Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Europos humanitarinis universitetas – virš prarajos?

 
Pasak B. Gailiaus, būtų neteisinga sakyti, kad ši iliustracija neatspindi kai kurių EHU vyraujančių nuotaikų. 
Pasak B. Gailiaus, būtų neteisinga sakyti, kad ši iliustracija neatspindi kai kurių EHU vyraujančių nuotaikų. 

Jautęs politinį spaudimą Minske, baltarusiškas Europos humanitarinis universitetas (EHU) 2006 metais persikėlė į Lietuvą ir buvo įregistruotas kaip lietuviškas universitetas. Paskutinius trejus metus EHU temdo skandalai, vidiniai nesutarimai, finansiniai sunkumai. Naujo rektoriaus paieškos irgi stringa – pusmetį EHU nepavyko rasti tinkamo žmogaus. Iš universiteto pradeda trauktis darbuotojai. Be kita ko, europietiškas vertybes teigiančio universiteto neaplenkia ir prokremliškos nuotaikos.

„Lygiai po penkerių metų šiandien atsisveikinau su Europos humanitariniu universitetu. Kodėl? Turbūt reikėtų sakyti, kad nesutapo požiūriai. Nenoriu komentuoti svetimų požiūrių, todėl tik išdėstysiu savo. Mano požiūriu, prieš metus dar buvo galima bandyti gelbėti EHU savarankiškumą radikaliai jį pertvarkant, bet šiandien tai nebeįmanoma. Dabar EHU gali išgelbėti tik susijungimas, o jungtis būtų prasminga tik su VU. Pagaliau toks EHU, koks yra dabar, vargu ar atitinka Lietuvos interesus“, – taip savo „Facebook“ paskyroje gegužės 10 dieną paskelbė dr. Bernardas Gailius, EHU ėjęs administracijos vadovo pareigas. Savo pareiškimą jis iliustravo nuotrauka iš EHU socialinės paskyros, kurioje sovietinio stiliaus atviruku, sveikinama su gegužės 9-ąja.

Universiteto perspektyvos niūros, donorai traukiasi ir dabar atsiskleidžia tikroji universiteto problema.O tikroji problema yra finansinis modelis.

LŽ B. Gailius teigė, kad universitetą paliko bendru šalių susitarimu, kuris buvo inicijuotas universiteto. „Universitetas nusprendė, kad administracijai nebereikia atskiro vadovo, dabar tiesiogiai administracijai turėtų vadovauti rektorius. Iš tų priežasčių, kurias man išvardino universitetas, pagrindinė priežastis – finansiniai sunkumai, nes universiteto finansavimas ir toliau blogėja. Universiteto perspektyvos niūros, donorai traukiasi ir dabar atsiskleidžia tikroji universiteto problema.O tikroji problema yra finansinis modelis, kuris taip niekada ir nebuvo iki galo sėkmingai sukurtas“, – LŽ sakė B. Gailius.

B. Gailiaus įrašu savo „Facebook“ paskyroje pasidalino ir žurnalistas Rytas Staselis: „Regis, pabėgėlių iš EHU netrukus bus daugiau. Ačiū, Bernardai, už pastangas ir gerus norus.“

Paprašytas pakomentuoti šį savo įrašą, R. Staselis nedaugžodžiavo. „Rašiau su ta intencija, norėdamas pasakyti, kad Bernardas iš tikrųjų buvo labai svarbus pareigūnas, turint galvoj universiteto ryšius su Lietuvos valdžia, kuri yra viena iš EHU donorų. Mano supratimu, jo išėjimas nėra geras ženklas universitetui“, – LŽ sakė R. Staselis.

Vyrauja prorusiškos idėjos

Kaip minėta, prie savo pareiškimo jog palieka EHU, B. Gailius „Facebook“ įraše pridėjo nuotrauką, kurioje EHU medijų departamentas sveikina studentus su SSSR pergale 1941–1945 kare. Nuotraukoje matyti užrašas „Medijų departamentas sveikina jus su didžiąja pergale“, o virš jo sovietinis simbolis – penkiakampė žvaigždė su kūju ir pjautuvu.

B. Gailius teigia, kad tikslaus šios nuotraukos šaltinio jis negali pasakyti, nuotrauką jam atsiuntė kaip tik tą dieną kai išėjo iš darbo EHU, ir jis nusprendė ta nuotrauka pasidalinti. Komentarai po B. Gailiaus įrašu rodo, kad nuotrauka buvo paskelbta rusiškame socialiniame tinkle „VKontakte“ .

Nuotrauka tuoj suskubo pasidalinti ir kiti EHU dirbantys Lietuvos dėstytojai, žurnalistai. Nuotrauka savo „Facebook“ paskyroje pasidalino bei mintis apie ją išreiškė ir EHU medijų centrui vadovaujanti žurnalistė Rita Miliūtė.

„Baltarusių universitetas tremtyje paskelbia sveikinimą su SSSR pergale 1941–1945 kare. (Tremtyje, ir donorų Vakaruose išlaikomas, kad Lukašenkos rankos nesikėsintų į universiteto akademinę laisvę; per „Erasmus“ programą turi studentų/dėstytojų ir iš laisvojo pasaulio).

Akims sugrįžus į akiduobes klausi kolegų, maždaug, „kas če?“ Studentų praktikos vadovė paaiškina, kad sveikinimas „nukreiptas į baltarusišką auditoriją, kur gegužės 9-osios konotacija ne tokia neigiama, о jeigu būtų į lietuvišką, tai būtų, žinoma, kitoks“. Bet visų pirma, aišku, trūksta pinigų. Departamento vadovė sako, tiesiog „kalbiškai“ jautrus“ klausimas ir pasiūlo, kad šį „probleminį siužetą“ aptarčiau diskusijoje su studentais“ – savo „Facebook“ paskyroje rašė R. Miliūtė.

EHU internetinėje svetainėje skelbiama, jog Baltarusijai įgijus nepriklausomybę, EHU įkūrėjai siekė sukurti europietišką alternatyvą dešimtmečius sovietizacijos išgyvenusiai Baltarusijos aukštojo mokslo sistemai ir atgaivinti komunistinės ideologijos persmelktus humanitarinius ir socialinius mokslus. Tačiau panašu, kad sovietinių idėjų atsisakė ne visi EHU dėstytojai ir darbuotojai.

„Būtų neteisinga sakyti, kad ta nuotrauka neatspindi kai kurių universitete vyraujančių nuotaikų. Mano nuomone, tai atspindi tokias nuotaikas– aš pats su tomis nuotaikomis susidūriau. Taip, universitetas tokia vieta, kur vyrauja skirtingi požiūriai, bet ir pats žinau, ir turiu kolegų, kurie sutinka, kad Rusijos politika yra ne vienareikšmiškai vertinama tame universitete“, – sakė B. Gailius.

Temdo skandalai, donorai traukiasi

2014 metais EHU dėstytojai skundėsi, kad yra išnaudojami. Anuomet profesinės sąjungos atstovų išplatintame pareiškime buvo teigiama, kad rektoratas, prisidengdamas reforma, ėmėsi dėstytojų „valymo“. Iš pareigų buvo atleistas universiteto senato pirmininkas Pavelas Tereškovičius, o Senatas paskelbė nepasitikėjimą rektoratu ir pareikalavo atstatydinti administraciją.

2016 metų pavasarį dėl kilusių vidinių nesutarimų EHU, Šiaurės ministrų tarnyba, viena iš pagrindinių rėmėjų, nutraukė savo paramą baltarusiškam universitetui. EHU komunikacijos vadovas Maksimas Milta teigė, kad lyginant su 2015–2016 metais bendras universiteto biudžetas 2016–2017 metams sumažėjo 5 proc. o universitetui netekus svarbiausio donoro, EHU finansiškai išgelbėjo padidėjęs stojančiųjų skaičius.

„EHU sulaukė pasitikėjimo iš abiturientų ir jų tėvų: 2016 metais į universitetą įstojo 264 studentai – 17,4 proc. daugiau pirmakursių, negu 2015 metais. 2016 m. liepos 14 d. Visuotinis dalininkų susirinkimas patvirtino 2016–2017 m. metinį universiteto biudžetą, kuris buvo sumažintas 5 proc., lyginant su 2015–2016 metais“, – LŽ raštu komentavo M. Milta.

Išeitis buvo

M. Milta teigė, kad 2016 m. spalio mėn Visuotinis dalininkų susirinkimas patvirtino 2017–2018 m. biudžeto projektą ir, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. Europos išorės veiksmų tarnyba pranešė, jog finansinė parama universitetui yra dvigubinama.

Bet, regis, finansinių išteklių tolimesniam universiteto gyvavimui nepakanka. Pasak M. Miltos, šių metų pavasarį Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūros užsakymu „Swedish Development Advisers“ ekspertai atliko išsamią EHU administracinės ir akademinės struktūrų analizę ir pateikė rekomendacijas.

dr. Bernardas Gailius, penkis metus EHU ėjęs administracijos vadovo pareigas/Romo Jurgaičio nuotrauka
dr. Bernardas Gailius, penkis metus EHU ėjęs administracijos vadovo pareigas/Romo Jurgaičio nuotrauka

Atsižvelgusi į jas, Valdančioji taryba priėmė sprendimą dėl universiteto administracinės ir akademinės struktūros reorganizavimo. Jos metu bus prieinama prie horizontaliosios valdymo hierarchijos, tokiu būdu sustambinant buvusius administracinius padalinius.

„Tikimasi, kad naujos organizacinės struktūros įvedimas, naujos IT infrastruktūros įdiegimas ir universiteto persikraustymas į buvusį Augustinų vienuolyną Bokšto g. leis sutaupyti iki 300 tūkst. eurų per metus“, – sakė M. Milta.

Tačiau, pasak B. Gailiaus, universitetą buvo galima išgelbėti dar praeitais metais – kai donorai pradėjo intensyviai trauktis, tai buvo dar vienas ženklas universitetui, jog reikia sukurti aiškų finansavimo mechanizmą. Universitetui visuomet trūko tokios sistemos, kuri susietų finansavimo šaltinius tarpusavyje ir pagal kurią donorų finansavimas kompensuotų studentų įmokų trūkumą

„Kai Šiaurės ministrų tarnyba nutraukė savo rėmimą, buvo svarstomas EHU Patikos fondas, reikėjo žengti radikalius žingsnius: peržiūrėti visą universiteto struktūrą, sukurti finansavimo modelį. Ir galbūt būtų atsiradę jau iš esamų donorų, o gal ir naujų, kurie būtų sutikę įsipareigoti tęstiniam finansavimui, susieti savo dotacijas su konkrečiu studentų skaičiumi. Nes dabar donorai nėra susaistyti jokiais ilgalaikiais įsipareigojimais, kiekvienais metais peržiūri savo padėtį ir skiria tiek, kiek gali“, – sakė B. Gailius.

Dabar universitetą gali išgelbėti tik „netikėtai atsiradęs finansavimo šaltinis, kuris iš naujo patikėtų universitetu ir duotų pinigų“.

Jis priduria, kad dabar universitetą gali išgelbėti tik „netikėtai atsiradęs finansavimo šaltinis, kuris iš naujo patikėtų universitetu ir duotų pinigų“. Tačiau nepanašu, kad toks gelbėtojas atsiras ir universitetui greičiausiai teks užsidaryti.

„Galbūt aš kažko nežinau, bet tiek, kiek aš žinau, tai tokio ateinančio gelbėtojo, donoro nėra. Jeigu jis neateis, tai tada viskas: arba randama išeitis, arba reikia uždarinėti universitetą, nes jeigu jis nebus uždaromas, jis iš lėto dus, o tai bus dar blogiau nei tai, kad jis būtų uždarytas“ – teigė B. Gailius.

Studentų skaičius mažėja

Nuo universiteto traukiasi ne tik rėmėjai, bet ir studentai. EHU duomenimis, bendras studentų skaičius universitete 2013–2014 buvo 1481, 2014–2015 – 1352, 2015–2016 – 1071, 2016–2017 – 920.

Pasak M. Miltos, studentų skaičiaus mažėjimui įtakos turi ekonominė ir demografinė Baltarusijos situacija ir tai, kad pagal esamą tvarką EHU studentai negali pretenduoti į valstybės remiamas paskolas ar imti studijų paskolas Baltarusijos bankuose.

„Nuo 2014 metų prasidėjo antroji Baltarusijos ekonomikos krizės banga, nacionalinės valiutos nuvertėjimas. Šiuo metu vidutinis atlyginimo dydis Baltarusijoje siekia 770,6 rublių (375 eurai), todėl daugelis potencialių studentų tėvų susiduria su studijų ir gyvenimo išlaidų Vilniuje finansavimo iššūkiais. Be to, Baltarusija, kaip ir visos Baltijos šalys bei Ukraina, susiduria su demografinės duobės pasekmėmis“, – teigė M. Milta.

Tik ketvirtadalis EHU baltarusių studentų studijuoja nemokamai, apie pusė studentų gauna nuolaidas studijų kainai padengti, kitas ketvirtadalis studentų moka pilną studijų įmoką.

B. Gailiaus teigimu, universitete ne kartą buvo diskutuota dėl to, kad kokybiškai EHU veiklai įtakos turi demografija, tačiau jo manymu, taip vadinama „demografine duobė“ stipriai veikia didelį studentų skaičių turinčius universitetus, o ne EHU.

Kai universitetas turi tūkstantį studentų ar šiek tiek daugiau, ar demografija tikrai daro įtaką?

„Pastaruoju metu visiems Lietuvos universitetams trukdo demografinės padėtis. Suprantama, kad demografija ryškiai veikia universitetus, turinčius 10 tūkstančių studentų. Bet kai universitetas turi tūkstantį studentų ar šiek tiek daugiau, ar demografija tikrai daro įtaką? Niekada manęs iki galo kolegos nesugebėdavo įtikinti, kad mes tikrai kenčiam dėl demografinės padėties“, – sakė B. Gailius.

Visgi M. Milta tvirtina, kad paskutinių metų stojančiųjų statistika rodo, jog universitetą jaunuoliai renkasi noriai.

„Nepaisant minėtų priežasčių 2016 metais į universitetą įstojo 17,4 proc. daugiau pirmakursių negu 2015 metais, tai rodo pirmakursių ir jų tėvų pasitikėjimą universitetu ir byloja apie EHU patrauklumą“, – teigė EHU atstovas.

Neišsirenka rektoriaus

2016 pavasarį EHU netekus vieno didžiausių savo donorų, universitetas gavo dar vieną smūgį – bendrovės „Deloitte“ atliktas universiteto auditas parodė, kad tuometinis universiteto rektorius Davidas Pollickas nuo 2015 m. birželio iki rugsėjo gavo 104 tūkst. dolerių (92,2 tūkst. eurų) algą, milžiniškos sumos buvo mokamos ir valdančiosios tarybos pirmininko pavaduotojui Danui Davidsonui ir nariui Gregory Prince'ui.

Anuomet portalas 15min.lt taip pat rašė, kad „kalbų apie milžinišką D.Pollicko algą būta dar 2014 metų spalį. Tuomet „The New York Times“ paskelbė, kad D.Pollickas per metus Lietuvoje uždirba 150 tūkst. JAV dolerių (kiek daugiau nei po 9 tūkst. eurų per mėnesį).“

Iš rektoriaus pareigų D. Pollickas buvo atleistas 2016 m. vasarą, o spalio 3 d. laikinuoju EHU rektoriumi paskirtas Joergenas Joergensenas. Lapkričio mėnesį buvo paskelbtas viešas tarptautinis Rektoriaus paieškos konkursas, organizuotas konsultacinės įmonės „Mercuri Urval“ Briuselyje, procesą prižiūrėjo Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūra.

Tačiau EHU vis dar nepavyksta išsirinkti tinkamo žmogaus rektoriaus pareigoms eiti, konkursas nukeltas.

„Įvyko 6 komiteto posėdžiai, įskaitant ir Atrankos komiteto interviu su 3 iš 29 pateikusiais paraiškas kandidatais. Su vienu iš kandidatų buvo vedamos derybos, tačiau esant abipusiam susitarimui sutartis nebuvo pasirašyta. Įgaliotasis Atrankos komitetas nusprendė, kad dabartinėje situacijoje nei vienas kandidatas negali būti paskirtas rektoriumi ir todėl rekomendavo Visuotiniam dalininkų susirinkimui ir Valdančiajai tarybai nukelti konkurso rengimą į 2017-ųjų antrąją pusę“, – raštu komentavo M. Milta.

Pasak B. Gailiaus, tai, kad universitetas neišsirenka rektoriaus, tai irgi reiškia, kad universitetas turi problemų.

„Neturiu tikslios informacijos ir tame procese nedalyvavau, bet yra simptomiška tai, kad rektorius nebuvo išrinktas ir rinkimai buvo sustabdyti. Savaime suprantama, visi supranta, kad tai ženklas“, – sakė B. Gailius.

EHU – nevalstybinė aukštoji mokykla, įkurta 1992 m. Minske, Baltarusijoje. 2004 m., prof. A. Michailovui atsisakius paklusti Baltarusijos valdžios spaudimui pasitraukti iš rektoriaus pareigų, EHU buvo priverstinai uždarytas. Lietuvos valdžios kvietimu, sulaukęs Europos šalių bei visuomeninių JAV fondų ir organizacijų paramos, EHU persikėlė į Lietuvą ir 2006 m. buvo įregistruotas kaip lietuviškas universitetas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"