Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Korupcijos daug, nubaustųjų mažai

 
2017 08 30 12:00
Korupcija nemažėja, tačiau kalėjimo sostinės Sniego gatvėje, kur kalėjo korumpuoti pareigūnai ir politikai, nebeliko.
Korupcija nemažėja, tačiau kalėjimo sostinės Sniego gatvėje, kur kalėjo korumpuoti pareigūnai ir politikai, nebeliko. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Prezidentė siūlo griežtinti bausmes už korupcinius nusikaltimus. Tačiau Seime ir teismuose įsivyrauja priešingas – atlaidumo „korumpulams“ – požiūris.

Garsiojo vadinamojo pareigūnų kalėjimo sostinės Sniego gatvėje nebeliko – pastarosiomis savaitėmis kraustynės baigtos. Čia buvo vienintelio šiuolaikinės Lietuvos istorijoje kalinčio Seimo nario Audriaus Butkevičiaus, kitų už korupciją nuteistų laikinoji rezidencija.

Buvusių arba esamų valstybės politikų, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojų čia paprastai kalėdavo apie 80. Dabar jie telpa atskirame sektoriuje Vilniaus pataisų namuose Rasų gatvėje, mat jų skaičius gerokai sumenkęs – telikę 53. Kaip informavo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, atskiro vadinamojo pareigūnų kalėjimo atsisakyta dėl per didelių išlaidų, pastatas perduotas Turto bankui.

Seimo narys, buvęs ilgametis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnas Povilas Urbšys stebėjosi: „Korupcija – viena pagrindinių valstybės problemų. Logiška, kad tokioje įkalinimo vietoje turėtų būti nemažai asmenų. Tačiau neliko nė atskiros įkalinimo įstaigos.“

Teismuose formuojasi praktika neskirti realios laisvės atėmimo bausmės už korupcinius nusikaltimus, bausmės už tokius nusikaltimus, palyginti su padaroma žala, juokingos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pasiūlė jas griežtinančias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas.

Menkos baudos

Pora naujų teismo verdiktų: birželį Apeliacinis teismas maždaug dešimt kartų ir daugiau sumažino bausmes Medininkų muitininkams didžiausio korupcinio pobūdžio byloje Lietuvos muitinės istorijoje. Vieniems nereikės mokėti keliasdešimties, kitiems – keliolikos tūkstančių eurų baudų, jos sumažintos, pavyzdžiui, iki maždaug 1,5 tūkst. eurų.

Tą patį mėnesį Apeliacinis teismas atidėjo laisvės atėmimo bausmių vykdymą didelėje korupcijos byloje nuteistiems buvusiems Trakų savivaldybės vadovams – buvusiam Trakų merui Vytautui Petkevičiui, buvusiam tarybos nariui Sauliui Raščiauskui ir buvusiam administracijos direktoriui Leonardui Karnilai.

Anksčiau paskelbtu nuosprendžiu V. Petkevičius turėjo kalėti penkerius, S. Raščiauskas – šešerius, o L. Karnila – septynerius metus. Apeliacinis teismas nuosprendį pakeitė. Už kyšininkavimą V. Petkevičiui skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas trejiems metams. Tokia pat lygtinė ketverių metų bausmė skirta ir S. Raščiauskui bei L. Karnilai.

Saulius Urbanavičius: „Specialiųjų tyrimų tarnybos tirtų korupcinių bylų statistinė analizė rodo, kad teismų skiriamos baudos nesiekia net galimo skirti baudų vidurkio.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) statistika taip pat rodo, kad po jų tarnybos tirtų korupcinių bylų teismų fiziniams asmenims už sunkius korupcinius nusikaltimus skirtos baudos juokingos: pernai vidurkis siekė 24 proc. galimo skirti baudų vidurkio, o šiemet per pirmąjį pusmetį krito perpus – siekė vos 12 proc. galimo skirti baudų vidurkio. Palyginti su įstatymu nustatytu baudų maksimumu, tai – tiesiog pasityčiojimas iš įstatymo. 2016 metais skirtų baudų vidurkis siekė 12 proc. galimo maksimalaus dydžio, o šiemet pirmąjį pusmetį – vos 6 procentus.

„STT tirtų korupcinių bylų statistinė analizė rodo, kad teismų skiriamos baudos nesiekia net galimo skirti baudų vidurkio, jos nėra atgrasančios nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Be to, nuo korupcinių nusikaltimų neatgraso ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija taip pat atkreipia dėmesį, kad baudos už korupcinius nusikaltimus Lietuvoje nėra pakankamos. Tikimės, kad šiuo metu inicijuojamos Baudžiamojo kodekso pataisos, parengtos konsultuojantis su STT, bus priimtos, ir Lietuva galės siekti aukštesnių skaidrumo standartų“, – aiškino STT direktorius Saulius Urbanavičius.

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Atgrasyti siūloma griežtomis bausmėmis

Prezidentė inicijuojamomis BK pataisomis siūlo susieti baudas su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma, kad žmogui nekiltų ranka imti kyšio, papirkinėti, sukčiauti ir neteisėtai siekti naudos.

Tai reiškia, kad davus ar paėmus 50 tūkst. eurų kyšį būtų skirta tokio pat arba didesnio dydžio bauda. Tokia praktika galioja ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse – Estijoje, Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje.

Dabar, kaip atkreipia dėmesį prezidentūra, teismų praktika parodė, kad tiek už korupcinius nusikaltimus, tiek už kitas nusikalstamas veikas skiriamos baudos yra minimalios ir neatgraso nuo nusikaltimų. Pavyzdžiui, už sunkius korupcinius nusikaltimus teismai vidutiniškai skiria 3,2 tūkst. eurų baudą. Už pinigų plovimą – 3 proc. galimos skirti maksimalios baudos, už apgaulingą apskaitos tvarkymą – 7 procentus.

Prezidentė siūlo netaikyti „lubų“ baudoms ir taip užtikrinti teisingos bausmės skyrimą. Pagal galiojantį reglamentavimą, teismai praktikoje subendrina baudas už kelis nusikaltimus ir paskiria galutinę bausmę, kuri (pavyzdžiui, už sunkų nusikaltimą) negali būti didesnė nei 57 tūkst. eurų. Vadinasi, jei padaryto nusikaltimo žala 1 mln. eurų, teismas negali skirti didesnės nei 57 tūkst. eurų baudos.

Už apysunkį ar sunkų korupcinį nusikaltimą prezidentė siūlo numatyti viešosios teisės arba teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimą nuo 3 iki 7 metų. Tyrimai rodo, kad tai viena efektyviausių korupcijos prevencijos priemonių – bijodami ilgam prarasti darbą, žmonės vengia nusikalsti.

D. Grybauskaitė pabrėžia, kad bausmė už pačius pavojingiausius nusikaltimus turi būti veiksminga ir efektyvi, todėl įstatymo pataisomis siūlo už sunkius nusikaltimus panaikinti galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmę ir taip užkirsti kelią nebaudžiamumui.

Teismai „korumpulams“ švelnūs

Seimo narys P. Urbšys pripažįsta esantis griežtų bausmių šalininkas, bet, jo manymu, jei bus einama tik bausmių griežtinimo keliu, neišsprendžiant ikiteisminio tyrimo kokybės ir formuojamos teismų praktikos problemų, nebus pasiekta norimo rezultato. Buvęs ilgametis STT pareigūnas primena, jog anksčiau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo siekis, kad byla būtinai turi pasiekti teismą. Dabar tai lyg ir nėra labai svarbu, baudžiamasis įvertinimas jau yra antraeilis dalykas. Gerai, kad dabar po skandalų susikompromitavę asmenys atleidžiami iš pareigų, tačiau P. Urbšys pasžymi, kad tai priklauso tik nuo valdančiųjų valios, o keičiantis valdžioms gali grįžti tolerancija korupcijai.

Parlamentaras atkreipia dėmesį į susiformavusią teismų praktiką: priėmus naują BK pasitaikė tik vienetiniai atvejai, kai korupcinėse bylose buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau net ir tokiais atvejais jų vykdymas dažniausiai atidedamas, o galbūt nesąžiningu būdu įgytas turtas lieka nepaliestas. „Teismai mano, kad pavogus dviratį yra aiški konkreti žala ir už ją reikia bausti. Tačiau jei valstybės pareigūnas paima kyšį, reikalaujama įkainoti padarytą žalą, o ją tokiais atvejais sunku įrodyti. Anksčiau buvo vertinama ne tik materialinė, bet ir moralinė žala“, – palygino P. Urbšys.

Seimas bausmių didinti neskuba

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, vertindamas prezidentės pasiūlymą griežtinti bausmes už korupcinius nusikaltimus, pirmiausia džiaugėsi, kad mūsų politikai skiria dėmesio korupcijai. „Žmonės, kurie įsitraukia į korupcines veikas, turi jausti didesnes pasekmes už savo nusikaltimus. Lietuvoje dalyvauti korupcinėje veikloje vis dar gali apsimokėti“, – sakė S. Muravjovas. Jis skatino ir dažniau kalbėti ne vien apie baudų dydį. Labai svarbi ir prevencija, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje. Kova su korupcija – tai ir iššūkis prevencijai, ir gero valdymo užduotis.

S. Muravjovas įžvelgia teigiamų kovos su korupcija pokyčių, bet akivaizdu, kad reikėtų nenuleisti akių nuo statybų, sveikatos apsaugos, susisiekimo, energetikos sektorių, savivaldos. „Su smulkia korupcija pamažu susidorojame. Bet daug didesnę grėsmę kelia stambioji korupcija, nepotizmas, nes dėl neskaidrių politikų nepotizmo prarandame valstybės pinigus. Jie atitenka arba kokioms nors labai siauriems interesams atstovaujančioms grupėms, arba panaudojami netinkamai. Stambesnės korupcijos, politikų, kurie neskaidriai priiminėja sprendimus, atvejais Lietuvoje dar dažnai vyrauja nebaudžiamumas“, – apgailestavo S. Muravjovas.

Beje, prezidentė D. Grybauskaitė nebe pirmą kartą siūlo stiprinti atkirtį nesąžiningiems valstybės piliečiams, tačiau Seimas yra linkęs juos užtarti.

Šių metų sausį valstybės vadovė pateikė BK pataisas, kuriomis gerokai sugriežtinama atsakomybė už finansinius nusikaltimus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tokiai pozicijai pritaria, nes bausmės neproporcingos, palyginti su padarytais nusikaltimais arba žala, jos neatgraso daryti nusikalstamų veikų. Pavyzdžiui, 2014–2016 metais išnagrinėtose bylose dėl apysunkių nusikaltimų (apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingo duomenų apie pajamas pateikimo, sukčiavimo nuslepiant mokesčius) baudų vidurkis – 4,2 tūkst. eurų. Baudos yra mažesnės nei nuslėpti mokesčiai, atliekamų tyrimų išlaidos dažnai viršija baudų dydį. O dėl sunkių nusikaltimų (sukčiavimo išvengiant ar užvaldant mokesčius stambiu mastu, turto pasisavinimo) tik keliose bylose buvo skirtas realus laisvės atėmimas.

Tačiau šios prezidentės pateiktos pataisos, kaip ir galimybė teisti už akių užsienyje pasislėpusiuosius galimus pažeidėjus, užstrigusios Seime. Praėjusią parlamento kadenciją D. Grybauskaitės pasiūlymą dešimteriopai didinti baudas už neaiškios kilmės pajamas ir nesumokėtus mokesčius Seimas priėmė, tik „patobulino“ pasiūlymą – baudas padidino penkiskart, bet perpus mažiau, nei siūlė prezidentė.

Tad, kaip pažymėjo buvęs STT darbuotojas, o dabar parlamentaras P. Urbšys, korupcija nemažėja, tačiau kalėjimo, kur kalėjo korumpuoti pareigūnai ir politikai, nebeliko, nes tiems, kas turi „korumpulus“ nubausti, kažkodėl jų labai gaila.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"