Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATA
TRASAŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Ką traumuoja lietuvių, o ką – anglų kalba?

2016 02 26 12:00
Diskusijos dalyviai. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

„Noras valstybiškai pareguliuoti, kokia kalba rašyti – visų baisiausia“, – pareiškė kalbininkė Loreta Vaicekauskienė, tarsi pateisindama jau anksčiau susikurtą kalbos radikalės įvaizdį.

„Valstybės tam ir egzistuoja, kad turėtų savo politiką ir gintų savo interesus, – atsakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė. – O valstybės kalbos politika privalo ginti valstybinės kalbos interesus.“

Vilniaus knygų mugėje įvyko diskusija „Žvilgsnis po 20 metų: ar dar rašysime lietuviškai mokslo knygas?“ Kibirkštys čia nelakiojo, diskutantai išsakė savo pozicijas ir pastebėjimus.

Daiva Vaišnienė.

Kodėl apie tai reikia kalbėti, bent jau atkreipti dėmesį? Mūsų mokslininkai, ypač gamtos ir tiksliųjų mokslų atstovai, rašo darbus „didesniąja“ – anglų kalba. Atrodytų, kas čia tokio – tai geriausia priemonė paskleisti savo idėjas tarptautinei bendruomenei, kad tik būtų tų brandžių idėjų. „Ar mes tokie traumuoti, kad taip skaudžiai į viską reaguojame?“ – ironizavo diskusiją vedęs Gytis Vaškelis, Lietuvos akademinių leidyklų asociacijos prezidentas.

„Svarbiausia – mokslinio teksto kokybė, o ne kalba, kuria parašyta“, – tvirtino L. Vaicekauskienė. G. Vaškelis replikavo, kad mokslo biurokratijai svarbu, kur visa tai atspausdinta – jeigu užsienio leidinyje, tada „prestižiška“. Štai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė, lietuvių literatūros tyrinėtoja Birutė Avižinienė negavo finansavimo stažuoti Nyderlanduose. Priežastis – jos mokslinės publikacijos paskelbtos nacionaline kalba, paraiška neatitinka tarptautiškumo kriterijaus. Savotiškas užburtas ratas: stažuotėje Nyderlanduose ji kaip tik ir būtų siekusi tarptautiškumo.

Doktorantės nuomone, apie tyrinėjamą kultūrą derėtų rašyti tos kultūros kalba.

Lietuvių kalbos instituto 2014 metų ataskaitos duomenimis, 90 procentų jo darbuotojų publikacijų paskelbta lietuviškai. Angliškai – tik 10 procentų. „Kolegos, duokite daugiau, – ragino L. Vaicekauskienė. – Jei idėja gera, verta skleisti kuo plačiau.“

D. Vaišnienė atkreipė dėmesį, kad tikrai ne mes vieni aptariame šias problemas, jos svarstomos beveik visos Europos valstybėse. Niekas neprieštarauja, kad mokslo publikacijos būtų rašomos plačiausiai vartojamomis kalbomis. Bet reikia matyti visas su tuo susijusias tendencijas, taip pat ir neigiamas.

Ne vienoje valstybėje vis daugiau studijų vyksta anglų kalba. (Beje, čia gana aktyvūs estai.) Vadinasi, vadovėliai taip pat anglų kalba, baigiamieji darbai irgi rašomi angliškai.

Loreta Vaicekauskienė.

Pavyzdžiui, ekonomikos studijas Lietuvoje anglų kalba baigęs jaunuolis prisipažįsta negalįs kalbėti apie ekonomiką lietuviškai. Suprantama, trūksta terminų ir apskritai sunku formuluoti mintį.

G. Vaškelis prisiminė, kaip vienas „gamtamokslininkas“ jam negalėjo lietuviškai paaiškinti, kokia jo tyrimų sritis: „Galiu pasakyti angliškai.“

Vadinasi, tose sferose lietuvių kalba nefunkcionuoja. Taigi ar nepažeidžiami valstybinės kalbos interesai? Todėl, pasak D. Vaišnienės, valstybėms ir tenka imtis politinio reguliavimo. Arba pati visuomenė išsireikalauja, kad būtų atkurta šiokia tokia pusiausvyra.

Jei tyrimas pirma skelbiamas užsienio kalba, nacionalinę kalbą rekomenduojama plėtoti per mokslo populiarinimo publikacijas arba vertimus.

„Nėra čia jokios dramos, – komentavo L. Vaicekauskienė. – Tik brendimas ir raida. Nenorėčiau, kad iš manęs atimtų malonumą dalytis idėjomis kita kalba“. Nenorą rašyti angliškai ji siejo su baime. Mūsų mokslininkai esą nepajėgūs rašyti angliškai, kadangi tos kalbos gerai nemoka. „Bet jei galiu aš, galite ir jūs“, – pabrėžė mokslininkė. Taip pat ji nurodė visuomenės dviveidiškumą: „Piktinamės anglų kalba, o kur patys siunčiam mokytis savo vaikus?“

Dar D. Vaišnienė pastebėjo, kad įvairių šalių mokslininkams rašant anglų – ne gimtąja kalba – formuojasi įvairūs šios kalbos variantai. Ir tai kelia nerimą anglistams.

Laiko diskusijai Vilniaus knygų mugėje buvo skirta ne taip ir daug – kaip ir visiems mugės renginiams. Kad dar teks apie tai kalbėtis, abejonių neliko niekam.

Baigdamas G. Vaškelis pranešė, kad Amerikoje Violeta Kelertienė baigė versti į anglų kalbą Žemaitę, taigi humanitarai jau drąsiai galėsią rašyti disertacijas apie ją angliškai – šaltiniai bus prieinami visam pasauliui.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"