Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Studija apie moterų pavardes - tarsi romanas apie psichologines lietuvių problemas

 
Per knygos pristatymą (iš kairės) kalbininkai R.Miliūnaitė, S.Vasiliauskas, G.Blažienė, J.Zabarskaitė, K.Garšva ir mokytoja A.Jūrelė.
Per knygos pristatymą (iš kairės) kalbininkai R.Miliūnaitė, S.Vasiliauskas, G.Blažienė, J.Zabarskaitė, K.Garšva ir mokytoja A.Jūrelė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Pradėjo šiek tiek daugiau nei dešimtmetis, kai Lietuvoje 2003 metais buvo įteisintos nepriesaginės moterų pavardės, ir dabar, statistikos duomenimis, tokias pasirenka maždaug 10 proc. moterų, jos suteikiamos ir 1 proc. gimusių mergaičių. Vilniaus knygų mugėje pristatyta kalbininkės dr. Ritos Miliūnaitės studija 'Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?'

Tradicinės lietuviškos moterų pavardės, padarytos su atitinkamomis priesagomis iš vyriškų pavardžių, jau nuo XVI amžiaus pradžios, kaip patikslino studijos autorė, dokumentuotos rašytiniuose šaltiniuose, o gyvojoje vartosenoje ši sistema klostėsi dar anksčiau. Kalbininkė atmetė kaip visiškai neteisingą nuomonę, kad lietuvių pavardžių priesaginė sistema atsirado dėl lenkų kalbos įtakos. Kai lietuviškos pavardės buvo slavinamos, prie jų pridėtos visai kitokios priesagos.

Dr. R.Miliūnaitės mokslinė studija apie nepriesagines moterų pavardes turėtų būti puikiai suprantama ir plačiajai visuomenei.
Dr. R.Miliūnaitės mokslinė studija apie nepriesagines moterų pavardes turėtų būti puikiai suprantama ir plačiajai visuomenei.

2003 metais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) priimtu nutarimu įteisintos nepriesagines moterų pavardes, tačiau ši problema, kaip knygoje atskleidžia dr. R.Miliūnaitė, buvo svarstoma beveik visą šimtą metų. Priimtas nutarimas 2003 metais nesukėlė didelių diskusijų visuomenėje, nes ir internetas tuo metu nebuvo toks populiarus. Antroji, kur kas didesnė diskusijų banga plūstelėjo 2009 metais. Ją paskatino grupė kultūrininkų, pasirašę Seimui skirtą raštą, kuriuo prašyta atšaukti VLKK nutarimą. Internete buvo skelbiama daugybė straipsnių, interviu ir, žinoma, komentarų. Dr. R.Miliūnaitė iš 12 straipsnių surinko apie 9 tūkst. komentarų, atmetė neinformatyvius ir ėmėsi tyrinėti, kodėl nemažai žmonių neigiamai vertina nepriesagines moterų pavardes ir kodėl kai kurios moterys, nepaisydamos tokio vertinimo, jas renkasi.

Studijos "Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?" pirmoji dalis skirta istoriniam kontekstui, antroji - komentarų tyrimui, o trečiojoje apžvelgiama, kas darėsi vėliau, po įvykusios diskusijos. Nepriesaginės moterų pavardės pradėjo po truputį prigyti. Jas renkasi maždaug 10 proc. moterų. Nepriesaginės pavardės jau suteikiamos ir 1 proc. gimusių mergaičių.

Jono Jablonskio reforma

Knygos autorė pasakojo, kad ją labai intrigavo spaudoje aptikta žinia, kad J.Jablonskis buvo kone parengęs tam tikrą pavardžių reformą XX amžiaus maždaug trečiajame dešimtmetyje, tačiau nespėjo jos įgyvendinti. Šaltinių, kuo remiamasi, nebuvo pateikta. Tyrinėtoja galėjo remtis tik žmonių atsiminimais, jų nuotrupomis. Pavyzdžiui, J.Jablonskio studentė Jonė Deveikytė išlikusiuose prisiminimuose rašo, kad kalbininkas ją yra vadinęs, galbūt šiek tiek juokais, Deveike. Vėliau jai taip patikę, kad pradėjo tą pavardę rašyti ir išvažiavusi į užsienį. J.Jablonskis nepriesagine pavarde Vosyle vadino ir kitą studentę Bronę Vosylytę.

Diskusijų dėl moterų pavardžių būta ir vėliau. Sugalvota įvairių scenarijų, kaip perdaryti jas, kad nenurodytų šeiminės padėties. Latviai 1927 metais įvykdė moterų pavardžių reformą. Buvo nutarta, kad visos moterų pavardės bus be priesagų, tik su galūne -ė arba -a. Tačiau priesagų sistema latvių kalboje nebuvo labai išplėtota ir jie palyginti neskausmingai perėjo į kitą sistemą.

Neieškant blogesnių dalykų

Autorė prisipažino neskubanti neigti, kai žmonės, pamatę mokslinės studijos viršelį, pamano, jog tai - romanas, juo labiau kad viena kolegė perskaičiusi knygą taip ir pasakė: tai romanas apie psichologines lietuvių problemas.
Autorė prisipažino neskubanti neigti, kai žmonės, pamatę mokslinės studijos viršelį, pamano, jog tai - romanas, juo labiau kad viena kolegė perskaičiusi knygą taip ir pasakė: tai romanas apie psichologines lietuvių problemas.

Dr. Rita Miliūnaitė, tyrinėdama komentarus, atkreipė dėmesį, kaip nepriesaginės pavardės veikia visą lietuvių pavardžių sistemą. Kartais pavardės pasidaro dviprasmiškos, pavyzdžiui, Saukaitė - Saukos duktė ar Saukaičio žmona. Tradicinė lietuvių pavardžių sistema aiškiai nurodo, tačiau moterys, kurios pasirinko nepriesagines pavardes, kaip tik ir norėjo, kad nebūtų matyti giminystės ryšių. Kalbininkė taip pat pripažino, kad tradicinės lietuvių pavardės kelia keblumų pasaulio kalbų kontekste ir pateikė pavyzdį iš Sočio olimpiados. Vienas rusų komentatorius net atsisakė komentuoti olimpines žaidynes, nes neištarė penkių pavardžių iš pateikto sąrašo. Viena iš jų buvo lietuvės Ievos Januškevičiūtės.

"Kas gali vykti toliau? Nors nepriesaginės pavardės buvo priimtos kaip kompromisas, kad moterys neieškotų blogesnio dalyko - nenorėtų vyriškos, nekaitomos pavardės, to pradedama prašyti. Valstybinė lietuvių kalbos komisija kategoriškai nepritaria tokių pavardžių įteisinimui, nes tai jau ardytų mūsų gramatinę sistemą, - sakė kalbininkė. - Ko Lietuvoje dar tikrai nėra - pasaulyje jau kalbama, kad moterims ir vyrams reikia vienodų vardų. Kuriami sąrašai, iš kurių galima pasirinkti. Lietuvių kalboje giminė reiškiama galūnėmis ir, manau, kad visiškai vienodi vyrų ir moterų vardai mums dar greitai negresia".

O dėl nepriesaginių moterų pavardžių, pasak dr. R.Miliūnaitės, turime susitaikyti, nes jos visiškai teisėtos, VLKK patvirtintos. Žinoma, galime turėti savo nuomonę, ir tos moterys, kurios prieš tekėdamos dar tik svarsto šį klausimą, kokią pavardę pasirinkti, turėtų labai gerai pagalvoti. Priesaginės moterų pavardės - mūsų tautos paveldas, išskiriantis iš kitų kalbų, neišsaugojusių tokių archaiškų bruožų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"