Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Dailininkai vėl atranda natiurmortą

 
2015 12 10 6:00
Prano Grušio drobėje „Isabellos piliakalnis“ – visa žanrų įvairovė: ir natiurmortas, ir aktas, ir peizažas.
Prano Grušio drobėje „Isabellos piliakalnis“ – visa žanrų įvairovė: ir natiurmortas, ir aktas, ir peizažas. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ veikia paroda „Natiurmortas: šiuolaikinis kontekstas tradicijoje“. Keturias sales ir net balkoną užpildė dabartinių dailės klasikų, parodų riterių ir mažiau garsių kūrėjų darbai.

Natiurmorto pavyzdžiai žinomi dar iš Antikos. Dailininkai juos tapė ir Viduramžiais, tada dažniau vaizduoti religiniai siužetai, kupini Šventojo Rašto alegorijų ir simbolių. Tačiau kaip savarankiškas žanras natiurmortas atsiskleidė tik XVI amžiaus pabaigoje, kai labiau atkreiptas dėmesys į smukiuosius plačiaformačių drobių fragmentus. Dvejopas žanro pavadinimas romanų ir germanų kultūrose (nature morte ir still life, stilleven) menininko vaizduotei suteikė ir iki šiol teikia gausybę temų ir siužetų: mirusios gamtos, žmogaus laikinumo, gyvūnų žudymo, ekologijos, sustabdytų akimirkų ar praėjusio laiko.

Noras susigrumti

Parodoje „Natiurmortas“ dalyvauja 67 autoriai iš visos Lietuvos. Susidomėjimo projektu būta milžiniško: darbų atrankos kolegija, kurią sudarė keturi dailininkai, gavo beveik 200 menininkų paraiškų. Į dvi dešimtis kūrėjų parodos organizatoriai kreipėsi patys, prašydami pateikti savų natiurmorto idėjų.

Meda Norbutaitė.
Meda Norbutaitė.

Kadangi liko nepatekusiųjų, radosi nepatenkintųjų. „Štai obuoliukas, štai buteliukas, o štai ir gėlytė. Kuo netinkamas mano natiurmortas?“ – tokių argumentų turėjo klausytis parodos sudarytojai. Deja, kolegija buvo nepermaldaujama. „Norėjome sužinoti, kaip menininkai interpretuoja tradiciją, kaip įsivaizduoja šiuolaikinį natiurmortą“, – kabinama „Lietuvos žinių“, svarbiausią atrankos kriterijų įvardijo parodos sumanytoja ir kuratorė tapytoja Meda Norbutaitė.

Tokios parodos atsiradimu džiaugėsi grafikė Jūratė Rekevičiūtė. „Natiurmortas mums, dailininkams, yra gerokai įgrisęs. Juos tekdavo piešti nuo pat pirmųjų dailės pamokų, diena iš dienos. Nelengva prisiminus tuos užsiėmimus. Tačiau, žiūrėk, praeina kiek laiko, ir kyla noras pasigalynėti su savimi – ar dar moki, ar sugebi ir, svarbiausia, ką gali šiuo žanru išsakyti“, – kalbėjo parodos dalyvė.

Būtinieji elementai

Taikliai pastebėjo menotyrininkas Remigijus Venckus: „Daugelis žiūrovų, keliaudami per šią parodą, nekart susimąstys, kuo tas ar anas darbas susijęs su natiurmortu.“ Išties keletas kūrinių verčia suabejoti, ar jiems vieta šioje ekspozicijoje, ar tik nemėgina autoriai savo darbų „pritempti“ prie parodos temos... R. Venckus tęsė: „Tačiau būtent to ir siekia menininkas – kad jo kūrinys priverstų stabtelėti, įsigilinti. Kad būtų pastebėtas.“

Itin originalių, stulbinamų idėjų paroda nepasiūlė. Išlaikytas deramas meistriškumas, atskleista mąstymo ir „matymo“ įvairovė. Nuteikia smagiai, optimistiškai. Tačiau be malonių netikėtumų. Dėmesį patraukia konceptuali, šmaikšti, su žanro tradicija diskutuojanti Ugnės Nagrockaitės „Žmogaus gyvenimo tuštybių alegorija“. Užuot tapiusi objektus ir jų šešėlius, autorė į puošnius rėmelius įdėjo pirkinių čekį. Sąraše visi „būtinieji“ natiurmorto elementai.

Koja kojon

Instaliacijos „Pagauti“ autorė Marija Griniuk „pagavo“ audiovizualinį vėjo natiurmortą. Lakonišką kompoziciją „Gėlė“ iš surastų daiktų pačia tikriausia „arte povera“ maniera sudėjo Remigijus Praspaliauskas. Prano Grušio drobėje „Isabellos piliakalnis“ – visa žanrų įvairovė: ir natiurmortas, ir aktas, ir peizažas. Autorius nutapė pirkinių maišelį su nuoga gražuole, suglamžytą taip, kad imituotų kalno reljefą. Sustabdyto laiko tema bene reikšmingiausiai atskleidžia Dovilės Tomkutės kūrinyje. Grafikos natiurmortą autorė atspaudė dar 1985 metais.

Savų natiurmorto „matymų“ parodai pateikė lietuvių dailės klasikai Antanas Cukermanas, Mindaugas Skudutis, Bronius Gražys, jiems įkandin einantys dailininkai Gintaras Palemonas Janonis, Ričardas Bartkevičius, Marius Jonutis. Rengdamasis parodai pasidomėjau, kas apie XXI amžiaus natiurmortą kalbama internete. Ir kaip malonu buvo parodoje pamatyti, kad Valentino Antanavičiaus „Pingvinas“ eina koja kojon su kai kuriais užsienio autoriais (ir laiku).

Ir kaip malonu buvo parodoje pamatyti, kad Valentino Antanavičiaus „Pingvinas“ eina koja kojon su kai kuriais šiuolaikiniais užsienio autoriais. Peterio Joneso „Ollie Monkey“ (kairėje) britų dienraštis „The Guardian“ įtraukė į geriausių XXI a. natiurmortų dešimtuką.
Ir kaip malonu buvo parodoje pamatyti, kad Valentino Antanavičiaus „Pingvinas“ eina koja kojon su kai kuriais šiuolaikiniais užsienio autoriais. Peterio Joneso „Ollie Monkey“ (kairėje) britų dienraštis „The Guardian“ įtraukė į geriausių XXI a. natiurmortų dešimtuką.
.
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"