Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

100 milijonų eurų – už pudrą valstybės tarnybai

 
2017 08 16 6:00
Ministras Eimutis Misiūnas pažadėjo, kad valstybės tarnautojams atlyginimai nemažės, o tik kils.
Ministras Eimutis Misiūnas pažadėjo, kad valstybės tarnautojams atlyginimai nemažės, o tik kils. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Jokios esminės reformos, tik kosmetiniai pataisymai – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus kritikuoja kai kurie ekspertai. Ydos – tos pačios, tik algos valdininkams gali kilti iki neregėtų aukštumų.

Valstybės tarnybos reforma – prinokusi ir pernokusi. Sauliaus Skvernelio Vyriausybė ją įsirašė tarp prioritetų. Kad tai – prioritetų prioritetas, neabejoja ir vadybos ekspertai, politologai. Viešojo sektoriaus efektyvumo problemas tyrinėjantis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Vitalis Nakrošis pažymi, kad be valstybės tarnybos sėkmingos reformos neįmanomos ir visos kitos, nes juk kas, jei ne valstybės tarnyba jas turi parengti ir įgyvendinti.

Praėjusią savaitę pristatyta Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija. Projektą rengusios darbo grupės vadovas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas tikina, kad projekte siūloma iš esmės pakeisti valstybės tarnybą. Šios darbo grupės nario V. Nakrošio vertinimu, įstatymas leistų supaprastinti valstybės tarnybos reglamentavimą, pačioms valstybės tarnybos įstaigoms lanksčiau valdyti žmogiškuosius išteklius, o būtent tokia kryptimi pastaruoju metu ir judama valstybių tarnybose ES šalyse.

Tačiau yra ir kitokių projekto vertinimų. „Kaip ir mokesčių sistemos, taip ir valstybės tarnybos reformoje – jokių esminių pokyčių, tik kosmetiniai pataisymai, kurie didelio pagerėjimo neduos“, – piktinasi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys konservatorius prof. dr. Kęstutis Masiulis.

Keisis ne pareigybių skaičius, o pavadinimas

Ne itin akylam naujienų sekėjui turėjo kristi į akis džiaugsminga žinia: ministras E. Misiūnas pareiškė, kad iš dabar beveik 52,6 tūkst. valstybės tarnautojų (su statutiniais) po siūlomos reformos liks apie pusę – apie 20 tūkstančių. Atrodytų, pagaliau imtasi ryžtingos pertvarkos. Deja, toji kita pusė tarnautojų tiesiog bus kitaip vadinami.

V. Nakrošio vertinimu, ir tai reikšmingas siūlymas – kad valstybės tarnautojo statusą turėtų tik tie, kurie vykdo viešojo administravimo funkcijas, o vykdantieji bendrąsias funkcijas (tvarkantys buhalterinę apskaitą, administruojantys personalą ir kt.) jais nebūtų laikomi. Taip, pasak V. Nakrošio, būtų sudaromos prielaidos lanksčiau valdyti darbuotojus ir mažinti jų skaičių.

K. Masiulio nuomonė kitokia: „Niekas labai nepasikeis, jei vienus vienaip pavadinsime, kitus – kitaip.“ Jis sako įstatymo projekte neįžvelgiąs, kad kas būtų tobulinama remiantis geriausiais privataus sektoriaus pavyzdžiais, pavyzdžiui, priėmimas į darbą vis tiek griozdiškas, o prasto valstybės tarnautojo atleidimas yra sudėtingas.

Kęstutis Masiulis: „Kaip ir mokesčių sistemos, taip ir valstybės tarnybos reformoje – jokių esminių pokyčių, tik kosmetiniai pataisymai, kurie didelio pagerėjimo neduos.“/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Kęstutis Masiulis: „Kaip ir mokesčių sistemos, taip ir valstybės tarnybos reformoje – jokių esminių pokyčių, tik kosmetiniai pataisymai, kurie didelio pagerėjimo neduos.“/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tiesa, valstybės tarnautojo statuso neturinčius asmenis, kuriems galiotų Darbo kodeksas, o ne Valstybės tarnybos įstatymas, atleisti būtų kur kas lengviau. Įstatymo rengėjai tikina, kad ir valstybės tarnautojo statusą turinčius darbuotojus atleisti vis dėlto bus lengviau – įvertinus veiklą nepatenkinamai, jiems galės būti pažeminamos pareigos arba iš karto bus atleidžiami iš darbo (dabar – tik du kartus veiklą įvertinus nepatenkinamai). Siūloma, kad darbuotoją vertintų tiesioginis vadovas – atsisakoma valstybės tarnautojų vertinimo komisijų, o galutinį sprendimą priimtų į pareigas priimantis asmuo.

Tačiau ar nenutiks tai, ko baiminasi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys – kad pertvarka taps susidorojimu su darbuotojais, kurie dirba pagal įstatymą, o ne pagal „zadanijas“? Jo manymu, tame įstatyme reikia veiksmingų saugiklių.

Deklaruojama, jog valstybės tarnautojų atranka bus centralizuota, bet žadama, kad žodį turės ir įstaigos, į kurią priimamas darbuotojas, vadovas. Manoma, kad centralizuota atranka didintų skaidrumą, mažintų subjektyvumo, neleistų imituoti konkursų. Tačiau V. Nakrošio nuomone, įstaigų vadovams reikėtų daugiau autonomijos, o centralizuota atranka, kaip kad dažnoje užsienio šalyje, galėtų būti taikoma aukštesniems vadovams.

„Galima centralizuoti ir personalo valdymą, ir buhalterinę apskaitą, ir kompiuterių tinklus, tad būtų galima kiek nors sutaupyti, galbūt būtų daugiau skaidrumo. Tačiau kam daryti mažus žingsnelius, jei galima pasekti privataus sektoriaus pavyzdžiu ir daryti ryžtingas reformas, pavyzdžiui, samdyti tokių paslaugų teikėją. Personalą galėtų atrinkti profesionalios atrankos agentūros. O gal visiems valstybės tarnyboje dirbantiems žmonėms apskritai nereikia atskiro įstatymo, užtektų vien Darbo kodekso?“ – svarsto K. Masiulis.

Pirma – atlyginimas, paskui – rezultatai

Ministras E. Misiūnas pažadėjo, kad valstybės tarnautojams atlyginimai nemažės, o tik kils. Tiesa, premjeras S. Skvernelis prieš kelias dienas pareiškė, kad mokytojams didesnius atlyginimus bus galima mokėti, kai pagerės jų mokinių rezultatai, bet valdininkams toks principas kažkodėl negalioja.

Siūloma atsisakyti priedų, o priedą už stažą ir priedą už kvalifikacinę klasę integruoti į pareiginę algą. Tačiau dviejų rūšių priemokos lieka: už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo funkcijas (iki 40 proc. algos), ir už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (iki 20 proc. algos). Pavyzdžiui, paliekama teisė gauti atlyginimą už teisės aktų projektų rengimą, jei ši funkcija nenurodyta valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme. Vadinasi, svarbiausia kuo mažiau funkcijų įrašyti į jų sąrašą, ir gali gauti plius 40 proc. algos.

Vitalis Nakrošis: "Be valstybės tarnybos sėkmingos reformos neįmanomos ir visos kitos, nes juk kas jei ne valstybės tarnyba jas turi parengti ir įgyvendinti."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Vitalis Nakrošis: "Be valstybės tarnybos sėkmingos reformos neįmanomos ir visos kitos, nes juk kas jei ne valstybės tarnyba jas turi parengti ir įgyvendinti."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Projekte siūloma atskiroms pareigybių grupėms nustatyti galimų algų intervalą, kurį sudarytų net šešios tarpinės algos, ir skirtumai tarp jų, pasak ministro E. Misiūno, būtų dideli. Kiek gausi, subjektyviai priklausytų nuo į pareigas priimančio asmens. Aukščiausias pareigas einantiems asmenims būtų mokama fiksuota pareiginė alga.

Tačiau pabandžius suskaičiuoti, kokia būtų viceministro alga, išeitų, kad ji siektų apie 3,8 tūkst. eurų popieriuje – maždaug dvigubai daugiau nei dabar be priedų ir gerokai daugiau nei ministro (dabar – 3,1 tūkst. eurų). Ar priedų naikinimas – pretekstas didinti algas? Kažin ar daug bus motyvacijos eiti į ministrus, jei jo pavaldinys uždirbs už jį kur kas daugiau. Nesveikas ir atotrūkis tarp daugiausia ir mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų – jis gali sudaryti ir beveik šešis kartus, nors, pasak K. Masiulio, sveikas atotrūkis turėtų sudaryti maksimaliai tris ar tris su puse kartų.

V. Nakrošis sako, kad siekta suvienodinti valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų sąlygas, bet, jo nuomone, valstybės tarnautojo statusą palikus tik tiems asmenims, kurie vykdo viešojo valdymo funkcijas, dėl darbo svarbos ir įtakos valstybės valdymui jiems galėtų būti nustatomos geresnės sąlygos. Siūloma, kad tarnautojai už gerus rezultatus galėtų būti skatinami net dviejų mėnesių atlyginimų dydžio metine premija, per metus jie galėtų pasiimti dešimt papildomų poilsio dienų.

V. Nakrošio nuomone, gerai, jog numatytos galimybės didinti valstybės tarnybos patrauklumą, tačiau kaip tai bus taikoma, kaip pasiskirstys skatinimo priemonės, reikėtų geriau pagalvoti ir parodyti naudą to, kad tarnyba būtų labiau orientuota į rezultatus ir konkurencingesnė.

Tačiau K. Masiulio nuomone, tikrai esminių permainų atlyginimų sistemoje projekte nepasiūlyta. „Turėtų būti taip: ministras atėjo ir pasakė: pradedame naują projektą, štai jums naujos užduotys, ar sutinkate pusę metų dirbti viršvalandžius, bet už didžiulį atlyginimą, o dabar išvykti, pavyzdžiui, į JAV stažuotis. Tačiau tokio lankstumo, būtino reaguojant į dinamišką šiandienos pasaulį, įstatymo projekte nėra“,– sako K. Masiulis.

Beje, projekte valstybės tarnautojams numatyti ne tik paskatinimai, bet ir didesnė materialinė atsakomybė: jie privalės atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdami viešojo administravimo veiklą.

Sudėtingesnė nei urėdijų reforma

Premjeras jau pripažino, kad ši reforma bus ne mažiau sudėtinga nei urėdijų. P. Urbšio prognozėmis, bus netgi daug sudėtingiau, nes čia labai daug interesų: „Labai stipriai pasireiškia partiniai interesai, nes partijos, kurios lig šiol buvo prie valdžios, į valstybės tarnybą žiūrėjo kaip į partinį administracinį resursą. Atlikti tyrimai rodo, kad vienos ar kitos partijos atstovų valstybės įstaigose procentai priklauso nuo partijų, kurios turėjo didesnę galią.“ Beje, tiek Andriaus Kubiliaus, tiek Algirdo Butkevičiaus Vyriausybių kadencijose buvo po kelias iniciatyvas įvykdyti sisteminę valstybės tarnybos reformą, bet visos buvo nesėkmingos, jau atmestos ir kai kurios dabartinės Vyriausybės šios srities iniciatyvos.

O Valstybės tarnybos įstatymas – tik viena iš reformų laukiančių valstybės tarnybos sričių. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytas jau šį pusmetį atliktinas prioritetinis darbas – viešojo sektoriaus įstaigų konstitucinės sandaros pertvarka. Žadėta nemažą dalį paslaugų perkelti į elektroninę erdvę, imtis strateginio valdymo ir biudžeto, valstybės turto valdymo ir kitų reformų.

Deja, Valstybės tarnybos įstatymo projektas nedemonstruoja, kad reformos žada būti kardinalios. „Net neaišku, į kokią sistemą einama – lyg ir centralizuoto valdymo, labiausiai biurokratizuotą prancūziškąją ar ispaniškąją. Pažangiausios šioje srityje valstybės, kurios iš esmės reformavo valstybės tarnybą – Naujoji Zelandija, Kanada, JAV, Australija, Šveicarija, Didžioji Britanija, – vadybos patirtį perimdavo iš privataus sektoriaus ir perimdavo supratimą, kad pasaulis pasidarė dinamiškas, ir jame visi turi gebėti labai greitai keistis, viešasis sektorius – taip pat. Bet jei taisomos tik smulkmenos, tai neduos jokio proveržio“, – pabrėžia K. Masiulis.

Žinoma, galima sakyti, kad labai nedaug kas kardinaliai reformavo valstybės tarnybą, tačiau klestinčios valstybės gal ir gali sau tą leisti. Mes jau pavėlavome daryti tik kosmetines reformas. Tikrai būtų gaila 100 mln. eurų, kurie numatyti šio įstatymo projektui įgyvendinti (tiesa, tikimasi, kad gal mažiau), tik kosmetinei operacijai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"