Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

J. Šiaučiūno laiškus šeimai siekia įtraukti į UNESCO

 
2017 02 13 11:05
Laiškas, rašytas tremtyje ant beržo tošies.

Vasario 15 dieną Kernavės archeologinės vietovės muziejuje atidaroma paroda apie muziejaus įkūrėją, mokytoją, kraštotyrininką Juozą Šiaučiūną (1906–1943). Surinkti jo daiktai, dienoraščiai, išlikusios nuotraukos, KGB medžiaga, unikalūs laiškai ant beržo tošies ir muziejaus įkūrimo liudijimai.

Paroda „Gyventa Kernavei ir Lietuvai“ prisimenamas tarpukario inteligento gyvenimas bei darbai, minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis.

Šeimą rado laiškais

Kernavės ir Aleksandriškio mokyklų moksleiviai paskutinę mokslo metų dieną, 1937 m.Nuotraukos iš Kernavės archeologinės vietovės muziejaus fondo fotografijos ir raštijos rinkinių

1930 metais Kernavės pradžios mokyklos pastate J. Šiaučiūnas atidarė vieną pirmųjų regioninių muziejų Lietuvoje. Kartu su mokiniais mokomųjų ekspedicijų metu J. Šiaučiūnas tyrinėdavo vietines apylinkes, saugojo atsitiktinai rastus archeologinius, etnografinius daiktus. Kitus muziejaus eksponatus (akmens ir žalvario amžių radinius, senovinius pinigus, ginklus ir kovos priemones) supirko iš vietos gyventojų. Iki 1940-ųjų sukaupė 630 eksponatų.

1941 m. mokytojas buvo sulaikytas, atskirtas nuo šeimos, ištremtas į pataisos darbų lagerį Krasnojarsko krašte. Iš pradžių siūlyta jam taikyti mirties bausmę, paskui buvo nuteistas kalėti dešimt metų. Po poros metų, šeimai tebegyvenant Altajaus krašte, žuvo.

Juozas Šiaučiūnas.

Parodos atidaryme dalyvaus J. Šiaučiūno dukra Emilija Pajauta Šiaučiūnaitė-Garbonienė ir sūnus Juozapas Eugenijus Šiaučiūnas. Kai šeima buvo tremiama, vyriausiam sūnui buvo septyneri metai, jo jaunesnei seseriai – ketveri. Abu mokytojo vaikai užaugę tapo mokslininkais.

E. Šiaučiūnaitė (matematikė, informatikė) savo prisiminimuose yra rašiusi: „Tėtis buvo stiprios dvasios, giliai tikintis, labai mylėjo mamą ir mus. 1942 m. per Raudonąjį kryžių mama sužinojo tėčio adresą. Pradėjome gauti jo laiškus iš lagerio. Koks tai buvo džiaugsmas! Laiškai pilni meilės, užuojautos, gailečio. Viename laiške tėtis rašo: „Aš privalau Jus pamatyti, privalau...“

Sovietinis cinizmas

J. Šiaučiūno laiškų, rašytų šeimai, ant beržo tošies, kolekciją siekiama įtraukti į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Lietuvos nacionalinis komitetas kartu su Latvijos ir Estijos nacionaliniais komitetais yra parengęs paraišką dėl tremtinių laiškų įtraukimo į UNESCO paveldą. Paraiška pateikta praėjusių metų pavasarį, o rezultatai paaiškės šių metų pirmąjį ketvirtį. Į tarptautinį registrą įrašomi rankraščiai ir dokumentai, liudijantys valstybių istoriją, manantys kolonijinius laikus, įvairūs pasaulinės reikšmės dokumentai.

„Tokių laiškų yra parašę lietuvių, latvių, estų Sibiro tremtiniai. Popieriaus trūko, žievė nėra plona, bet pavasarį nesunkiai lupasi nuo medžio, lanksti. Ant kai kurių laiškų yra antspaudai, jie būdavo siunčiami kaip atvirlaiškiai“, – pasakojo Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.

Kernavės pradžios mokyklos veiklos 70-mečio minėjimas. Iš kairės: Alfosas Petrulis, dukra Emilija Pajauta Šiaučiūnaitė-Garbonienė, Zigmas Zinkevičius, Kazimieras Bogdanas, Jonas Volungevičius.Jono Vitkūno nuotrauka

Pasak jo, rengiant parodą, taip pat – tyrinėjant J. Šiaučiūno archyvą nuo suėmimo iki mirties, atsiskleidžia sovietinis cinizmas. „J. Šiaučiūno 1942 m. Krasnojarsko pataisos darbų lagerio kaltinamoji išvada buvo parengta pagal RSFSR (ne Sovietų sąjungos, o Rusijos respublikos) Baudžiamąjį kodeksą. Kaltinama, kad jis buvo „buržuazinių fašistinių organizacijų narys“, jose „aktyviai dirbo“, „vedė politinę propagandą“. Siūlyta taikyti aukščiausią bausmę – sušaudyti. Galutinis sprendimas švelnesnis – dešimt metų laisvės atėmimo ir darbų lageriuose. Piliečio laisvės atėmimas už tarnavimą savo šaliai taikant okupanto teisę – ypatinga cinizmo išraiška, – kalbėjo J. Vitkūnas. Šiaučiūnų šeima pateko į pirmąją (1941 m. birželio) trėmimų bangą. – J. Šiaučiūnas buvo patriotiškas žmogus, nors niekada nedalyvavo atviroje kovoje ar pogrindžio veikloje. Ir to pakako sovietiniam režimui.“

Populiarino Kernavę

Juozo Šiaučiūno žmona Teodora Šiaučiūnienė su vaikais Emilija ir Juozapu Eugenijumi tremtyje, 1946 m.

J. Šiaučiūno iniciatyva Kernavėje atidaryta pašto agentūra, meteorologijos stotis, vaikų darželis, mokykloje – amatų klasė. Mokytojas skaitė paskaitas Širvintose, Kauno ir Ukmergės apskrityse, populiarino Kernavės kraštą, čia ėmė vykti lietuviai ir turistai iš užsienio.

Sunkiai surinkdamas vaikus į lietuvišką pradžios mokyklą J. Šiaučiūnas lietuvių kalbos ėmė mokyti suaugusius. Suaugusieji buvo ir lietuviškų vaidinimų artistai. Pirmoji pjesė – J. Šiaučiūno veikalas „Vytautas“ – buvo pastatyta 1929 m. Taip atsirado „Šiaučiūno teatras“.

1945 m. Kernavės muziejus buvo atskirtas nuo mokyklos. Vykdant archeologinius mokslinius tyrimus didėjo eksponatų skaičius, muziejus plėtėsi, augo ir šiandien tapo Kernavės archeologinės vietovės muziejumi.

Nuo 2004 m. Kernavės kultūrinis rezervatas yra UNESCO pasaulio paveldo objektas. Praėjusiais metais Kernavėje lankymui atverta muziejinė ekspozicija po atviru dangumi, pagal archeologinių tyrimų medžiagą atkurtas XIII-XIV a. Kernavės viduramžių miesto fragmentas.

Paroda „J. Šiaučiūnas – gyventa Kernavei ir Lietuvai“ Kernavės archeologinės vietovės muziejaus parodų salėje veiks iki 2018 m. lapkričio 1 d.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"