Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATA
TRASAŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Architektūros paveldas Romano Borisovo akvarelėse rodomas Minske

2017 03 20 14:00
Parodos atidaryme. Lietuvos ambasarorius Baltarusijoje Andrius Pulokas (kairėje), Baltarusijos nacionalinio dailės nuziejaus direktorius Vladimiras Prokopcovas ir generalinis konsulas Klaipėdoje Michailas Logvinas.Irenos Ūsaitės nuotraukos

Baltarusijos nacionaliniame dailės muziejuje Minske praėjusią savaitę atidaryta lietuvių dailininko Romano Borisovo 50 akvarelių paroda „Griuvėsių poezija“. Ekspozicija skirta Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos išlikusiam architektūros paveldui.

Į parodos atidarymą Minske šia proga susirinko didelė Baltarusijos meno bendruomenės dalis – dailininkai, dailėtyrininkai, literatai ir istorikai. Parodą pristatęs muziejaus direktorius Vladimiras Prokopcovas pažymėjo, kad Lietuvos ir Baltarusijos nacionaliniai dailės muziejai jau seniai bendradarbiauja. Rengia įvairias tematines parodas, dalijasi meno kūrinių restauracijos patirtimi.

Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Andrius Pulokas susirinkusiems sakė, kad be intensyvaus bendradarbiavimo su kūrinių autoriumi, Baltarusijos kultūros ministerija ir Nacionaliniu dailės muziejumi bei ambasados darbuotojų organizaciniu pastangų, ši paroda vargu ar būtų pasiekusi Minską. Pabrėžė, kad meno ir kultūriniai ryšiai tarp mūsų abiejų valstybių yra tas tolesnis laidas, kuris vis labiau artinantis mūsų tautas bendrai sprendžiant įvairias problemas.

Parodos kuratorė – dailėtyros mokslų dr. Ala Gavrilova, paklausta, kaip vertina R. Borisovo darbų parodą, kokie jai labiausiai įsimintini eksponuojami kūriniai ir kodėl? Tarptautinių parodų kuratorė nedvejodama atsakė: „Geriausia vertinimą nusako tai, kad R. Borisovo darbai eksponuojami prie Radvilų portretų, V. Serovo, I. Repino, I. Aivazovskio, I. Šiškino, Europos XVII –XIX amžių unikalių meno kūrinių ir rusėnų dailės. Apie tai sako ir šios dienos naujiena – Baltarusijos kultūros fondas yra pasiryžęs šios parodos ekspoziciją perkelti į LDK didikų Iljiničių ir Radvilų Myro pilį – UNESCO pasaulinio paveldo objektą.

Dailininkas Romanas Borisovas prie Baltarusijos nacionalinio dailės muziejaus.

Labiausiai man įsimintini darbai yra šie: „Liubčios pilies vartai“ (2016), „ Nowy Zahorow bažnyčios liekanos“ (2012), „Vilniaus bernardinų bažnyčios portalas“ (2005) , „Pobėčių kirchės liekanos“ (2010) „Senojo Vilniaus kiemų labirintas“ (2009). Visi jie, kaip ir kiti pasižymi emocine įtaiga, nepriekaištinga piešinio konstrukcija bei kompozicija, nuosaikia spalvų gama ir kas ypač svarbu akvarelei – skaidrumu.“

R. Borisovas, kalbėdamas apie artimiausius planus, sakė, kad su šios parodos darbais balandžio mėnesio pradžioje buvo numatęs supažindinti Lietuvos pajūrio gyventojus „Anapilyje“ – Palangos miesto muziejuje. Palangiškiams teks lukterėti, mat paroda kovo pabaigoje iškeliaus į Myrą. Tik po to – į Palangą.

R. Borisovas – 1973 metų Vilniaus dailės akademijos dizaino katedros absolventas. Potraukį menui davė profesoriai – Vladas Drėma, Feliksas Daukantas, Adolfas Reimeris, Arvedas Kybrancas, Juozas Burneika, Albinas Purys, Gediminas Baravykas, kiti dėstytojai. Akademijos meno aura nugalėjo jo profesiją. 1988 metais atsisakęs dizaino darbų, gyvenimą susiejo su menu. Pabandęs tapybą ir skulptūrą, pasirinko sunkų akvarelės žanrą. Akademijoje įgytos architektūros žinios suformavo menininko darbų tematiką – LDK ir Mažosios Lietuvos išlikęs architektūros paveldas.

Per 29 kūrybos metus R. Borisovas yra nuliejęs daugiau 700 akvarelių, surengęs 37 parodas Lietuvoje ir 36 užsienio valstybėse. Už kūrybinę veiklą buvo pagerbtas 2016 metų Liudviko Rėzos premija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"