Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

6 priešiškos propagandos mitai Lietuvoje ir Estijoje

 
2017 03 17 11:30
Net ir pavergti išsaugojome laisvės siekį - tai įgyvendinę negalime jausti dėkingumo savo pavergėjui .
Net ir pavergti išsaugojome laisvės siekį - tai įgyvendinę negalime jausti dėkingumo savo pavergėjui . Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Putino Rusijos propagandos mašina Estijoje ir Lietuvoje veikia identiškai, o kitaip – Latvijoje. Metas susipažinti su Rusijos informacinėje erdvėje nuolat eskaluojamais 6 mitais apie Baltijos šalis, kurie padeda suformuoti Kremliui naudingą Rusijos gyventojų nuomonę apie mus. 

Kai pažįstamiems Estijoje pasiguodžiau dėl informacinio karo mano gimtinėje ir dėl to, kad buvo „apskųstas“ ir užblokuotas net mano feisbuko profilis Estijos aktualijoms pristatyti, jie šyptelėjo: „Kodėl manai, kad Rytų kaimynams reikia gerų Lietuvos ir Estijos santykių? Iš pradžių buvo informacinis karas prieš Gruziją, vėliau – prieš Ukrainą, dabar – prieš jus. Mes su tuo nuolat susiduriame.“

Gerai estams kalbėti, pamąsčiau... Jie laiku priėmė desovietizacijos, liustracijos įstatymus, o ypatingųjų archyvų bylas publikavo dar 1990-aisiais. NATO Estiją pateikia kaip kibernetinės apsaugos, kovos su Kremliaus propaganda, visuotinio gynybos modelio ir net šnipų gaudymo pavyzdį. Tačiau mes, lietuviai, palyginti neseniai savo kailiu pajutę patyrusių politrukų ištobulintą priešiškos propagandos metodiką, vis dar kraipome galvas – negi tai mūsų šalyje NATO kariai apkaltinti neva „prievartavimu“, o prabylantieji apie krašto gynybos stiprinimą interneto „trolių“ pavadinami „rusų nekentėjais“, „karo su Rusija kurstytojais“? Deja, tai tiesa.

Taigi metas atidžiau susipažinti su daugiaveidžiu monstru, populiariai vadinamu Putino Rusijos propagandos mašina. Estijai ir Lietuvai taikomos identiškos Kremliaus propagandos priemonės, tačiau kažkodėl kitokios nei Latvijai.

Televizija formuoja nuomonę

Anot rašytojo Viktoro Suvorovo (Vladimiro Rezuno), pagrindinis dar SSRS įdiegtas manipuliacijų principas – „skaldyk ir valdyk“. Propagandos sėkmė kitose valstybėse pagrįsta nuolatine konfrontacijų paieška, jų aktyvinimu ir panaudojimu. Propagandos pamatą sudaro 6 mitai – „kertiniai akmenys“. Priešiškos propagandos uždavinys ir tikslas – šiuos mitus pirmiausia įdiegti Rusijoje, o vėliau – ir konkrečiose propagandos taikiniu pasirinktose valstybėse.

Taigi Rusijos informacinėje erdvėje nuolat eskaluojami keli mitai apie Baltijos šalis padeda suformuoti Kremliui naudingą Rusijos gyventojų nuomonę apie mus. Tuos pačius mitus, jų refleksijas stengiamasi įdiegti ir Estijos bei Lietuvos erdvėje. Pernai Rusijos TV rodė kelias laidas apie Estiją, pavyzdžiui, pokalbį su Dmitrijumi Linteriu ir Yanna Toom. Pirmasis pašnekovas buvo deportuotas iš Estijos po garsiųjų „Bronzinio kario“ riaušių, o Europos Parlamento narė Y. Toom (mergautinė pavardė – Černogorova, vėliau – Litvinova), Estijoje garsi prorusiškomis pažiūromis, kartu su fašistuojančiu Latvijos judėjimu aktyviai dalyvavo organizuojant bendrą peticiją dėl neva rusakalbių teisių pažeidimų Baltijos šalyse. Estijos saugumo tarnybų ataskaitose ji minima kaip viena iš „Rusijos įtakos agentų“.

Minėtose laidose apie Estiją buvo kalbama remiantis ne tikrosiomis šalies realijomis, bet Rusijoje vyraujančiais stereotipais. Žinant, jog televizija Rusijoje yra pagrindinis prieinamas informacijos šaltinis, galima teigti, kad tokios laidos atspindi tipišką žmonių, kuriems nuolat daro įtaką valdžios kontroliuojamos medijos, mąstymo modelį ir jų įsitikinimus apie Baltijos šalis.

Taigi ką apie save galvojame mes ir kuo tiki jie?

Priešiškos propagandos uždavinys ir tikslas – šiuos mitus pirmiausia įdiegti Rusijoje, o vėliau – ir konkrečiose propagandos taikiniu pasirinktose valstybėse.

Šeši primityvūs, bet gajūs mitai

1 mitas: Estijos ir Lietuvos nepriklausomybė neva skaičiuoja vos 25 metus – nuo to laiko, kai SSRS „išleido“ mus iš savo glėbio. Todėl Lietuvos ir Estijos nepriklausomybė yra tarsi Rusijos paslauga ar dovana, už ją neva privalome būti dėkingi Rusijai. Šis stereotipas aktyviai diegiamas ir Vakarų auditorijai skirtoje žiniasklaidoje. Antai R. Osborne'as „The Lithuanian Tribune“ rašė: „Visi laukė tik vieno žmogaus, Michailo Gorbačiovo, nurodymo. Jeigu jis savo armijai būtų liepęs atidengti ugnį, būtų vykusios skerdynės, prieš kurias Kambodžos žudynių laukai būtų atrodę tarsi vaikų žaidimų aikštelė. Tačiau jis (…) davė Lietuvos žmonėms nepriklausomybę.“

M. Gorbačiovas, kuris visam pasauliui teisinosi nieko apie jokius armijos ir desantininkų veiksmus nežinojęs, kilniaširdiškai „davė“ mums mūsų laisvę?! JAV lietuvio šviesaus atminimo J. Kojelio archyve skaičiau užsienio lietuvių telegramas, siųstas vieno kitam 1991 metų sausio 13-osios naktį, jų skubų kreipimąsi į JAV Kongresą. O 1990-ųjų Estijos savanoriai papasakojo, kas vyko Taline 1991 metų rugpjūčio 21 dieną. Tuomet keli drąsūs vyrai, užsibarikadavę televizijos bokšte, sovietų karininkui pareiškė, kad jei jam pavaldūs kareiviai žengs dar bent vieną žingsnį, bus įjungta priešgaisrinė sistema ir pastatas virs vakuumu. Ir nors jie patys žus, kartu pražus ir sovietų kariuomenės dalinys. Šis įvykis estams padėjo informuoti Vakarus apie tikrąją padėtį. To R. Osborne'as, kaip galima spėti, nežinojo.

Tačiau, pavyzdžiui, lietuvio M. Jonaičio teigimu, 1991 metų sausį rusai taip pat rengė demonstracijas Lietuvai palaikyti, todėl už savo nepriklausomybę neva privalome būti dėkingi Rusijai. Tą patį tvirtina tūkstančiai Kremliaus trolių, užplūdusių Lietuvos interneto erdvę.

Šis požiūris visiškai skiriasi nuo tikrosios ir Estijos, ir Lietuvos istorijos: net ir pavergti išsaugojome laisvės siekį. Jis buvo realizuotas 1918 metais. Sovietų okupacija 1940-aisiais ir mums, lietuviams, ir estams buvo tragiškas istorijos kataklizmas, nepriklausomybės atkūrimas tolygus išsigelbėjimui iš prievartautojo rūsio. Tai įgyvendinome, ir savo pavergėjui už tai nejaučiame jokio dėkingumo.

2 mitas: Sovietų Sąjunga „buvo gėris“. Tai esą buvo „didinga valstybė“, kurioje žmonės „gerai gyveno“, komunikacija tarp tautų buvusi puiki. Esą SSRS buvo daugybė puikių dalykų, be to, ši šalis sunaikino nacizmą! Ir pasaulis už tai „skolingas“ šių dienų Rusijai. Šis naratyvas ypač aktyviai diegiamas Estijos ir Lietuvos rusakalbiams. O už tokius SSRS aspektus, kaip okupacija ar represijos, Rusija esą nėra atsakinga. Atsakingas „režimas“, komunistai.

Tačiau, mūsų – Lietuvos, Estijos gyventojų – supratimu, SSRS buvo blogio imperija. Dabartinę Rusiją vertiname kaip šalį, tiesiogiai atsakingą už tai, kas nutiko SSRS egzistavimo metu.

3 mitas: mažų valstybių egzistavimas neturi prasmės. Mūsų nepriklausomybės troškimas, mūsų siekis būti savarankiškiems, pasak Kremliaus informacijos, atrodo juokingi ir kvaili. Šis požiūris taip pat aktyviai diegiamas Lietuvos informacinėje erdvėje.

Tačiau mums, lietuviams ir estams, savarankiškos nepriklausomos valstybės yra nekvestionuojama vertybė, mūsų kultūrų, tapatybės, kalbų išlikimo garantija. Tai – mūsų namai, mūsų žemė, mūsų istoriškai apginta ir įtvirtinta nuosavybė, nepriklausomai nuo to, ar esame maži, ar dideli. Tačiau tokia nuostata tiesiog neegzistuoja ne tik Rusijos oficialiojoje informacinėje erdvėje, bet, regis, ir Rusijos kolektyvinėje sąmonėje.

4 mitas: Estijoje ir Lietuvoje „viskas yra blogai“ tiek ekonominiu, tiek socialiniu atžvilgiu. Toks požiūris taip pat yra visiškai priešingas mūsų realijoms. Ekonomiškai esame gana sėkmingos valstybės, turinčios ką pasiūlyti pasauliui. Rusijos reikšmė mūsų šalių ekonomikai nėra esminė, nes mes žvelgiame į Vakarus.

5 mitas: Baltijos valstybės neva valdomos klanų, neteisėtai užgrobusių valdžią ir taip įgijusių galios. Jų vykdoma politika neva visai ne tai, ko nori mūsų visuomenių nariai. Nors esame ES ir NATO dalis, iš tiesų mūsų žmonės to nenorėję. Sankcijos prieš Rusiją ir šios šalies vertinimas kaip didžiausios grėsmės mums ir mūsų valstybių suverenumui – neva vien „klanų“ veiklos rezultatas. Rusijos viešojoje erdvėje bandomas diegti teiginys, neva mūsų žmonės iš tiesų nori būti geri Rusijos draugai, kaip buvo „senais gerais“ SSRS laikais.

Šis Rusijos visuomenėje diegiamas požiūris yra visiškai priešingas Estijos ir Lietuvos gyventojų mentalitetui. Mes tikime, kad mūsų valstybių valdžia yra demokratiškai išrinkta ir reprezentuoja už juos balsavusiųjų siekius. Būti NATO nariais mums reiškia norą puoselėti mūsų saugumą.

6 mitas: Rusija neva esanti „taiki ir gera“ valstybė, lietuviai ir estai neturi jokių priežasčių jos bijoti. Esą juokinga manyti, kad ši šalis nori ką nors užpulti. Tiek sankcijos prieš Rusiją, tiek kaimynų nerimas aiškinamas „rusofobija“, „skausminga bendra istorija“, o dažniausiai – „sąmokslo teorijomis“ ir „lietuvių, estų paranoja“. O su Ukraina susijusios temos vertinamos tarsi „kelios senos klaidelės“, neva net nepadoru į jas kreipti dėmesį ar net minėti.

Žmonės mato tai, kuo nori tikėti?

Visus šiuos šešis mitus būtų lengviausia vertinti kaip Kremliaus propagandos rezultatą. Mūsų akimis, jie juokingi, neatitinkantys realybės ir iš esmės tragikomiški. Tačiau Rusijos gyventojams ir kai kam iš Estijos ar Lietuvos rusakalbių, besinaudojančių Kremliaus reguliuojama informacine erdve, šie mitai nėra absurdiška propaganda, kurią lengva atmesti arba paneigti, vertinti kaip faktų falsifikavimą.

Todėl privalome atminti, kad daugumos Rusijos gyventojų (kaip ir dalies rusakalbių Estijoje, Lietuvoje) elgesį bandoma formuoti būtent pagal šiuos mitus. Šie mitai ir jais grįsti įsitikinimai įsitvirtina ir šių žmonių asmeninėje, ir kolektyvinėje sąmonėje.

Racionalūs tiesos ir falsifikavimo kriterijai jų atžvilgiu neveikia taip, kad mums norėtųsi. Labiausiai šokiruoja tai, kad su šiais propagandos mitais neįmanoma kovoti faktais, nes bet kokie pateikti faktai bus savaime atmesti. Deja, kaip teigė buvęs JAV gynybos sekretorius Robertas McNamara, žmonės mato tai, kuo nori tikėti...

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"