Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Europos ateities vizija – su daugybe klaustukų

 
2017 09 14 6:00
Jeanas-Claude"as Junckeris: „Norėčiau, kad valstybės narės apsvarstytų, kurie užsienio politikos sprendimai galėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, o ne vienbalsiai."
Jeanas-Claude'as Junckeris: „Norėčiau, kad valstybės narės apsvarstytų, kurie užsienio politikos sprendimai galėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, o ne vienbalsiai."

Metinėje kalboje apie Europos ateitį Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris paskelbė, kokią Bendriją norėtų matyti artimiausiais metais. Aukšto pareigūno vizija sulaukė dvejopų vertinimų. Politikai ir ekspertai pažymi, kad EK vadovo norai yra gražūs, bet kyla klausimas, ar juos pavyks įgyvendinti.

2017 metų pranešimą apie Europos Sąjungos (ES) padėtį Europos Parlamento nariams J.-C. Junckeris vakar perskaitė Strasbūre. Jis ne tik apžvelgė esamą situaciją, bet ir pristatė ateinančių metų prioritetus bei išdėstė savo viziją, kokia Bendrija galėtų būti 2025 metais.

Petras Auštrevičius: "Šią kalbą Lietuvos valdantieji ir visi politikai turėtų suprasti kaip paskatinimą Lietuvai veikti, daryti būtinas reformas.”
Petras Auštrevičius: "Šią kalbą Lietuvos valdantieji ir visi politikai turėtų suprasti kaip paskatinimą Lietuvai veikti, daryti būtinas reformas.”

Antrarūšių turi nelikti

J.-C. Junckeris tikino, kad po diskusijų apie Europos ateitį metas daryti pirmąsias išvadas ir nuo apmąstymų pereiti prie darbų. Jis dėstė savo įsivaizduojamą ES plėtros „šeštąjį scenarijų“ (šių metų pradžioje EK pristatė penkis galimus Bendrijos ateities scenarijus). EK pirmininko vizijoje – trys kertiniai Sąjungos principai: laisvė, lygybė ir teisinė valstybė. „Šie principai yra pamatai, ant kurių statome vieningesnę, stipresnę, demokratiškesnę Sąjungą“, – kalbėjo jis.

J.-C. Junckeris akcentavo, kad 2019 metų kovo 30 dieną iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei Bendrija sumažės iki 27 valstybių. Jis tikisi, jog tądien būsime pakloję tvirtus ekonominės ir pinigų sąjungos pamatus, kad gandų ir negandų laikais galėtume apsaugoti bendrąją valiutą neprašydami pagalbos iš šalies. „Europa veiktų geriau, jei sujungtume EK ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkų pareigybes. Europą būtų galima lengviau suprasti, jei laivą vairuotų vienas kapitonas“, – aiškino EK pirmininkas.

Savo kalboje J.-C. Junckeris palietė ir žemiškesnius klausimus. Kalbėdamas apie darbuotojų komandiravimą jis sakė, kad Sąjungoje, kurioje visi yra lygūs, negali būti antrarūšės darbo jėgos ir už tą patį darbą toje pačioje vietoje visiems turi būti mokama tiek pat.

ES, jo įsitikinimu, negali būti ir dvejopos kokybės maisto produktų. J.-C. Junckeriui nepriimtina, kad vienose Europos šalyse vartotojams parduodami prastesnės kokybės maisto produktai nei kitose šalyse. „Slovakai nenusipelnė gauti mažiau žuvų Slovakijoje perkamuose žuvų piršteliuose, vengrai – mažiau mėsos Vengrijoje gaminamuose patiekaluose, čekai – mažiau kakavos Čekijoje parduodamame šokolade“, – pareiškė EK vadovas.

ES turi plėstis į Balkanus

J.-C. Junckeris pažymėjo teisinės valstybės principą sakydamas, kad tai – ne pasirenkamasis dalykas, o privaloma sąlyga. „Visi privalo laikytis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų. Nepaisydami jų arba ribodami nacionalinių teismų laisvę, iš piliečių atimame jų pagrindines teises“, – teigė jis.

EK pirmininkas įsitikinęs, kad norint sustiprinti išorės sienų apsaugą būtina nedelsiant atverti Šengeno erdvę Bulgarijai ir Rumunijai bei leisti Kroatijai tapti visateise šios zonos nare, kai tik ji atitiks reikalavimus. Taip pat jis mano, kad privalu suteikti patikimą plėtros perspektyvą Vakarų Balkanų šalims. „Akivaizdu, kad per šią kadenciją kitos plėtros nebus. Tačiau per kitą kadenciją ES bus daugiau nei 27 narės“, – kalbėjo J.-C. Junckeris.

Jo nuomone, jei norime, kad euras vienytų, o ne skaldytų mūsų žemyną, jis turi būti bendra visos ES valiuta. EK vadovas iškėlė idėją įsteigti naują europinę pareigybę – Europos ekonomikos ir finansų ministro, kuris remtų ir skatintų valstybių narių struktūrines reformas. Taip pat jis ragino įsteigti Europos žvalgybos padalinį, kuris užtikrintų, kad žvalgybos tarnybos ir policija savaime dalytųsi duomenimis, susijusiais su teroristais ir užsienio kovotojais, bei Europos kibernetinio saugumo agentūrą, nes išpuoliai interneto erdvėje gali kelti didesnį pavojų demokratijai ir ekonomikai negu ginklai ar tankai. „Norėčiau, kad valstybės narės apsvarstytų, kurie užsienio politikos sprendimai galėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, o ne vienbalsiai. Sutartis tai jau numato“, – sakė J.-C. Junckeris.

Rodys išskirtinį dėmesį

Išskirtinio dėmesio J.-C. Junckerio kalboje sulaukė Lietuva ir kitos mūsų regiono šalys, kitąmet minėsiančios valstybės šimtmečius. „Asmeniškai kreipsiu daug dėmesio į Estiją, Latviją, Lietuvą ir Rumuniją 2018-aisiais, nes tai metai, kai šios šalys švęs savo šimtuosius gimtadienius“, – pažymėjo jis.

Pasak J.-C. Junckerio, tai – valstybės, be kurių Europa nebūtų išbaigta. „Tie, kurie turi ambicijų pakeisti mūsų ateitį ir mūsų žemyną, turi būti susipažinę su mūsų istorija, mūsų bendra istorija. Mano minėtų šalių istorija taip pat yra Europos dėlionės dalis“, – akcentavo EK pirmininkas.

Vardydamas būsimąsias jubiliates, J.-C. Junckeris nepaminėjo Lenkijos, kuri 2018 metų lapkritį taip pat minės atkurto valstybingumo šimtmetį. Priminsime, kad Briuselio ir Varšuvos santykiai šiuo metu yra įtempti. Lenkija sulaukia daug kritikos dėl konservatyvios valdžios įgyvendinamų reformų: teismų pertvarkos, Vyriausybei suteiktos valstybinės žiniasklaidos kontrolės, atsisakymo priimti pabėgėlius ir pan.

Atsiribota nuo skirtingų greičių idėjos

EK atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus teigimu, pagrindinė J.-C. Junckerio kalbos žinia ta, kad, nepaisant didelių sukrėtimų globaliame pasaulyje ir Europos žemyne, turima pakankamai politinės valios ir piliečių lūkesčių neišbarstyti Europos projekto, o jį reformuoti, paversti demokratiškesniu ir efektyvesniu.

„ES turi ambiciją išlikti vieninga, demokratiška ir saugi, kaip savo pagrindinį uždavinį mato išlaikyti laisvę ir lygybę tarp šalių narių ir jos piliečių“, – sakė jis. Lietuvai, anot A. Pranckevičiaus, itin svarbūs keli šios kalbos akcentai.

„EK vadovas labai aiškiai atsiribojo nuo skirtingų greičių Europos, kalbėjo apie vieningos Europos idėją. Norima matyti naujas į Šengeno zoną stojančias nares, norima plėsti euro zoną, iš esmės stengiantis panaikinti tuos skirtingus greičius“, – teigė A. Pranckevičius.

„ES turi ambiciją išlikti vieninga, demokratiška ir saugi, kaip savo pagrindinį uždavinį mato išlaikyti laisvę ir lygybę tarp šalių narių ir jos piliečių“, – sakė jis. Lietuvai, anot A. Pranckevičiaus, itin svarbūs keli šios kalbos akcentai.

Kita išsakyta žinia – svarbi visoms Baltijos šalims. „Kitąmet 100-mečio jubiliejų minėsiantis regionas buvo išskirtas kaip laisvės pavyzdys ir įkvėpėjas. Visų akys bus nukreiptos į mus, mūsų laisvės ir nepriklausomybės istoriją“, – pabrėžė A. Pranckevičius. Trečias Baltijos šalims svarbus kalbos akcentas – konkretūs pasiūlymai dėl kibernetinio saugumo agentūros, naujo Europos gynybos fondo įkūrimo, kiti žingsniai, kurie stiprina ES atsparumą išorės ir vidaus grėsmėms. A. Pranckevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad, kalbėdamas apie teisės viršenybę, J.-C. Junckeris, nenorėdamas eskaluoti konflikto bei kelti emocijų, nepaminėjo Lenkijos ir Vengrijos. „Tačiau pirmininkas labai aiškiai pasakė, kad teisės viršenybė privaloma visiems“, – pažymėjo jis.

Raginimas Lietuvos valdžiai

Europarlamentaro Petro Auštrevičiaus nuomone, J.-C. Junckeris kalbėjo kaip tikras Europos politikas. „Jam pavyko pakilti virš politinių, nacionalinių skirtumų. Pakito ir jo kalbėjimo maniera . Nebeliko pašaipėlių, juokelių, jis susikoncentravo į pagrindines problemas, kurių ES tikrai netrūksta“, – sakė liberalas.

Kaip svarbiausią jis išskyrė praktinį kalbos pobūdį. „Buvo pereita nuo svarstymų prie sprendimų ir aiškios pozicijos. Tai labai pozityvus dalykas, rodantis, kad „Brexit“ akivaizdoje netrūksta nei optimizmo, nei konkrečių sprendimų jam paremti“, – teigė P. Auštrevičius.

Jis atkreipė dėmesį, jog pranešime akcentuota, kad ES turi išlikti konkurencinga ekonomika, galinga politinė sąjunga, turinti savo socialinę dimensiją. „Tokia yra ES vizija. Bet kokia bus Lietuvos vizija ir atsakas į šiuos iššūkius? Be nacionalinių šalių indėlio reikalai nepajudės. Todėl šią kalbą Lietuvos valdantieji ir visi politikai turėtų suprasti kaip paskatinimą Lietuvai veikti, daryti būtinas reformas“, – sakė P. Auštrevičius.

Seimo vicepirmininko, Europos reikalų komiteto vadovo socialdemokrato Gedimino Kirkilo įsitikinimu, J.-C. Junckeris pasakė vieną geriausių savo kalbų. „Apimtos beveik visos sritys, kalbėta ir apie Lietuvai svarbius klausimus – energetinę, ekonominę, saugumo sąjungą. Didelė aktualija – kibernetinis saugumas“, – vertino jis.

Arnoldas Pranckevičius: “EK vadovas labai aiškiai atsiribojo nuo skirtingų greičių Europos, kalbėjo apie vieningos Europos idėją."
Arnoldas Pranckevičius: “EK vadovas labai aiškiai atsiribojo nuo skirtingų greičių Europos, kalbėjo apie vieningos Europos idėją."

G. Kirkilas sakė visiškai pritariantis minčiai, kad Šengeno erdvei priklausytų visos ES šalys. „Buvo keista, kad kelių šalių priėmimas buvo vilkinamas“, – teigė parlamentaras. Ypač kontroversiška idėja, jo akimis, buvo pasiūlymas sujungti Europos Vadovų Tarybos prezidento ir EK pirmininko pozicijas. „Manau, dėl to bus labai daug ginčų. Nes tai reikštų, kad EK pradea vadovauti Europos Tarybai. Labai ginčytina mintis. Tačiau dauguma kitų pasiūlymų yra geri“, – tikino G. Kirkilas. Jo manymu, po J.-C. Junckerio kalbos Lietuva ypatingą dėmesį turėtų skirti socialiniams reikalams.

Kalba – su nutylėjimais

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis J.-C. Junckerio kalbą apibūdino kaip aptakią, diplomatiškai atsargią ir optimistinę. „Pats J.-C. Junckeris pradžioje pasakė, kad ES išgyvena sudėtingą laikotarpį. Visame pranešime buvo galima justi, kaip EK pirmininkas bandė skleisti santūrų entuziazmą ir optimizmą. Žinoma, jis kalbėjo ir apie ekonominę situaciją ES, kitus pasiekimus. Kai jis kalbėjo apie ES ateitį, tikrai buvo pateikta daug vizijų, vilčių, bet J.-C. Junckeris akcentavo, kad vadinamasis šeštasis variantas yra jo asmeninis požiūris, vizija“, – pabrėžė jis.

V. Mazuronio teigimu, savo kalboje J.-C. Junkeris patvirtino esmines europines vertybes – kalbėjo apie laisvę, teisinės valstybės principus, piliečių lygybę. „Tačiau man pasirodė, kad jis diplomatiškai apėjo tikrai skausmingus klausimus dėl esamos ES situacijos, valstybių tarpusavio santykių“, – įvertino europarlamentaras.

Tarp kalboje nutylėtų dalykų, anot jo, – vizija, kokiu keliu bus einama reformuojant ES, kaip bus ieškoma sutarimo su Bendrijos narėmis ir žiūrėjimo viena kryptimi. Socialinės visų ES valstybių lygybės, ekonomikos lygio, pajamų suvienodinimo siekiai yra gražūs, tačiau V. Mazuroniui kyla klausimas, kaip viso to pasiekti? „Ar sutiks tos santykinai geriau šiandien gyvenančios valstybės savo sąskaita siekti tų tikslų, investuoti į labiau atsilikusias valstybes?“ – klausė jis.

Mato problemų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Lauryno Kasčiūno teigimu, EK pirmininkas savo kalboje bandė reaguoti į pelnytą kritiką, esą jis labiau atstovauja Vakarų, o ne visos Europos interesams. Anot politiko, emigracijos, darbo rinkos, darbo jėgos judėjimo klausimais atsiranda vis daugiau takoskyros tarp Vidurio ir Vakarų Europos šalių.

„Teigiamas dalykas, jog J.-C. Junckeris šįkart mėgino pasakyti, kad ir Vidurio Europos gyventojų balsas turi būti girdimas“, – pabrėžė Seimo narys. Tačiau, pasak jo, kalbėti maža, reikia priimti realius sprendimus ir juos įgyvendinti. „Mano požiūriu, reikia nutraukti kalbas apie tai, kad Vengrija arba Lenkija turi būti baudžiamos dėl nepakankamo solidarumo migrantų kvotų klausimu. Mėginimas atidaryti migrantams Europos duris – tikrai ne problemų sprendimas. Jas spręsti reikia ten, kur jos kyla“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas.

Politikui nėra priimtinas ir J.-C. Junckerio polinkis į federalizmą. „Galima įžvelgti mėginimą užsienio politikos srityje sumažinti vienbalsiškumo principą keičiant jį kvalifikuota dauguma. Manau, tai irgi nėra geriausias scenarijus Lietuvai ir visai Vidurio Europai“, – aiškino jis.

Problemų, L. Kasčiūno manymu, gali sukelti ir J.-C. Junckerio propaguojama ES gynybos sąjungos idėja. Anot parlamentaro, neseniai Taline vykusioje tarpparlamentinėje bendros užsienio ir saugumo politikos konferencijoje keltas klausimas, ar tokia Europos gynybos sąjungos vizija neprieštarautų mūsų fundametaliems interesams NATO.

Valentinas Mazuronis: "Jis diplomatiškai apėjo tikrai skausmingus klausimus dėl esamos ES situacijos, valstybių tarpusavio santykių."
Valentinas Mazuronis: "Jis diplomatiškai apėjo tikrai skausmingus klausimus dėl esamos ES situacijos, valstybių tarpusavio santykių."

„Kyla pavojus, kad gali atsirasti rimtų dubliavimosi problemų, todėl valstybėms gali tekti rinktis tarp ES gynybos integracijos schemų ir NATO. Tai rimtas klausimas, kurį reikia matyti. Čia būtent tas atvejis, kai daugiau integracijos gali reikšti, kad mažiau saugumo Lietuvai“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Kita vertus, politikui patiko J.-C. Junckerio mintis, kad investicijos į ES turėtų būti vertinamos ir saugumo požiūriu. Jo žodžiais, tai labai aktualu dabar Lietuvoje vykstant diskusijoms apie kai kurių valstybės įmonių privatizavimą.

Išskirti aktualūs klausimai

Rytų Europos studijų centro laikinajai direktorei Dovilei Šukytei J.-C. Junckerio kalba apie Europos ateitį paliko gerą įspūdį. Politologė pabrėžė, kad joje buvo paliesta ir nemažai Lietuvai aktualių temų.

Tarp grėsmių Europai J.-C. Junckeris minėjo terorizmą. Tačiau, anot politologės, savo kalboje neminėjo mūsų šaliai svarbių saugumo iššūkių, pavyzdžiui, Rusijos ar šiomis dienomis prie mūsų valstybės sienos prasidėsiančių karinių pratybų „Zapad“. „Mums, gyvenantiems šiame regione, tai yra labai aktualu. Gali būti šioks toks nusivylimas, kad tai nebuvo paminėta. Kadangi jis vadovauja EK, galbūt žiūrėjo į didžiausius ir esmingiausius dalykus. Galbūt savo kalbose tai reikėtų labiau akcentuoti Federicai Mogherini, – svarstė politologė. – Tačiau J.-C. Junckeris daug dėmesio skyrė gynybos sąjungos kūrimui. Jis daug kartų ragino būti drąsiems ir reformuoti ES namą, statyti naujus aukštus. Vienas tų aukštų būtų gynybos sąjunga, o tai Lietuvai iš tikrųjų yra labai aktualu.“

Lietuvos gyventojams taip pat svarbus J.-C. Junckerio minėtas lygių teisių ES piliečiams darbo rinkoje klausimas. „Jis kalbėjo apie bendrą darbo rinkos priežiūros instituciją, kad nebūtų kokių nors antrarūšių darbuotojų, kai vienoje ES šalyje jie dirba tą patį darbą kaip ir vietiniai, bet dėl to, jog atvyksta iš kitos valstybės, yra diskriminuojami ir gauna mažesnes pajamas. Kitas dalykas – antrarūšiai vartotojai. Tai kokybės produkcijos gamyboje klausimas. Čia J.– C. Junckeris ypač išskyrė maistą. Žinoma, kad Rytų Europos gyventojai gauna mažiau kakavos miltelių ar žuvų tam tikruose produktuose“, – akcentavo D. Šukytė.

Be to, ji atkreipė dėmesį į naujas J.– C. Junckerio iškeltas idėjas. Pavyzdžiui, sujungti EK ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkų pareigybes, steigti Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybę. „J.-C. Junckeris yra idealistas. Jis pripažino savo meilę Europai, ji niekada nedingsta. Jis pasiūlė gerų idėjų, pateiktų penkių, o dabar jau ir šeštojo scenarijų išplėtojimui inicijavo daug diskusijų ES, įtraukiant ne tik parlamentų narius, įvairius miestus ES šalyse, merus, pilietinę visuomenę“, – kalbėjo politologė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"