Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Elektroninis balsavimas – vėl politinėje darbotvarkėje

 
2017 07 26 13:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Ant Vyriausybės darbo stalo artimiausiomis dienomis guls elektroninio balsavimo principus numatantis įstatymo projektas. Teisingumo ministerijos parengto dokumento pagrindu tapo prieš pusantrų metų jos pačios sukurtas, bet Seimo tobulinti grąžintas projektas.

Per dešimtmetį nė vienas projektas, kuriuo Lietuvoje buvo siūloma įteisinti elektroninį balsavimą, nesulaukė politikų pritarimo. Kildavo nuogąstavimų dėl tokio balsavimo saugumo, slaptumo užtikrinimo, galimo poveikio rinkėjams. Abejones skatindavo didelių papildomų investicijų poreikis, nes reikėtų įsigyti brangias šiuolaikines informacines technologijas, pasirūpinti jų saugojimu, priežiūra bei nuolatiniu atnaujinimu. Kaip vieną iš svariausių priežasčių skeptikai pastaruoju metu akcentuoja kibernetinių atakų pavojų. Internetinio balsavimo šalininkų tokie argumentai neįtikina. Jie mano, kad naujovė galėtų paskatinti rinkėjų, ypač gyvenančių užsienyje, jaunimo, aktyvumą, atsirastų pasirinkimo galimybė.

Daug nežinomųjų

Internetinio balsavimo idėją Seimas pastarąjį kartą atmetė 2016-ųjų kovą. Naujasis projektas teisės aktų duomenų bazėje kol kas neskelbiamas. Pasak Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjo Audrio Kutrevičiaus, daugiausia dėmesio buvo skiriama internetinio balsavimo saugumo priemonėms bei sistemos pritaikymui neįgaliųjų poreikiams. Patobulintą projektą Vyriausybė Seimui pasiryžusi teikti rudenį. Įteisinti elektroninį balsavimą ir sukurti sistemą – vienas iš Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės prioritetinių darbų.

Laura Matjošaitytė: "Elektroninio balsavimo įteisinimas nulemtas technologijų, politinės kultūros, pasitikėjimo demokratija ir valstybės institucijomis.” Alinos Ožič nuotrauka
Laura Matjošaitytė: "Elektroninio balsavimo įteisinimas nulemtas technologijų, politinės kultūros, pasitikėjimo demokratija ir valstybės institucijomis.” Alinos Ožič nuotrauka

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, elektroninio balsavimo įteisinimas nėra vien tik politinis sprendimas. „Šis sprendimas nulemtas technologijų, politinės kultūros, pasitikėjimo demokratija ir valstybės institucijomis. Tai – visuomenės požiūrių visuma“, – „Lietuvos žinioms“ sakė VRK pirmininkė. Ji atkreipė dėmesį, kad ne visose Europos šalyse elektroninis balsavimas pripažįstamas kaip išskirtinio dėmesio reikalaujantis tikslas. Štai Norvegijoje apsiribojama tik bandomaisiais projektais, Prancūzijoje tokio balsavimo galimybė numatyta tik užsienyje gyvenantiems tos šalies piliečiams. Tačiau gegužę renkant Prancūzijos prezidentą dėl kibernetinių atakų pavojaus internetinio balsavimo buvo apskritai atsisakyta.

„Europoje nacionaliniu mastu elektroninį balsavimą yra įdiegusi vienintelė Estija“, – pabrėžė L. Matjošaitytė. Jos nuomone, iki 2019 metų, kai mūsų šalyje bus renkamos savivaldybių tarybos, prezidentas ir Europos Parlamento nariai, įdiegti elektroninio balsavimo sistemos greičiausiai nepavyks. „Reikia priimti įstatymą, parengti koncepciją, sukurti programą, ją testuoti, tinkamai pristatyti specialistams, visuomenei. Galbūt naujovę būtų tikslinga pradėti nuo užsienyje gyvenančių tautiečių, balsavimo kariniuose daliniuose ir tik po kelių sėkmingų mėginimų pereiti prie visuotinio balsavimo“, – svarstė VRK pirmininkė. Kartu ji pabrėžė, kad balsavimas internetu – alternatyvus balsavimo būdas. Savo valią piliečiai galės pareikšti ir tradiciškai balsuodami rinkimų apygardose.

Apsispręsti sudėtinga

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas mano, kad balsavimas internetu gali paskatinti žmones aktyviau dalyvauti politikoje. Tai, jo žodžiais, labai svarbu tokioje šalyje kaip Lietuva, kur nusivylimas valstybe, socialinė bei politinė atskirtis yra didelė problema. „Bet kuriuo atveju, kad mūsų kibernetinė erdvė atitiktų tarptautinius standartus, turėsime į šią sritį investuoti. Ir tai nepriklauso, bus šalyje elektroninis balsavimas ar ne. O jei kalbėsime apie kainą, žala valstybei, kai piliečiai neina į rinkimus, yra gerokai didesnė nei investicijos į saugumo sistemas“, – tvirtino V. Bakas. Pasak jo, Estijos pavyzdys rodo, kad saugumo spragas įveikti įmanoma.

Vytautas Bakas: "Žala valstybei, kai piliečiai neina į rinkimus, yra gerokai didesnė nei investicijos į saugumo sistemas.” Alinos Ožič nuotrauka
Vytautas Bakas: "Žala valstybei, kai piliečiai neina į rinkimus, yra gerokai didesnė nei investicijos į saugumo sistemas.” Alinos Ožič nuotrauka

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojo Jurgio Razmos teigimu, apsipręsti dėl internetinio balsavimo nėra paprasta. Viena vertus, toks būdas būtų labai patogus užsienyje įsikūrusiems mūsų piliečiams. „Tačiau esminė problema, kad labai sudėtinga užtikrinti konstitucinį slapto balsavimo reikalavimą. Matydamas vis gausėjančias kibernetines atakas, sukčiavimus informacinių technologijų srityje, niekada negali būtų tikras, kad į tą sistemą nebus įsilaužta“, – sakė J. Razma. Anot politiko, iki šiol TS-LKD frakcija į elektroninį balsavimą žiūrėjo atsargiai. Jis priminė, kad konservatorius Paulius Saudargas prieš kelerius metus buvo įregistravęs siūlymą leisti internetu balsuoti tik užsienyje gyvenamąją vietą deklaravusiems tautiečiams. Tačiau teisininkai projektą tuomet sukritikavo. „Aš tokį variantą palaikyčiau. Lietuvoje gyvenantiems rinkėjams nesudėtinga nueiti iki rinkimų apygardos ir atlikti pilietinę pareigą. Todėl nemanau, kad balsavimas internetu jiems labai jau reikalingas“, – sakė J. Razma. Politikas spėjo, kad ir naujasis projektas, kaip ir buvusieji, sukels daug diskusijų.

Mato pavojų

Skeptišką požiūrį į elektroninį balsavimą yra išsakiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Atsižvelgdami į geopolitines realijas, matydami, kokie milžiniški resursai skiriami kibernetinėms atakoms prieš demokratines valstybes, galime daryti išvadą, kad internetinis balsavimas neužtikrintų slaptumo ir saugumo. Tuo galimai pažeistų konstitucinį anonimiškumo (slaptumo) reikalavimą“, – gegužę sakė šalies vadovė. Tačiau premjeras suskubo patikinti, kad Vyriausybė sieks užtikrinti absoliutų internetinio balsavimo sistemos saugumą. „Negali būti jokių abejonių, kad galėtų kažkas iš išorės pakeisti mūsų žmonių valią, kuri buvo pareikšta rinkimuose“, – teigė S. Skvernelis. Vyriausybė anksčiau planavo, kad 2 mln. eurų kainuosianti balsavimo sistema galėtų būti sukurta 2018 metais, o pirmąkart išmėginta 2019-ųjų vietos valdžios rinkimuose.

Estija nuo 2005 metų yra vienintelė Europos valstybė, kur balsuoti internetu be išimčių galima per visus rinkimus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"