Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Įtakingo JAV diplomato įspėjimas: po Ukrainos gali būti ir kita šalis

 
2017 08 22 13:49
JAV specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris / 
JAV specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris /  "Scanpix" nuotrauka

JAV specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris Vilniuje perspėjo, kad Europoje vyksta pavojingi dalykai, keliantys grėsmę kai kurioms valstybėms. Kartu aukšto rango diplomatas pažymėjo, kad Amerikai labai svarbus Baltijos šalių saugumas.

K. Volkeris dalyvavo aukšto lygio prezidento Valdo Adamkaus vardo tarptautinėje konferencijoje „Regioninės lyderystės atkūrimas“. Čia jis dar kartą pakartojo ne vieno JAV politiko išsakytus žodžius, kad Baltijos šalys yra labai svarbios JAV.

Matome, kad vyksta invazijos, okupacijos, perbraižomos sienos ir tai reiškia, kad gali būti ir sekanti šalis.

Diplomatas prisiminė praėjusią vasarą sakęs kalbą Baltijos-Amerikos laisvės fondo renginyje, kuriame paklaustas, kodėl JAV rūpi Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumas, atsakė paprastai: nes jūsų laisvė reiškia mūsų laisvę.

„Jeigu jūsų laisvei kyla grėsmė, tuomet kils grėsmė ir mums visiems. Jeigu jūsų šalys yra sėkmingos, klestinčios, saugios ir demokratiškos, tokie būsime ir mes visi. Būtent todėl tai ir yra svarbu“, – aiškino K. Volkeris.

Taip pat jis prisiminė kitą istoriją – iš 1999 metų, kai dalyvavo NATO viršūnių susitikime Vašingtone, kuriame Lenkija, Čekija ir Vengrija buvo priimtos į Aljansą. Baltijos šalys, pasak K. Volkerio, nerimavo, kada gi jos bus pakviestos prisijungti prie NATO.

„Tuo metu įprastinis mąstymas buvo, kad visa tai per sudėtinga, negalime priimti į NATO Baltijos valstybių neišprovokuodami konflikto su Rusija, negalime Baltijos šalių priimti į NATO, nes negalėsime apginti jų teritorijų, taip pat buvo paminėta visa eilė kitų pavyzdžių. 2002-aisiais Baltijos šalys buvo pakviestos prisijungti prie NATO Prahos viršūnių susitikime. Kas gi pasikeitė?

1999 metais manėme, kad tai yra neįmanoma, bet Baltijos šalys įrodė, jog viskas yra įmanoma. Nustatėme kriterijus ir narystės standartus, kad turi būti civilinis karinių pajėgų kontroliavimas, reikia siekti kaip galima labiau išspręsti konfliktus su kaimynėmis ir t.t. Įgyvendindamos NATO sukurtą narystės veiksmų planą, Baltijos šalys buvo geriausiai pasirodžiusios valstybės. Supratome, kad jos turi būti pakviestos, nebuvo galima ignoruoti jų pasiekimų ir pastangų. Dabar turime žiūrėti į Ukrainą, Moldovą, Gruziją ir joms galime tik patarti padaryti tai, ką padarė Baltijos šalys. Tada atsiras galimybių, kurios šiandien atrodo neįmanomos“, – tvirtino buvęs JAV ambasadorius prie NATO.

Sieks atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą

K. Volkeris akcentavo, kad Europoje, 1,5 val. skrydžio nuo mūsų šalies, vyksta karas ir privalu padaryti viską, jog jis baigtųsi. JAV diplomatas priminė, kad kelis metus trunkančio karinio konflikto metu jau žuvo 10 tūkst. žmonių, milijonai turėjo palikti savo namus. Didelis pavojus kyla ne tik ukrainiečiams, bet ir Europai.

„Matome, kad vyksta invazijos, okupacijos, perbraižomos sienos ir tai reiškia, kad gali būti ir sekanti šalis“, – perspėjo K. Volkeris.

Jis priminė, kad liepą Kijeve viešėjęs JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas teigė, kad pagrindinis Amerikos tikslas – atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą bei padėti užtikrinti šalies piliečių saugumą.

„Jeigu mums pavyks pasiekti šį tikslą, tai iš tikrųjų bus svarbi pergalė. Pirmas žingsnis jos link būtų ilgalaikės paliaubos. Žinau, kad vyksta derybos pagal Normandijos formatą. Palaikome tikslą, kad būtų pasiektos paliaubos, o bendras tikslas – Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo atkūrimas“, – aiškino jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"