Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

„Dzūkų kalendorius“ – save gerbiančiam dzūkui

 
2017 11 10 13:30
Juozas Žitkauskas kraštiečiams dzūkams parengė ateinančių metų kalendorių.
Juozas Žitkauskas kraštiečiams dzūkams parengė ateinančių metų kalendorių. Romo Jurgaičio nuotrauka

„Vilniaus dzūkulių“ asociacijos vadovas Juozas Žitkauskas baigiantis metams kraštiečiams pristatė pasididžiavimo vertą dovaną – ateinančių metų „Dzūkų kalendorių“. „Man, kaip dzūkui, tai buvo garbės reikalas“, – prisipažino jau kito kalendoriaus rengimo darbus pradėjęs Vilniaus dzūkų lyderis.

J. Žitkauskas sakė, jog panašų kalendorių turi išleidę žemaičiai. Tad dzūkai nutarė nenusileisti ir sukurti savąjį. „Iki šiol yra buvę įvairių kalendorių, skirtų atskiriems miesteliams, rajonams, tačiau jie buvo knygos pavidalo, todėl nelabai patogūs ir funkcionalūs. Knygą reikia atsiversti, pasižiūrėti ir vėl padėti į šalį. O mūsų kalendorius, kuris skirtas visiems dzūkams ir jų draugams, yra itin patogus naudoti, be to, apima visas etnines dzūkų žemes“, – tikino pašnekovas.

Skaityti dzūkiškai

Rengdamas kalendorių Vilniaus dzūkų vadovas sakė daugiausia dėmesio skyręs tam, kad jis būtų patogus vartotojui. Klasikinio ant sienos kabinamo kalendoriaus principu sudarytame leidinyje kiekvieną mėnesį iliustruoja pažintinę vertę turinti išraiškinga nuotrauka, mėnuo suskirstytas savaitėmis, jų pavadinimai mažesnėmis raidėmis užrašyti beveik lietuviškai: pirmadzienis, antradzienis etc, o didesnėmis jau grynai dzūkiškai – paldzienykas, utarnykas, sarada, četvergas, pėtnyčia, subata ir nedėlia.

Panašų kalendorių turi išleidę žemaičiai, tad dzūkai nutarė nenusileisti ir sukurti savąjį.

Po skiltimi, skirta kalendoriui, rasta vietos dzūkiškų žodžių žodynėliui. Čia pateikti tarmiški žodžiai, išversti į bendrinę lietuvių kalbą, kad iš gimtųjų vietų po Lietuvą pasklidę dzūkai prisimintų savo tarmę, o gal net išmoktų naujų žodžių. „Žodynėlyje surinkome žodžius iš įvairių Dzūkijos kampelių, tad jie gali būti nauji ir patiems dzūkams, kurie gyveno skirtingose krašto vietose“, – aiškino J. Žitkauskas. Jis prisipažino, kad ir jo gimtajame Kapčiamiestyje, skirtingose miestelio dalyse, gyvenančių žmonių kalboje vartojami žodžiai ir tartis dažnai gerokai skiriasi.

Kiekviename kalendoriaus puslapyje pateikiama ir po autentišką dzūkiško patiekalo receptą. Jie taip pat surašyti dzūkų tarme, tad kitų kraštų gyventojams kai kurie žodžiai ir posakiai gali būti sunkiai suprantami. Tarkime, tikri dzūkai jų kraštą garsinančius baravykus vadina tiesiog cikriniais (tikriniai baravykai), tad skaitant grybų rasalo receptą ir užtikus nuorodą, kad jam reikalingi 3–5 dzovyci cikriniai, drabnai supjauscyti, tik tikras dzūkas supras, jog reikia pasiruošti džiovintų baravykų ir juos smulkiai supjaustyti.

Parinkta pagal sezonus

Pasak kalendoriaus leidėjo, visa informacija sudėliota taip, kad perteiktų įvairius metų sezonus. „Net tarmiški žodžiai sugrupuoti taip, kad atskleistų to mėnesio, kurio puslapyje yra, aktualijas: sausį rasite dzūkišką žodį traiškinys, kuris reiškia speigą, vasarį – snaplys (varveklis), o gegužę – bambuorė (pumpuras). Žodynėlio ir patiekalų autorystė ne mano, aš tik sudėliojau medžiagą pagal laiką. Žodynėlį, kuriame pateikta 150 tarmiškų žodžių, sudarė Lietuvių kalbos instituto kalbininkė dr. Asta Leskauskaitė, dzūkiškų patiekalų aprašymus kalendoriui parengė žinoma etnologė Nijolė Marcinkevičienė. Puikios leidinio nuotraukos – fotomeninko Vytauto Daraškevičiaus“, – kartu su juo prie kalendoriaus rengimo triūsusius bendraminčius dėkingai vardijo J. Žitkauskas.

Kiekviename „Dzūkų kalendoriaus“ lape skirta vietos iškilių krašto žmonių gimtadienių ir jubiliejų informacijai ir numatomiems to mėnesio renginiams. Juozo teigimu, šiek tiek neramu, jog gali sulaukti kritikos, kad į sąrašą neįtraukė visų garbių Dzūkijos karšto žmonių, tačiau tikino stengęsis surinkti kuo daugiau informacijos apie vertus paminėti šio krašto šviesuolius. Pašnekovas sakė bandęs aprėpti ne tik kultūros ir meno žmones, bet ir žinomus dzūkų krašto sportininkus, mokslo šviesuolius, visuomenės veikėjus bei politikus. „Renginių kalendorius leis orientuotis apie svarbiausius Dzūkijos regione kiekvieną mėnesį vyksiančius renginius. Jeigu dar nėra tikslių jų datų, nurodėme interneto svetaines, kur šią informaciją bus galima pasitikslinti“, – aiškino pašnekovas.

Įprasminti dzūkų tapatybę

Pasak J. Žitkausko, nors kalendorius – komercinis leidinys ir bus parduodamas, jį rengiant autoriui buvo svarbiausia įprasminti savo ir kitų dzūkų tapatybę, tarmę, žinių ir informacijos sklaidą apie Dzūkijos kultūrą ir paveldą. Leidinio tiražas nedidelis – tūkstantis egzempliorių, tad jį įsigyti patogiausia per „Vilniaus dzūkulių“ asociaciją. Pristatymo renginiai prasidėjo Vilniuje, ketinama leidinį pristatyti ir Dzūkijoje.

Kalendoriaus geografija aprėpia labai plačią dzūkų etnografinę teritoriją. Pasak J. Žitkausko, tai ne tik Varėna, Alytus ir Lazdijai bei jų rajonai. „Be šių rajonų, dar pusę Dzūkijos turime už Lietuvos sienos – Lenkijoje ir Baltarusijoje. Dzūkiškas yra ir Trakų rajonas, pusė Prienų rajono, Elektrėnų savivaldybė, beveik pusė Kaišiadorių rajono, visas Vilniaus rajonas, paribys su Švenčionimis ir Šalčininkais“, – vardijo dzūkiškumą itin puoselėjantis pašnekovas. Jis tiksi, kad leidinyje pavyko pateikti tam tikrą dzūkišką istorinę atvertį, kuri jam itin svarbi.

Pašnekovo teigimu, kalendoriuje panaudotos fotomenininko V. Daraškevičiaus nuotraukos nukelia į įvairius Dzūkijos laikotarpius, siekia net XX amžiaus aštuntąjį dešimtmetį. „Simboliška, kad „Dzūkų kalendoriaus“ fotografijų dalį pradedame Vilniumi (jis yra viršelyje), o baigiame Trakais (gruodžio mėnuo). Iki šiol vis dar yra abejojančių dėl mūsų sostinės priklausymo Dzūkijos regionui. Kitos nuotraukos mus nuves iki Alytaus, Kapčiamiesčio, Pivašiūnų, Perlojos, Mardasavo, Merkinės, Rudaminos (Lazdijų r.), Punsko, Balbieriškio. Jos primins, kad Pivašiūnuose 1907–1927 metais klebonavo Vasario 16-osios akto signataras Alfonsas Petrulis, o Perloja kitais metais minės 640 metų sukaktį. Balandžio mėnesio nuotrauka byloja apie dailininką Vytautą Kasiulį, gimusį Simne, o iš lapkričio mėnesio žvelgia rašytojas Romas Sadauskas – vienas svarbiausių šiandienos ir dzūkiškai rašančių rašytojų. Taigi kalendorius bus naudingas žinantiems, bet primiršusiems, taip pat tiems, kurie nori plačiau sužinoti apie Dzūkiją“, – įsitikinęs „Vilniaus dzūkulių“ vadovas J. Žitkauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"