Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Geriausiai Lietuvoje prisitaiko tie pabėgėliai, kurių bijoma

 
2017 10 11 10:40
AFP/Scanpix nuotrauka

Nors nuo pat pradžių buvo pabrėžiama, kad Lietuvos strategija – priimti pažeidžiamas pabėgėlių su vaikais šeimas, naujausias tyrimas atskleidė, kad iš tikrųjų daugiausia, ką gali mūsų sistema, – integruoti vienišus asmenis, ypač jaunus vyrus, nes jiems reikia gerokai mažesnių išteklių.

„Taigi iš perkeltųjų asmenų Lietuvoje geriausiai integravosi tie, kurių iš esmės labiausiai bijoma. Tai – jauni musulmonai. O dėl pažeidžiamų šeimų, taip jau susiklostė aplinkybės pabėgėlių stovyklose, kad gavome tokius žmones, kurių mūsų sistema nelabai pajėgi integruoti, ir jie išvyksta iš Lietuvos“, – sakė Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Etninių tyrimų instituto darbuotojas dr. Karolis Žibas.

Mokslininkas su kolegomis pastaraisiais metais išsamiai analizavo įvairias pabėgėlių integracijos sritis. Naujausias ir plačiausias tyrimas pirmadienį pristatytas konferencijoje „Pabėgėliai Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse: integracija savivaldybėse“.

Lietuva beveik įpusėjo vykdyti savo įsipareigojimus Europos Komisijai pagal pabėgėlių perkėlimo programą priimti 1105 asmenis. Perkelta 414 pabėgėlių iš Graikijos, Italijos ir Turkijos, tačiau 256 jų jau išvyko iš mūsų šalies. Neoficialiais duomenimis, dauguma persikėlė į Vokietiją ir Švediją.

Išvykimo išmokos

Iš kaimynės Latvijos išvykusių perkeltųjų pabėgėlių procentas yra dar didesnis nei išvykusiųjų iš Lietuvos, tačiau tyrėjams buvo įdomu, kodėl mūsų šalį palieka tiek daug perkeltųjų pabėgėlių, kodėl jie nesiintegruoja. Pirmas argumentas, pasak dr. K. Žibo, kad jie dar stovyklose mintimis buvo išvykę į Vokietiją ar Švediją. Ir šiuo požiūriu labai įdomus jų perkėlimas į Lietuvą. Vyriausybė pirmą šiek tiek didesnę išmoką perkeltiesiems asmenims laiko paspirtimi integruotis, tačiau tyrimas atskleidė, kad ji iš tikrųjų yra ne integracijos, o išvykimo išmoka, nes ją pasiėmę žmonės dažniausiai išvažiuodavo.

„Kita vertus, pabėgėlių integracijos procesą turime matyti platesniame šalies socioekonominiame kontekste. Kai emigracijos mastas vienas didžiausių ir iš Lietuvos darbo rinkos išvyksta didelė dalis šalies gyventojų, kurie kalba lietuviškai, turi darbą, giminių ir ryšių, naivu tikėtis, kad pabėgėliai, turintys ir pažeidžiamumą, ir psichologinių sunkumų, nemokantys lietuvių kalbos, neturintys draugų, giminių, darbo, liks Lietuvoje“, – kalbėjo tyrėjas.

Pavieniai bandymai

Pabėgėlių integracijos politikos lūžio tašku dr. K. Žibas laiko 2015 metų Lietuvos ir Europos Komisijos sutartį dėl pabėgėlių perkėlimo, nes nuo tada, per tuos dvejus su puse metų, įvyko daugiau teigiamų poslinkių nei per pastaruosius 10 ar 15 metų. Visuomenė pradėjo diskutuoti ir galiausiai suprasti, kas yra prieglobstis. Valstybė ima suvokti, ką reiškia integracija. Tai rodo ypač pastarųjų mėnesių sprendimai. Inicijuotas bandomasis projektas, leidžiantis žmones integruoti jau nebe Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, o tiesiai savivaldybėse. Subsidijuojamos darbo vietos pabėgėliams. Ne mažiau svarbus sprendimas – sulyginti papildomą apsaugą turinčių asmenų ir pabėgėlių statusą.

„Tačiau turime tik pavienius optimistinius bandymus pagerinti pabėgėlių integracijos politiką. Trūksta bendro Vyriausybės, valstybės lygmens supratimo, politinės valios. Ar žvelgsime į pabėgėlius kaip į trumpalaikius svečius ir darbo jėgą, ar vis dėlto galvojame apie juos kaip apie ateities piliečius, kurie gali užimti mūsų darbo vietas ir spręsti bent iš dalies demografinę situaciją ilgalaikėje perspektyvoje.

Karolis Žibas: „Lietuva beveik įpusėjo vykdyti savo įsipareigojimus priimti 1105 asmenis. Perkelta 414 pabėgėlių iš Graikijos, Italijos ir Turkijos, tačiau 256 jų jau išvyko iš mūsų šalies.“

Ar kalbame apie pilietybę, politinį dalyvavimą valstybės gyvenime, ar tik apie tuos gana tradicinius ir konservatyvius integracijos elementus kaip kalba, kultūros supratimas ir darbas, – vardijo mokslininkas. – Atsakymus į šiuos klausimus turi pateikti valstybė, Vyriausybė. Tada galbūt galime tikėtis didesnio integracijos efektyvumo.“

Ar reikalinga Rukla

Etninių tyrimų instituto darbuotojas dr. Karolis ŽibasAlinos Ožič nuotrauka
Etninių tyrimų instituto darbuotojas dr. Karolis ŽibasAlinos Ožič nuotrauka

Būtina politinė valia, pasak dr. K. Žibo, iškelti ir tokį klausimą, ar apskritai reikalingas Ruklos pabėgėlių priėmimo centras? Ar jis – geriausia vieta integracijai? Jau seniai kalbama, kad sociokultūrinė aplinka ten yra tikrai ribota.

Integracija vyksta savivaldybėse. Tačiau Lietuvoje savivaldybės į šį procesą įsitraukusios minimaliai arba visai neįsitraukusios. Jį organizuoja nevyriausybinės organizacijos. Tai nėra blogai, kaip pabrėžė tyrėjas, bet siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir koordinavimą turėtų įsitraukti savivaldybės. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Skandinavijos valstybėse, viską koordinuoja regionai, jie yra ir socioekonominių išteklių centrai.

„Lietuvoje savivaldybės neįsitraukia į pabėgėlių integracijos procesą ne tik todėl, kad trūksta politinės valios – nuo mero iki administracijos – ir kol kas nėra aiškios strategijos bei gairių. Savivaldybės neturi ir elementarios patirties, kaip dirbti su pabėgėliais. Per pastaruosius 15–20 metų matėme, kad su pabėgėliais dirba nevyriausybinis sektorius, o savivaldybėms, reikia pripažinti, kol kas trūksta ir kalbinės, ir tarpkultūrinės kompetencijos, ir apskritai gebėjimo matyti šią problematiką iš praktinės pusės“, – sakė dr. K. Žibas.

Apsaugant nuo išnaudojimo

Mokslininko įsitikinimu, labai svarbu į pabėgėlių integracijos procesą įtraukti ir privatų sektorių. Daugelyje šalių matoma socialinė verslo sektoriaus atsakomybė. Darbdaviai į pabėgėlių integraciją žvelgia ne tik pro ekonominę, bet ir pro socialinę prizmę. Stengiasi integruoti pabėgėlius į darbo rinką ne todėl, kad jiems finansiškai apsimoka, bet dėl to, jog nori padėti. Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse jau yra tokia praktika, kad pabėgėliai įdarbinami sukuriant tam tikrą įvairovės valdymo mechanizmą darbo vietoje ir draugišką kolegų aplinką.

„Lietuvos gyventojai nelabai nori stovėti vienoje eilėje su pabėgėliais dėl ekonominių išteklių. Tačiau tyrimai rodo, kad Didžiojoje Britanijoje dar iki „Brexit“ britai nenorėdavo stovėti vienoje eilėje su lietuviais, lenkais, rumunais ar bulgarais.“

Tačiau Lietuvoje, kaip parodė tyrimas, darbdavių įsitraukimo į pabėgėlių integracijos procesą trūksta. Pabėgėliai yra dažnai pažeidžiami darbo rinkoje. Kai trūksta darbo jėgos, privatus sektorius ieško žmonių, kuriems galėtų mokėti mažesnį atlyginimą, arba naudojasi pozityvia diskriminacija – valstybės subsidijuojamomis darbo vietomis.

„Kai darbdaviai vis labiau kalba, kad Lietuvoje trūksta darbo jėgos, reikia pagalvoti, kaip susieti verslo sektorių su pabėgėlių sistema, kad darbdaviai matytų, kokie yra ištekliai, o atvykę pabėgėliai galėtų dirbti. Tačiau kartu turėtų veikti išnaudojimo ir pažeidžiamumo prevencijos mechanizmai, garantuojantys žmogaus orumą nežeminančias darbo ir gyvenimo sąlygas“, – pabrėžė dr. K. Žibas.

2016 metų Lietuvos visuomenės nuostatų tyrimo duomenys. Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių tyrimų institutas.
2016 metų Lietuvos visuomenės nuostatų tyrimo duomenys. Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių tyrimų institutas.

Pasak tyrėjo, Lietuvoje buvo populiaru kalbėti apie grįžtančius išnaudotus lietuvius, bet buvo užsimerkta dėl užsieniečių išnaudojimo Lietuvoje. Imigrantų išnaudojimo formos kai kuriais atvejais jau peraugo į prekybą žmonėmis ir modernią vergystę. Šiuo požiūriu pabėgėliai taip pat yra iššūkis, nes dėl savo pažeidžiamumo ir didelio skaičiaus daugelyje šalių yra išnaudojami.

Nenori stovėti vienoje eilėje

2016 metais atlikto visuomenės nuostatų tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nenori, kad šalis dalyvautų pabėgėlių perkėlimo programoje. Lietuvos visuomenė pritaria, kad pabėgėliams kyla įvairių problemų, jiems sudėtinga išmokti kalbą, rasti darbą. Kaip pabėgėlių integracijos problema nurodomos ir neigiamos visuomenės nuostatos, nors pati visuomenė, kaip patikslino dr. K. Žibas, tas nuostatas ir reiškia.

Tyrimas atskleidė didelį visuomenės pritarimą tokioms neutralioms pabėgėlių integracijos priemonėms kaip vaikų švietimas, kalbos kursai, teisinės, psichologinės konsultacijos. Tačiau jos pritarimas drastiškai sumažėjo, kai pradėta kalbėti apie lygias teises sveikatos apsaugos srityje, gaunant socialinę paramą, dalyvaujant darbo rinkoje, gaunant socialinį būstą.

2016 metų Lietuvos visuomenės nuostatų tyrimo duomenys. Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių tyrimų institutas.
2016 metų Lietuvos visuomenės nuostatų tyrimo duomenys. Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių tyrimų institutas.

„Lietuvos gyventojai nelabai nori stovėti vienoje eilėje su pabėgėliais dėl valstybės ekonominių išteklių, – kalbėjo mokslininkas. – Tačiau Lietuva nėra išimtis. Tyrimai rodo, kad Didžiojoje Britanijoje dar iki „Brexit“ britai nenorėdavo stovėti vienoje eilėje su lietuviais, lenkais, rumunais ar bulgarais. Tokia turbūt yra imigracijos ir integracijos prigimtis, kad sukuria konfliktą dėl išteklių. Reikalinga labai aiški komunikacija tam barjerui naikinti.“

Tyrimo duomenimis, daugiau kaip 80 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad pabėgėliai gali padidinti nusikalstamumo lygį šalyje ir sukelti socialinių neramumų. Nors dauguma atvykstančių pabėgėlių yra nuosaikūs musulmonai, pirmą kartą analizuota ir visuomenės nuomonė apie religines pabėgėlių teises, religijos išpažinimą, praktikavimą viešojoje ar darbo vietoje. Kaip atskleidė tyrimas, Lietuvos gyventojai nelabai būtų linkę sutikti su islamo praktikavimu viešojoje ar darbo vietoje, taip pat pritarti mečečių statymui. Kita vertus, vertėtų nepamiršti, kaip pabrėžė dr. K. Žibas, kad islamas Lietuvoje yra tradicinė religija.

„Lietuvos gyventojai nelabai nori stovėti vienoje eilėje su pabėgėliais dėl valstybės ekonominių išteklių.Tačiau Lietuva nėra išimtis. Tyrimai rodo, kad Didžiojoje Britanijoje dar iki „Brexit“ britai nenorėdavo stovėti vienoje eilėje su lietuviais, lenkais, rumunais ar bulgarais.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"