaunietis galiausiai pasipuošė Lietuvos imtynių čempionato auksu. Prieš tai du metus paeiliui Mantas užėmė trečiąsias vietas.

Pasaulio čempionate Teherane Mantas rungėsi svorio kategorijoje iki 75 kilogramų, o grumtis jam teko su trimis varžovais. Svoryje iš viso kovojo devyni atletai.

Naujųjų metų išvakarėse su pasaulio kurčiųjų imtynių čempionu Mantu Kazimieru Sinkevičiumi kalbėjome apie jo pergales, aistrą imtynėms, šeimą bei …tylą ant kilimo.

– Su kuo kovojai Irane? Kuri kova sunkiausia? Ar pažinojai savo varžovus?

– Pirmoje kovoje įveikiau kazachą Aibarą Nurbukhambetą (8:0), o antroje ant menčių paguldžiau ukrainietį Stasą Čerepovskijų. Nepaisant pergalės mentėmis, sunkiausia trečia kova finale su Maksimu Gerasimovičiu iš Rusijos. Treneris Saulius Liaugminas nuo pat pirmų sekundžių liepė spausti ir išvarginti varžovą. Persekiojamas rusas mėgino išnaudoti mano stūmimą ir, neparuošęs veiksmo, mėgino numesti per save, bet man pavyko susigaudyti situacijoje ir,pridengęs rusą metimo metu, paguldžiau jį ant menčių.

– Nuo kelių metų sportuoji?

– Imtynių treniruotes pradėjau lankyti 2001 metais, būdamas vienuolikos. O apskritai sportu domėtis pradėjau dar anksčiau.

– Ar lankei dar kokias nors sporto šakas?

– Pati pirma mano sporto šaka buvo futbolas, po to sekė krepšinis, bet abi sporto šakas lankiau vos mėnesį laiko, neužkabino. Toliau pradėjau lankyti baseiną ir po kiek laiko klasės draugas nusivedė į imtynių treniruotes. Daugmaž pusę metų lankiau tiek imtynių, tiek plaukimo treniruotes, nes negalėjau apsispręsti, kuri sporto šaka man patiko labiau. Bet visiškas išsisprendė savaime, nes patekau į kuriozišką situaciją – plaukimo treniruočių metu mane apkaltino vagyste, todėl baseiną teko išbraukti iš savo tvarkaraščio, liko imtynės. Tai buvo priežastis dėl ko pasukau imtynių keliu. Kiek vėliau, paaiškėjus tikroms aplinkybėms, plaukimo treneriai atsiprašė ir siūlė grįžti atgal, bet aš atsisakiau.

– Kas be imtynių tave „veža“? Kuo domiesi?

– Be imtynių šiek tiek domiuosi fitnesu ir kultūrizmu. Tai sporto šakos, kurios, galbūt, ateityje pakeis imtynes, kai jau ant kilimo nebegalėsiu lipti.

– Ar esi vedęs?

– Taip, vasarą su Gintaute atšventėm vestuvių metines. Ta proga liepos mėnesį žmona „padovanojo“ dukrelę Jorūnę.

– Ar skirstomi klausos negalią turintys sportininkai į kažkokias grupes, tarkim, šiek tiek girdinčius ir visai klausos neturinčius?

– Kad dalyvauti kurčiųjų varžybose reikia atitikti tam tikras klausos ribas. Visiems, tiek tiems, kurie tik neprigirdi, tiek visai negirdintiems reikia turėti gydytojo išrašą apie klausos būklę. Tačiau vien to negana. Pas kurčiuosius yra dvi kontrolės. Pirma, kaip ir visur, dopingo kontrolė. Antra – klausos kontrolė, kad apgaulės būdu nedalyvautų sveikas, ne kurčias sportininkas. Ir jei sportininkas yra visiškai kurčias ar atitinka tam tikras procentines klausos negalios ribas, visi sumetami į vieną „katilą“. Kai kuriose ne kontaktinėse sporto šakose šiek tiek girdintiems sportininkams yra draudžiama naudotis klausos aparatu, kad jie neturėtų pranašumo prieš kurčiuosius.

– Papasakok apie dvikovų specifiką, kaip teisėjai duoda komandas?

– Kaip ir įprasta visur matyti, teisėjai naudojasi švilpuku, o tuo atveju, kai visiškai klausos neturintis sportininkas kovoja, teisėjas juos sustabdo rankų palietimais per petį ar nugarą.

– Su kokiomis problemom susiduri dalyvaudamas ne kurčiųjų varžybose?

– Vienintelė problema tikriausiai yra ta, kad prieš užlipant ant kilimo išklausau trenerio nurodymus ir viskas – tai būna paskutiniai žodžiai kuriuos įsitempęs galiu išgirsti arba tiesiog suprasti pagal trenerio gestus ir kūno kalbą. Kovos eigoje sekunduojančio asmens negirdžiu – kovoju taip, kaip treneris nurodė arba kaip man tuo momentu atrodo geriausia.

– Kodėl nedalyvavai šiemet Rygoje vykusiame Europos čempionate? Ar teko kovoti su tais, kurie dalyvavo Rygoje?

– Rygoje nedalyvavau dėl to, kad negavau finansavimo. Pagrinde tik su mūsų šalies atstovais teko kovoti, kurie dalyvavo Rygoje.

– Kokie artimiausi startai?

– Dabar ruošiuosi Kurčiųjų olimpiadai, kuris vyks kitais metais Turkijoje. Niekados nenumoju ranka į Lietuvos čempionatą. Būti šalies čempionu ar prizininku yra didžiulė garbė.

Parengė Valdas Malinauskas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"