Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

3 pamokos, kurias išmoko JAV pajėgų vadas per „Zapad 2017“

 
2017 10 30 14:30
Frederick B. Hodgesas / 
Frederick B. Hodgesas /  Vyto Nevieros nuotraukos

Karjerą JAV kariuomenėje baigiantis JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Frederickas B. Hodgesas paskutinį kartą lankėsi Lietuvoje vykusiose tarptautinėse pratybose „Geležinis Vilkas II“. Į atsargą netrukus pasitrauksiantis generolas LŽ sakė, kad „Zapad 2017“ pratybos dar kartą įrodė, jog sąjungininkų pajėgos privalo veikti greitai, na, o rusai, pasak generolo, nustebino dronų naudojimo subtilybėmis. 

JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Frederickas B. Hodgesas LŽ duotame interviu taip pat daug kalbėjo ne tik apie pamokas, išmoktas po „Zapad“ pratybų, bet ir apie „karinio Šengeno“ būtinybę ir tai, kad gynybai skirtus 2 proc. galima išleisti ne tik ginklams pirkti, bet ir keliams tiesti, tiltams atnaujinti, nes tai, irgi šalies gynybos stiprinimas.

Kai kurios šalys savo 2 proc. skirtus gynybai galėtų skirti transporto pirkimui, tarkime. Ne visi nori turėti daugiau tankų ar artilerijos, kiti gali turėti daug nuostabių sunkvežimių.

– Kokias tris pagrindines pamokas išmokome po rugsėjo mėnesį vykusių „Zapad 2017“ pratybų?

– Pirmiausia dar kartą suvokėme (savo) poreikį judėti greitai. Taip pat, pamatėme, kaip toli ir greitai gali judėti rusų pajėgos. Kaip greitai turime veikti, kad galėtume užbėgti krizei už akių, kad politiniai lyderiai turėtų tam tikrų galimybių dar prieš prasidedant krizei. Taigi – pirmiausia išmokome, kad judėti reikia greitai, o tai – labai svarbu.

Antras itin svarbus dalykas, kurį pamatėme – tai, kaip rusai naudoja dronus ir kitus nepilotuojamus įrenginius. Jie tai daro išmaniai ir naudoja dronus stebėjimui, kitoms užduotims. Taigi, mes turime būti pasiruošę gintis nuo to, nes, tarkime, Afganistane mums niekada nereikėjo dėl to jaudintis ir saugotis dronų.

Ir dar matėme daug elektroninių ginklų naudojimo, veikimo siekiant sugadinti komunikaciją, todėl mes visi turime būti pasiruošę dirbti tokioje aplinkoje, kuomet skaitmeninės komunikacinės sistemos gali būti pažeistos.

– Prieš daugiau nei metus, po „Anaconda“ pratybų Lenkijoje, jūs viešai iškėlėte „karinio Šengeno“ idėją. Dabar apie tai kalba ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau šiemet liepą JAV 2-asis kavalerijos pulkas susidūrė su sienos kirtimo problemomis NATO narių Rumunijos ir Bulgarijos pasienyje. Kokios kliūtys kariniam Šengenui ir kokios šalys labiausiai priešinasi?

– Kalbėdami apie tai pirmiausia turime suprasti ir išsiaiškinti, kodėl yra taip svarbu judėti greitai. Ir kokie iššūkiai laukia. Tiesa, šiandien aš esu daug optimistiškesnis nei buvau prieš tris mėnesius. Jei mes tikime, kad rusai galėtų padaryti kažką agresyvaus, mes Vakarai, norėtume turėti galimybę jiems pranešti, pasignalizuoti, kad matome, ką jūs darote/ketinate daryti. Ir jei jie tikėtų, kad jie gali judėti greičiau nei sąjungininkų pajėgos, jie gali apsiskaičiuoti, todėl mes norime būti tikri, kad galėsime judėti taip greit, kaip tik įmanoma. Ir greičiau nei gali priešininkai tam, kad padėtume arba praneštume, jog nebandykite daryti klaidos.

Visi mokymai, pasiruošimai tam turi vykti taikos metu, kuomet situacija yra rami, nes niekas nenorėtų daryti jokių veiksmų ar judesių, kurie galėtų sujudinti potencialų konfliktą, sukelti problemų. Taigi, judesių planavimas ir kiti pasiruošimai vyksta taikiu metu ir mes dirbame sunkiai, kad to pasiektume.

Tiesa, mes susiduriame su iššūkiais, o jų yra keli: tai ir teisiniai, infrastruktūriniai ir pajėgumo.

Teisiniai iššūkiai žinoma atsiremia į tai, kaip greitai ginkluotosios pajėgos gali kirsti valstybių sienas ar nuskristi iš vienos valstybės į kitą su kariniais lėktuvais. Tiesa, dabar yra geresnė situacija nei buvo anksčiau, bet vis dar yra nereikalingų trukdžių. Ir aš manau, kad šie trukdžiai gali būti išspręsti gerbiant valstybių suverenumą.

Infrastruktūriniai iššūkiai taip pat yra sudėtingi – tai ir tiltai, keliai, geležinkelio bėgiai, kurie leistų karinėms pajėgoms judėti greitai ir efektyviai. Manau tai yra vieta, kurioje galėtume dar šio to pasimokyti, pagilinti savo žinias ir patobulinti tą darbą, kuri dabar darome. Tarkime, Vokietijos geležinkelis, kuris yra viena pagrindinių geležinkelio arterijų Europoje. Taigi įsivaizduokite, jei būtų rimta krizė ir vokiečių, britų, lenkų, prancūzų, olandų karinės pajėgos norėtų judėti tuo pačiu metu. Manau, kad reikėtų geresnio geležinkelio tinklo.

JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Frederick B. Hodgesas
JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Frederick B. Hodgesas

Visgi kaip jau minėjau, aš esu optimistas ir toks esu todėl, kad dabar jau visi sutaria ir pripažįsta, kad tai svarbu. Ir NATO dirba ties tuo, Europos gynybos agentūra irgi dirba ties tuo. Žinau, kad čia Lietuvoje jau apžiūrėjo ir surašė tiltus, taigi mūsų žinios apie infrastruktūrą kasdien tik gilėja. Tai ilgas atsakymas, nes situacija yra sudėtinga ir svarbu suprasti, kodėl tai svarbu, kokie iššūkiai laukia ir kas yra jau padaryta, daroma.

Todėl aš optimistiškas, nes žmonės supranta šio reikalo svarbą, taip pat – ES (Europos Sąjunga) ir NATO dirba kartu. Aš manau, kad tai bus viena iš pokalbio temų gynybos ministrų susirinkime kitą mėnesį ir tai geras ženklas, nes reikalas bus aptartas ministrų lygmenyje.

Aš manau, kad kai kurios šalys savo 2 proc. skirtus gynybai galėtų skirti transporto pirkimui, tarkime. Ne visi nori turėti daugiau tankų ar artilerijos, kiti gali turėti daug nuostabių sunkvežimių. Gal viena šalis pirks daugiau tokių, o kitos šalys, tarkime Vokietija ir Belgija skirs daugiau pinigų geležinkeliams. Tai, taip pat būdas investuoti į gynybą.

– Karinio Šengeno klausimas kai kurioms valstybėms yra jautrus. Ar visos valstybės yra „tame pačiame puslapyje“, kai kalbame apie laisvą karinių junginių judėjimą Europoje?

– Aš naudojau šį terminą visą laiką, nes, kaip amerikiečiui, man atrodė, kad tai – tobulas terminas apibūdinti laisvą judėjimą. Turėjau viziją, kaip sunkvežimis pilnas lenkiškų obuolių gali nuvažiuoti nuo Krokuvos iki Portugalijos nė karto nesustabdytas.

Ne visi Europoje mėgsta žodį Šengenas, nes Šengeną kai kurie sieja su nevaldomu migrantų judėjimu.

Būtent to mums reikėjo NATO – tokios pat galimybės laisvai judėti karinėms pajėgoms. Visgi po kelių metų suvokiau, kad ne visi Europoje mėgsta žodį Šengenas, nes Šengeną kai kurie sieja su nevaldomu migrantų judėjimu, taip pat kai kurios šalys, kurios priklauso ES, bet nepriklauso Šengenui, mano, kad pastarosios turi „išskirtines“ teises.

Taigi, nutariau, kad nebenaudosiu šio termino, nes kai kuriuos tai žeidė. Svarbu, kad visi supranta, jog mums reikia patobulinti kariškių ir karinės technikos judėjimą per sienas, tai neskamba taip gražiai, kaip Šengenas, bet kuomet man leidžia paaiškinti, kas tai yra – aš mielai paaiškinu.

– Lietuva pagaliau pasiekia 2 proc. nuo BVP skiriamų lėšų gynybai. Ar turint omeny Lietuvos kariuomenės būklę ir potencialius iššūkius jūsų nuomone reikėtų, kad šis lėšų gynybai augimas nesustotų ties 2 proc., ar to jau pakanka, kaip mano dalis Lietuvos politikų?

– Lietuva yra puikus partneris ir daro viską ką gali, kad gebėtų patys apsiginti, kaip tai numato Vašingtono sutarties 3-ias straipsnis. Geras pavyzdys, kad dabar bus skiriami 2 proc. šalies gynybai ir tai padaryta gana greitai. Jei sąjungininkai sako, kad kažką padarys, aš tuo tikiu.

Vieta kur šalys galėtų investuoti nedelsiant – priešraketinė gynyba, nes reikia gebėti apginti Klaipėdą, Gdanską.

Man taip pat rūpi, kur investuojami gynybai skirti pinigai, žinoma, dalis turi būti skirta treniruotėms ir mokymams, dalis – būtiniesiems pirkimams. Aš dar manau, kad valstybės savo gynybos pinigus galėtų leisti transportavimui, amunicijos sandėliams, degalų tiekimo vamzdžių tiesimui, kad jiems nereiktų pirkti rusų dujų, o galėtų patys apsirūpinti dujomis.

Taigi, 2 proc. nereiškia tik naujos įrangos pirkimą, tai ir prekės ir pajėgumai, taip pat – transportavimas. Vieta kur šalys galėtų investuoti nedelsiant – priešraketinė gynyba, nes reikia gebėti apginti Klaipėdą, Gdanską.

Frederickas B. Hodgesas savaitgalį lankėsi generolo Silvestro Žukausko poligone, kuriame dvi savaites truko tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas II“. Šių pratybų metu buvo treniruojami ir vertinami Lietuvos kariuomenės Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų mechanizuotojo pėstininkų bataliono gebėjimai planuoti ir vykdyti gynybos ir puolimo operacijas, stiprinama sąveika su NATO sąjungininkais.

Jose dalyvavo daugiau nei 2,3 tūkst. karių iš dvylikos NATO šalių, taip pat dalyvauja ir NATO daugianacionalinio Šiaurės Rytų korpuso vadavietės štabo elementas, remia Lietuvos karinės oro pajėgos. Prie pratybų prisijungė ir JAV karių kuopa bei Jungtinės Karalystės karių elementas iš NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės dislokuotos Lenkijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"