Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Kryžiaus žygis prieš rusišką produkciją lietuviškose TV pasmerktas žlugti?

 
2017 08 30 11:55
AFP/Scanpix nuotrauka

Dažniausia Lietuvoje transliuojamos televizijos programos anglų kalba verčiamos į lietuvių, o rusų kalba skamba tiesiai iš ekranų, gal tik pridedami lietuviški subtitrai. Konservatoriai tokią nori praktiką pakeisti. Siūlo numatyti, kad programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos (ES) kalba, būtų verčiamos į lietuvių. Idėja graži, bet...

Pastaraisiais metais Lietuvos televizijos kanaluose pastebimai išaugo transliuojamos rusiškos produkcijos kiekis. Per 10 metų rusiškos produkcijos padaugėjo apie 2,5 karto. Todėl parlamentarai Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Kernagis siūlo būdą rusiškos produkcijos kiekiui Lietuvos televizijose sumažinti. Tačiau žurnalistų organizacijos vadovas Dainius Radzevičius mano, kad tai problemos neišspręs ir rekomenduoja kitą kelią.

Labiau integruotis į ES

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai L. Kasčiūnas ir V. Kernagis siūlo numatyti, kad radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita oficialia ES kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais.

Dainius Radzevičius: „Mano galva, lietuviškos televizijos nesuvokia savo prastos ateities, tokia jų politika veda į lėtą susinaikinimą.“

V. Kernagio teigimu, šiuo siūlymu siekiama sumažinti rusiškos produkcijos įtaką Lietuvos televizinei ir informacinei erdvei bei šalį labiau integruoti į ES kultūrinę, informacinę ir kalbinę erdvę. Taigi siūloma nustatyti, kad radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, o ne oficialia ES kalba – tik verčiamos, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų sukurtas programas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms, rašoma TS-LKD pranešime spaudai.

Politikai savo siūlymą aiškina taip: „Šiuo metu transliuotojai gali pasirinkti tarp vertimo ir rodymo su lietuviškais subtitrais. Turint omeny, kad subtitravimas yra pigesnis nei vertimas, dažniausiai pasirenkamas pirmasis variantas. Nesant tokio pasirinkimo padidėtų rusiškos produkcijos transliavimo kaštai, todėl manytina, kad dalis transliuotojų gali mažinti tokios produkcijos kiekį, vietoj jos televizijos žiūrovams siūlant daugiau europinės produkcijos.“

Televizijos kiša koją savo verslui

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius nemano, kad tai išspręstų problemą. „Spėju, jog politikai nori sumažinti prasto ir propagandinio turinio žiūrėjimą – ypač to, kuris gaminamas Rusijoje, – LŽ teigia jis. – Ar jis bus pasiektas būtent tokiu būdu, nežinia. Būčiau labiau pesimistas. Šiandienė problema yra ta, kad nėra alternatyvos – įdomesnio televizinio turinio.“

LŽS vadovo nuomone, L. Kasčiūno ir V. Kernagio siūlymas yra labiau iš nevilties. „Ne paslaptis, kad šiandien yra ne vienas būdas žiūrėti televiziją – per palydovą ar internetą, ten milžiniški rusiškų programų paketai“, – pažymi jis. Todėl norinčiųjų matyti rusišką produkciją tai nesustabdys.

Pasak D. Radzevičiaus, televizinė auditorija akivaizdžiai sensta. Jaunimas televizijos žiūri vis mažiau arba visai be jos apsieina, užtenka interneto. „Televizijos orientuojasi į vyresnės kartos žmones, daugiausia suprantančius tik rusų kalbą“, – teigia LŽS vadovas.

D. Radzevičiaus žodžiais, taip darydamas televizijos verslas yra trumparegis ir kiša sau koją. Mat jaunesnė, modernesnė auditorija nuo tokių programų dar labiau traukiasi. Tai rodo ir reitingai. „Mano galva, lietuviškos televizijos nesuvokia savo prastos ateities, tokia jų politika veda į lėtą susinaikinimą. Net nekalbant apie patriotizmą, tai kvaila daryti verslo prasme, – sako jis. – Televizijos vietą užims kitos paslaugos.“

Reikėtų daugiau dotacijų lietuviškoms programoms

D. Radzevičiaus teigimu, L. Kasčiūno ir V. Kernagio siūlymas nesprendžia esminio klausimo: ar po tokio sprendimo Lietuvos auditorija gautų geresnės kokybės televizinės produkcijos visomis prasmėmis – technologijų ir turinio?

LŽS vadovas atkreipia dėmesį, kad Rusija remia ir televizines produkcijos kūrimą, ir platinimą, ši valstybė į tai investuoja milžiniškas sumas. To nedaro nei Vakarai, nei Lietuva. Todėl Lietuvos televizijoms su sava produkcija sunku konkuruoti.

2007 metais per vieną sausio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, tuo tarpu 2016 metais – 151 valandą, 2017 metais – 198 valandas.

D. Radzevičius mano, kad derėtų skirti daugiau lėšų lietuviškai televizijos produkcijai. Filmai, serialai, koncertai... Kokybiškam turiniui kurti reikia daugiau pinigų. „Su dabartiniu Kultūros ministerijos, Kultūros tarybos bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetu apie tai naivu kalbėti, – teigia D. Radzevičius. – Fondo kokybiškai žiniasklaidos produkcijai remti biudžetas kartais būna mažesnis už vienos LRT programos finansavimą. Jei valstybė į savo kultūrą ir net popkultūrą investuotų gerokai daugiau, tai būtų geriausias būdas nukonkuruoti nekokybišką produkciją iš kitų šalių. Jei šiandien Rusija investuoja ne į kokybišką, bet pirmiausia į propagandos, neapykantos ir istorijos iškraipymo persunktą turinį, alternatyva gali būti Lietuvoje vietoje pagamintas ar Vakaruose pirktas kokybiškesnis turinys.“

Rusiškos produkcijos kiekis akivaizdžiai didėja

Pastaraisiais metais Lietuvos televizijos kanaluose pastebimas gerokai išaugęs transliuojamos rusiškos produkcijos kiekis. 2007 metais per vieną sausio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, tuo tarpu 2016 metais – 151 valandą, 2017 metais – 198 valandas. Daugiausia tai – Rusijoje sukurti serialai.

„Tokioje rusiškoje produkcijoje neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai. Atrodytų nieko nuostabaus, tačiau šiuo atveju svarbu žinoti, kad Rusijoje kultūra yra susijusi su politika. Rusija televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, kuris ypač svarbus informacinio karo kontekste. Per televizinę produkciją ji formuoja tam tikrus tapatybinius elementus, „pririša“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės. Sociologiniai tyrimai rodo, kad žmonės, jaučiantys sovietinę nostalgiją yra linkę atmesti Lietuvos demokratinę santvarką ir pasižymi prokremliška geopolitine orientacija“, – teigė L. Kasčiūnas.

2017-ųjų kovo mėnesį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalį (35,5–38 proc.) bendro televizijos programos laiko per savaitę ir maždaug pusę (44–49 proc.) per dieną rusiškai produkcijai skiria du šalies televizijos kanalai. Tuo tarpu Europos kūriniams, išskyrus lietuviškus, tie patys du televizijos kanalai skiria 15–22 proc. eterio laiko per savaitę ir 10–14 proc. per dieną.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"