Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Švedo kelionė laiku atgal į sovietmetį

 
2017 04 28 12:00
Atsikraustęs į Taliną Tomas Alexanderssonas susidomėjo, kaip Estija buvo pristatoma keliautojams po Sovietų Sąjungą.
Atsikraustęs į Taliną Tomas Alexanderssonas susidomėjo, kaip Estija buvo pristatoma keliautojams po Sovietų Sąjungą. thetallinncollector.com nuotrauka

Tomas Alexanderssonas kolekcionuoja sovietmečio Estijos lankstinukus, atvirukus ir kelionių gidus. Savo radinius jis eksponuoja tinklalapyje „Talino kolekcininkas“ (thetallinncollector.com), kuris tapo virtualiu muziejumi apie Estijos praeitį.

Gimęs ir augęs Stokholme Tomas į Taliną atsikraustė 2005-aisiais ir čia gyveno septynerius metus. Pirmasis jo atrastas vadovas turistams buvo 1971 metų naktinių klubų gidas. Ankstesnis savininkas buvo pasižymėjęs aplankytas vietas. „Pamaniau, jis neblogai praleido laiką tų metų Taline. Taigi pradėjau kolekcionuoti daugiau, buvo smagu skaityti. Tai tapo nostalgijos kelione“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Tomas.

Švedas domisi Baltijos šalių istorija, architektūra ir dizainu, ankstyvąja propaganda, reklama. „Kol būdamas mažas valgiau „Uncle Ben‘s“ ryžius, mano draugai Estijoje – kontrabanda iš Suomijos atvežtus bananus“, – paaiškino pašnekovas.

Kolekcininko atrastos archyvinės nuotraukos ir tekstai – autentiški, apima laikotarpį nuo 1935 iki 1991 metų. T. Alexanderssonas surengė dvi šios kolekcijos parodas, viena jų buvo eksponuojama Talino okupacijos muziejuje.

Kaip manai, ar turizmo istorija, okupacijos istorija yra panašios Baltijos šalyse? Jei kolekcionuotum tuos pačius lankstinukus, atvirukus, kelionių gidus Latvijoje ar Lietuvoje, kolekcija būtų panašį į tą, kurią esi surinkęs dabar? – kalbėjomės su Tomu Alexanderssonu.

– Daug gidų, kuriuos turiu savo kolekcijoje, yra apie Sovietų Sąjungos Baltijos respublikas. Estija, Latvija ir Lietuva juose minimos kaip vienas regionas, turintis daugybę panašumų: gamtos sąlygų, istorinių, kultūrinių ir pramonės ypatybių, bendro dėmesio ekonomikai.

„Intourist“ kelionių agentūra tuo metu buvo oficiali valstybinė kelionių agentūra, atsakinga už daugumą užsieniečių kelionių į Sovietų Sąjungą, įskaitant ir Baltijos šalis. Turizmas jose buvo organizuojamas panašiai. Turiu nedaug medžiagos apie Vilnių ir Rygą, bet jei skaitau šių miestų pristatymus, jie man iš tiesų primena Taliną.

Seni geri (?) laikai

– Kolekcionuojamus daiktus randi blusturgiuose ar perki iš antrų rankų. Dažniausiai jie guli ant dulkėtų viršutinių lentynų – niekam jų nereikia. Vis dėlto pristatydamas savo projektą pamini, kad tinklalapyje neskatini mūsų grįžti į sovietinius laikus. Kodėl jautiesi turįs tai pranešti?

– Dažnai, kai perku turistinius gidus ar gaunu juos dovanų, žmonės šypsosi: „Štai, prašau. Bus smagu pamatyti, kaip visa tai panaudosi.“ Todėl man atrodo, kad šie daiktai nėra įdomūs kitiems asmenims arba visuomenei. Vis dėlto kai sukūriau „Talino kolekcininką“, žmonės susidomėjo, ką tie turistiniai gidai vaizduoja.

Vis kartoju, kad nenoriu grąžinti Sovietų Sąjungos, nes juk pats negyvenau sovietų Estijoje. Suprantu, kad medžiaga apie anuos sudėtingus laikus kai kam gali kelti įvairių jausmų. Tenoriu priminti, kaip Talinas buvo rodomas turistams. Kai kurių žmonių teigimu, „Talino kolekcininkas“ tarsi sako, kad norėčiau, jog viskas būtų „kaip senais gerais laikais“. Tai – ne tas atvejis. Jei taip būtų, matyt, turėtume uždaryti vienus įdomiausių Talino barų ir kavinių vien todėl, kad ten liko sovietmečio interjerų ir tų laikų baldų.

„Kadangi gerai pažįstu Taliną, atrodė natūralu pirmiausia kurti „Talino kolekcininką“. Esu lankęsis Rygoje ir Vilniuje, bet, deja, dar nesu gerai susipažinęs su šiais miestais.“

– Nuotraukose iš kelionių gidų – Talino aikštės, teatrai, koncertų salės, viešbučiai ir klubai, restoranai ir kavinės iki 1991 metų. Tada jie buvo populiarūs, interjerai – nauji, modernūs. Dabar miesto peizažas (Talino, taip pat ir Rygos, ir Vilniaus) pasikeitęs. Kurios šių vietų vis dar veikia? Ką radai jas aplankęs?

– Daugybė istorinių pastatų vis dar egzistuoja. Daug barų, restoranų, viešbučių buvo renovuoti, išliko retro pojūtis. Kai kuriose tų vietų beveik neįmanoma rasti skirtumų tarp „tuomet“ ir „dabar“. Vis dar atviri istoriniai pastatai suteikia įdomumo visam miestui.

Žinoma, yra vietų, kurios visiškai pasikeitė ir, mano nuomone, ne į gera. Pavyzdžiui, centrinis paštas pačioje Talino širdyje šiandien yra prekybos centras su moderniomis parduotuvėmis ir kino teatru. Nuostabaus dekoro populiari kavinė Kadriorgo rajone visiškai sunaikinta, vietoj jos pastatytas stiklinis pastatas. Vis dar labai lankomas retro restoranas „Pegasus“ atrodo beveik taip pat, tik, suprantama, interjeras šiek tiek atnaujintas. Atvira Nepriklausomybės aikštė pačiame Talino centre anksčiau buvo automobilių stovėjimo aikštelė, vadinta Pergalės aikšte. Galbūt vienas klasikinių laikotarpio kaitos pavyzdžių yra „Linnahall“ koncertų ir sporto rūmai. Jie buvo pastatyti 1980-ųjų Maskvos olimpinių žaidynių proga ir vadinosi Vladimiro Iljičiaus Lenino vardo kultūros ir sporto rūmais. Šiandien jie – tušti ir apleisti.

Talino senamiestis – įspūdingas, todėl buvo atidžiai renovuojamas. (Tomas rodo Talino senamiesčio naktį nuotrauką – aut.) Tai – viena gražiausių vietų čia.

– Ar yra vietų, simbolių, kurių specialiai neįtrauki į kolekciją dėl sąsajų su sovietmečiu?

– Turistiniai gidai savaime yra apvalyti, perleisti per propagandos filtrą ir rodo tik tai, kas geriausia. Neprisimenu, kad būčiau ką nors išmetęs iš tinklalapio. Norisi, kad viskas būtų autentiška. Žinoma, jei rasčiau ką nors įžeidžiamo, tuo nesidalyčiau.

Suprantu, kad medžiaga apie anuos sudėtingus laikus kai kam gali kelti įvairių jausmų. Tenoriu priminti, kaip Talinas buvo rodomas turistams.

Muštynės restoranuose

– Be autentiškų turistinių gidų, nuotraukų ir tekstų, taip pat renki asmeninius daiktus. Kokios istorijos slypi už tavo mėgstamiausių surinktų daiktų?

– Galbūt skambės banaliai, bet mėgstu juos visus. Radus viešbučių brošiūras ar senas vakarėlių nuotraukas, mano širdis greičiau suplaka. Visa tai labai įdomu. Turiu vieną turistinį vadovą po Taliną švedų kalba. Šis – iš vėlyvojo XX amžiaus septintojo dešimtmečio. Jame ypač negatyviai atsiliepiama apie Taliną ir sovietų Estiją. Autorius kvestionuoja visą visuomeninę santvarką, prikaišioja prastus restoranus, pasakoja, kaip žmonės mušasi baruose ir kenčia nuo Sovietų Sąjungos valdžios. Palyginti su oficialiais turistiniais gidais, skiriasi kaip diena nuo nakties. Tarkime, apie barą-restoraną „Kosmos“ rašoma: „Šokiai, prastas maistas ir daugybė mirtinų muštynių atvejų.“

– Ką turėjai galvoje sakydamas, kad kolekcionavimas tapo nostalgijos kelione?

– Tiksliau sakant, tapo turistine ir istorine kelione laiku atgal. Žiūrėdamas į miesto nuotraukas matau, kaip viskas pasikeitę.

– Augai Švedijoje, tavo vaikystė veikiausiai skyrėsi nuo bendraamžių, gimusių ir augusių tuo pat metu Estijoje. Kaip susidomėjai kolekcionavimu Taline?

– Atsikraustęs į Taliną norėjau pamatyti senus miesto vaizdus, pradėjau rinkti turistinius gidus. Aktyviau kolekcionuoti pradėjau pastaraisiais metais čia gyvendamas, tada nusprendžiau sukurti „Talino kolekcininką“.

Kai kuriuos gidus parodžiau draugams Estijoje. Kalbėjome, kaip dažnai ten reiškiasi propaganda, kokios keistos kai kurios nuotraukos, buvo linksma žiūrėti į senas reklamas ir fotografijas iš vakarėlių. Kitas svarbus patvirtinimas – susitikimas su žymiausiu ano meto fotografu Gustavu Germanu. Fotografijomis jis aprūpino daugumą tuometinių turistinių gidų. Esu didelis jo gerbėjas, jis yra padaręs puikių Talino kadrų. G. Germanas aplankė vieną mano parodų ir pasakė, kad jam patinka tai, ką darau. Man tai daug reiškia.

Vilniaus ir Rygos kolekcininkas

– Savo kolekciją eksponavai dviejose parodose. Kaip manai, kokią reikšmę kolekcija turi dabar arba turės ateityje?

– Parodas rengiau norėdamas ja pasidalyti su lankytojais. Parodos sukurtos žmonėms, kurie domisi „Talino kolekcininku“ ir daugybe temų, atskleistų tinklalapyje. Gera nuveikti ką nors, kas patinka ir kitiems, tai įkvepia pasitikėjimo savo veikla. Taip pat tikiuosi, kad nušviečiau Talino turizmo istoriją ir parodžiau šią užmirštą turistinę medžiagą.

– Ar kada svarstei kolekciją išplėsti, galbūt pasiekti Lietuvą?

– Svarsčiau sukurti kitų puslapių, tokių kaip „Vilniaus kolekcininkas“ ar „Rygos kolekcininkas“. Kadangi gerai pažįstu Taliną, atrodė natūralu pirmiausia kurti „Talino kolekcininką“. Esu lankęsis Rygoje ir Vilniuje, bet, deja, dar nesu gerai susipažinęs su šiais miestais.

– Kitąmet Baltijos šalyse bus švenčiamas Nepriklausomybės atgavimo šimtmetis. Kaip menininkai, muziejų, galerijų kuratoriai Taline tam ruošiasi?

– Labai nekantrauju! Pasiruošimas šimtmečio minėjimui jau prasidėjo. Tačiau konkreti programa ar detalus planas dar nepaskelbti. Aiškiau bus artėjant vasarai. Tačiau žmonės apie tai kalba. Manau, minėjimas bus didžiulis.

– Skaičiau, kad portalo skaitytojai tau atsiunčia lankstinukų ar atvirukų, kažkas netgi pasiūlė savo seną televizorių. Koks skirtumas yra tarp kolekcijai vertingo daikto ir seno šlamšto? Ir kaip tave pasiekti, jei norėtume iš Lietuvos atsiųsti ką nors tavo kolekcijai?

– Siųsti paštu arba pasisveikinti „Instagrame“ (@tomastallinn). Būčiau tikrai dėkingas. Kalbant apie seną šlamštą, man jo nelabai reikia. (Juokiasi.) Džiugu, kad žmonės pagalvoja apie mane, bet reikia nusistatyti tam tikras ribas. Šiuo metu vis dar dairausi turistinės medžiagos apie Taliną.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"