Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Edita Žiobienė: vaikų namų uždarymas kelia abejonių

 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Mūsų valstybė ėmėsi deinstitucionalizacijos, tačiau procesas yra lėtas, vangus ir kelia abejonių. Valstybės prioritetas yra stiprinti vaikų globą šeimose, šio prioriteto stiprinimas 2016 metais neįvyko, tikimės, kad su įstatymo pataisomis 2017 metais atsiras daugiau galimybių vaikams augti globėjų šeimose, skatinti globą“ , – teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Vakar Seime vykusioje spaudos konferencijoje kontrolierė trumpai pristatė vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2016 metų veiklos ataskaitą. Tiesa, kontrolierė akcentavo tas vaiko gerovės užtikrinimo sritis, kuriose proveržis vyksta labai lėtai ir paminėjo tik kelis teigiamus pasiekimus.

„Noriu priminti, kad ir 2016 metus ir 2017 metus mes pradėjome nuo tragedijų vaikų srityje. 2016 metų tragedijos nesutelkė visuomenės, stipraus jos aktyvumo, nes 2017 metais vaiko teisių istorijoje jau įvyko daug liūdnų ir sunkių dalykų. Gaila, bet 2016 metais skundų proveržio mes taip pat nematėme“ , – teigė E. Žiobienė.

Pasak jos, deisntitucionalizacijos procesas kelia abejonių dėl to, kad anksčiau europinės lėšos buvo skiriamos aiškiems projektams, dažniausiai globos namų remontui ar statybai, o dabar labai sunku nustatyti ar lėšos yra paskirstomos teisingai ir nauji projektai vaiko globos srityje vykdomi efektyviai.

„Iki 2015 metų europinės lėšos buvo skiriamos naujų pastatų statyboms ar remontams, mes dabar matome mažai tų procesų ir dabar vykdomi „minkštieji projektai“, sakoma „investuokime į žmones, jų poreikius“. Bet tai apčiuopti, nustatyti ar tai vyksta ir sėkmingai vyksta, labai sunku“, – sakė kontrolierė.

Jau matyti neigiami deinstuticionalizacijos padariniai

Jos teigimu, didžiausias proveržis deinstitucionalizacijos procese matyti Vilniaus savivaldybėje, kuri pati pirmoji ėmėsi uždaryti vaikų globos namus ir vaikus apgyvendinti mažuose butuose.

„Yra savivaldybių, kurios pačios imasi iniciatyvos, Vilnius jau daug metų rodo iniciatyvą, steigia butus, apgyvendina vaikus iš globos namų. Panašų sprendimą matome ir Kauno mieste. Aišku, nežinau ar tai yra pati geriausia pertvarka, vaikų globos namus tiesiog išskirstyti į mažus batus, bet tai yra tikrai tam tikras vaikų situacijos pagerinimas, bet tai nėra ta tikroji deinstitucionalizacija, kaip mes turėtume suprasti“, – pasakojo E. Žiobienė.

Deja, mažose savivaldybėse anot kontrolierės, tokių procesų netenka matyti. Ji taip pat sukritikavo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, teigdama, kad deinstitucionaliacijos procese ji nemato ministerijos bendradarbiavimo su savivaldybėmis.

„Mes matome, kad veiksmų imasi ministerijoms pavaldžios įstaigos, tai yra Pabradės, Marijampolės, Panevėžio vaikų globos namai, jie užsidaro, bet tai yra įstaigos, kurių steigėjas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ministerijos darbo su savivaldybėmis mes beveik nematome“, – teigė E. Žiobienė.

Dabar vykdomi „minkštieji projektai“, sakoma „investuokime į žmones, jų poreikius“. Bet tai apčiuopti, nustatyti ar tai vyksta ir sėkmingai vyksta, labai sunku.

Ji taip pat pridūrė, kad dėl deinstitucionalizacijos procesas turi jau neigiamų padarinių. Pastebima tendencija, kad uždarant vaikų globos namus, vis mažiau vaikų yra paimami iš šeimų, kuriose jiems nesaugu ir gresia pavojus, nes savivaldybės teigia, kad nebėra įstaigų, kur jie galėtų apgyvendinti tuos paimtus vaikus.

„Dar neturime įrodymų, bet girdime tokį faktą, kad mažinant globos namų vietų skaičių, mažiau vaikų yra paimami iš šeimų, kuriose jiems nesaugu. Tad jei deinstitucionalizacija yra priežastis nebeimti vaikų iš šeimų, yra labai blogai ir mes vaikus paliekame dar sudėtingesnėse situacijose, ir tuomet įvyksta visos didžiosios nelaimės ir tragedijos. Kiekviena savivaldybė turi užtikrinti ir turėti tiek globėjų, kad vaikams, kuriems kyla pavojus jų biologinėse šeimose, būtų paimti ir saugia apgyvendinami kitur“, – pasakojo E. Žiobienė.

Taip pat kaip vieną iš deinstitucionalizacijos padarinių, E. Žiobienė įvardino mokyklų bendrabučius. Jie tampa alternatyva vaikų globos įstaigoms.

„Kai internatai buvo panaikinti, atsirado mokyklos su bendrabučiais. Didžioji dalis ten gyvenančių vaikų yra iš socialinės rizikos šeimų, jie tiesiog apsigyvena bendrabučiuose ir tai yra dar baisesnis sprendimas nei vaikų apgyvendinimas vaikų globos namuose, nes vaikams nėra užtikrinamos jokios paslaugos. Tokiu atveju socialinis darbas su šeima nevyksta, nes vaikų nėra namuose, tėvai neugdo savo vaikų, nėra jokių emocinių ryšių tarp vaikų ir tėvų“, – teigė kontrolierė.

Paslaugos šeimai – tik formalumas

Kontrolierė teigė, kad paslaugų sektorius šeimai yra nutolęs nuo vaiko ir jo šeimos. Didelė atskirtis tarp kokybiško paslaugų suteikimo ir jų prieinamumo matyti tarp didžiųjų miestų ir regionų. Anot jos, dažniausiai mažuose miesteliuose, rajonuose, periferijose norėdami gauti specialistų paslaugas šeimos turi ilgai laukti eilėse arba tokios paslaugos ten išvis neteikiamos.

Dar neturime įrodymų, bet girdime tokį faktą, kad mažinant globos namų vietų skaičių, mažiau vaikų yra paimami iš šeimų, kuriose jiems nesaugu.

„Logopedų, socialinių darbuotojų, psichologo paslaugų beveik nėra, dažniausiai jų trūksta atokiose Lietuvos vietose. Šių specialistų poreikis yra milžiniškas mokyklose, kitose švietimo įstaigose. Formaliai tų specialistų yra, bet dažniausiai jie dirba arba 0,25 arba 0,5 etato, tai neatliepia tikrovės. Kalbant apie socialines paslaugas ir vaikų dienos centrus, jie irgi dažniausia steigiami miestų, miestelių centruose, ne jų pašonėje ar rajonuose“ , – teigė E. Žiobienė.

Jos teigimu, yra ne tik socialinių paslaugų trūkumas, bet vis mažėja pediatrinių paslaugų teikimas, o šios paslaugos vaikui yra labai reikalingos.

„Šeimos kartais neturi kur kreiptis net susidūrusios su elementariomis vaiko raidos problemomis. Pediatrinių paslaugų prieinamumas stipriai mažėja, kai kuriose rajonuose yra naikinami pediatrijos skyriai vaikams, tai beje daroma su Sveikatos ministerijos pritarimu. Pavyzdžiui, visoje Molėtų savivaldybėje yra pediatras, kuris dirba 0,5 etato. O tai yra atskiro, vaikams skirto specialisto nebuvimas“ , – sakė kontrolierė.

Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos ketvirtąjį straipsnį, valstybė privalo organizuoti pagalbą tiek vaikui, tiek jo šeimai. Todėl anot E. Žiobienės, šiandien mes negalime kalbėti tik apie paslaugų užtikrinimą socialinės rizikos šeimoms, bet ir turime kalbėti apie visą visuomenę, paslaugas visoms šeimoms ir vaikams.

Tiesa, ji pridūrė, kad net ir socialinės rizikos šeimoms paslaugos nėra teikiamos tinkamai, nes valstybei trūksta supratimo ko reikia kiekvienam vaikui, šeimai individualiai, dabar mūsų valstybė tik orientuojasi į tai ką pati turi ir ką gali pasiūlyti.

„Kalbant apie socialinės rizikos šeimas, tol kol šeima nėra įtraukta į socialinių rizikos šeimų sąrašą, tol paslaugų jos negauna arba gauna labai minimaliai. Kai šeima patenka į riziką, paslaugas gauna, jas lanko socialinis darbuotojas, vyksta konsultavimas. Tačiau individualizuotų paslaugų, kad jos būtų tikrai nukreiptos į konkrečios šeimos poreikius, vėlgi yra mažai. Paslaugų teikimas pagerėja po mūsų tyrimų, na bet visos Lietuvos, visų šeimų, kiekvieno vaiko situacijos mes nepaliesime“, – teigė kontrolierė.

Pasak jos, džiugina tai, kad 2016 metais buvo pakeistas įstatymas dėl nedarbingumo tėvams suteikimo, kada vaikams reikalingas sanatorinis reabilitacinis gydymas. Anksčiau kai vaikams buvo reikalingas toks gydymas, tėvai kartu galėjo važiuoti tik turėdami atostogas. Dabar tėvai gali vykti su savo vaikais kartu sanatoriniam gydymui nepasiimdami atostogų.

Taip pat E. Žiobienė džiaugėsi, kad bus efektyviau kovojama su patyčiomis, nes švietimo įstatymas numato, kad nuo 2017 metų rugsėjo 1 dienos, kiekviena mokykla privalės vykdyti prevencinę patyčių programą.

Kontrolierė pažymėjo, kad 2016 metais Seimui buvo pateikti vaiko teisių pagrindų įstatymo projektai, lydimieji teisės aktai, vyko svarstymai Žmogaus teisių, teisių ir teisėtvarkos komitetuose, pateikta daug pastabų, bet daug projektų buvo sugrąžinti vyriausybei ir persikėlė į 2017 metus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"