Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATA
TRASAŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR IT
LIETUVA

Atvykėliams sijoti – tankesnis sietas

2017 04 05 8:00
Gabrielius Landsbergis: “Norėčiau pabrėžti, kad įregistruotas įstatymo pakeitimas nėra nukreiptas prieš kokią nors konkrečią valstybę." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime radosi iniciatyva plėsti Lietuvoje nepageidaujamų asmenų ratą. Norima uždrausti į šalį atvykti užsieniečiams, susijusiems su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ir žmogaus teisių pažeidimais.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių iniciatyva Seime parengta užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančio įstatymo pataisa, kuria siūloma į šalį neįsileisti asmenų, galinčių kelti grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos (ES) bei NATO valstybių saugumui bei viešajai tvarkai. Taip pat būtų nelaukiami asmenys, apie kuriuos turima informacijos ar yra pakankamas pagrindas įtarti, kad jie įvykdė ar prisidėjo prie stambaus masto korupcinių, pinigų plovimo nusikaltimų, šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų užsienio valstybėse.

Konservatorių iniciatyvą palaikė ir kitų Seimo frakcijų nariai – „valstiečiai“, socialdemokratai, liberalai. Ekspertų tikinimu, įstatymo pataisa aiškiau ir plačiau apibrėš kriterijus, pagal kuriuos bus „sijojami“ į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai. Tačiau, kaip prognozuojama, Nacionalinis nepageidaujamų asmenų sąrašas dėl to drastiškai nepailgės. Kiek dabar jame yra asmenų, neskelbiama.

Universalios nuostatos

TS-LKD lyderio bei frakcijos Seime seniūno Gabrieliaus Landsbergio teigimu, tai, kas siūloma, – lietuviška vadinamojo Sergejaus Magnickio įstatymo analogija, nukreipta prieš korumpuotus, su žmogaus teisių pažeidimais užsienio valstybėse susijusius asmenis.

„Norėčiau pabrėžti, kad įregistruotas įstatymo pakeitimas nėra nukreiptas prieš kokią nors konkrečią valstybę. Priešingai, juo įtvirtinamos nuostatos yra universalios. Kitaip sakant, jos galėtų būti taikomos bet kuriam užsieniečiui, kuris yra vykdęs ar prisidėjęs prie šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų. Pavyzdžiui, susidorojant su asmenimis dėl politinių motyvų ar dėl jų atskleistų korupcinių istorijų, kaip buvo Rusijos teisininko S. Magnickio, atskleidusio didžiules finansines Rusijos pareigūnų machinacijas, atveju“, – aiškino G. Landsbergis.

Tokia nuostata būtų taikoma ir asmenims, kurie vykdo ar prisideda vykdant stambaus masto korupcinius, su pinigų plovimu susijusius nusikaltimus. Atvykti į Lietuvą tokiems žmonėms būtų galima drausti ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį.

Gabrielius Landsbergis: „Norėčiau pabrėžti, kad įregistruotas įstatymo pakeitimas nėra nukreiptas prieš kokią nors konkrečią valstybę.“

Sveikintina pozicija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako nuomone, pataisa atsirado tinkamu laiku. „Turime išnaudoti visas galimybes garsiai kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus, dėl kurių netenkama sveikatos ir net gyvybės. Be to, kai prie mūsų sienų yra valstybė, kurioje gyvybė nieko nekainuoja, tai turi įtakos ir mūsų saugumui. Todėl šis projektas – puiki proga dar kartą pademonstruoti mūsų valstybės poziciją“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Europos Parlamento (EP) narys liberalas Petras Auštrevičius mano, kad Seimo narių iniciatyva – sveikintinas žingsnis. Jo žodžiais, imtis prevencinių priemonių yra politikų pareiga. „Su korupcija susiję pinigai iš Rusijos, kurių savininkai paprastai yra aukšti pareigūnai arba valdžiai artimi žmonės, patenka į Europą, kuria įvairias tamsias schemas, sakyčiau, korumpuoja europiečius. Ir tai leidžia didelį turtą valdantiems savininkams jaustis saugiai, komfortiškai, nebijoti jokių ribojimų. Tuo metu visa tai – vagystė iš Rusijos žmonių. Tikiuosi, kad ateis diena, kai valstybės, kurios priglaudė tokius pinigus, privalės juos grąžinti Rusijos žmonės“, – „Lietuvos žinioms“ sakė P. Auštrevičius.

Nėra naujovė

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Lino Kojalos teigimu, parlamentarų iniciatyva – mėginimas aiškiau ir plačiau apibrėžti Lietuvoje nepageidaujamų asmenų ratą. „Tačiau tai nėra koks nors teisinis lūžis ar ypatinga naujovė“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Jis priminė, kad tokią politiką Lietuva, kaip ir kitos šalys, paprastai vykdo per nacionalinius nepageidaujamų asmenų sąrašus. „Nors teikiama nuostata nėra taikoma tik vienai valstybei, tačiau dauguma mano, kad daugiausia tokių nepageidaujamų asmenų galėtų būti iš Rusijos“, – pabrėžė L. Kojala. Be nacionalinių, šios valstybės kai kuriems asmenims taikomos ir bendros ES sankcijos.

Projekto iniciatorių teigimu, Seimas iki šiol nėra išsakęs savo pozicijos Rusijos pareigūnų machinacijas atskleidusio teisininko S. Magnickio bylos klausimu. Užuot tyrusi jo atskleistą schemą, Rusijos teisėsauga pateikė teisininkui falsifikuotus kaltinimus. Jis buvo suimtas ir mirė kalėjime 2009 metais.

Įstatymą, pavadintą S. Magnickio vardu, 2012 metais priėmė JAV – su žmogaus teisių pažeidimais susijusiems Rusijos pareigūnams buvo pritaikytos sankcijas. JAV uždraudė jiems išduoti vizas ir įšaldė aktyvus. Sąraše šiuo metu – per 40 asmenų.

EP 2012 ir 2014 metais savo rezoliucijose yra pasisakęs už ES sankcijų įvedimą, taip pat pateikęs 32 asmenų sąrašą, kuriems turėtų būtų taikomas vizų išdavimo draudimas ir turto įšaldymas. Projekto autorių žiniomis, atitinkamą įstatymą pirmoji ES priėmė Estija, nacionalinius S. Magnickio įstatymus šiuo metu svarsto Jungtinės Karalystės ir Kanados parlamentai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"