Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Lietuva ir Estija – daug panašumų turinčios Baltijos regiono valstybės

 
2017 01 11 10:26
Roberto Dačkaus/ LRP nuotrauka

Lietuva ir Estija yra aktyviai bendradarbiaujančios ir daug panašumų turinčios Baltijos regiono valstybės, kurias sieja bendra istorija bei panašios geopolitinės problemos. Apie tai, kas dar sieja šias dvi šalis, pasakoja Lietuvos ambasadorius Estijoje Neilas Tankevičius.

– Lietuva ir Estija nemažai bendradarbiauja. Kuriose srityse tai vyksta aktyviausiai?

– Lietuva ir Estija yra labai artimos valstybės. Jos abi priklauso tam pačiam Baltijos regionui, kurį galima apibrėžti vien trimis Baltijos šalimis, arba pridėti Suomiją ir Lenkiją. Bet dėl geografinio artumo ir sprendžiamų problemų panašumo, bendradarbiavimas vyksta praktiškai visose srityse. Būtų sunku pasakyti, kurioje srityje bendradarbiavimas nevyksta.

– Neseniai išrinkta naujoji Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. Kaip manote, ar tai turės įtakos Lietuvos ir Estijos santykiams? Galbūt ryšys tarp valstybių sustiprės?

– Kersti Kaljulaid išrinkimas Estijoje buvo didžiausias politinis įvykis šiais metais. Prezidento rinkimuose aktyviai dalyvavo visos Estijos politinės partijos. Buvo keliami kandidatai, diskutuojama Estijos vidaus ir užsienio politikos klausimais, ir nors procesas užsitęsė, manau, kad jis buvo naudingas visuomenei susipažįstant su politinėmis partijomis ir jų kandidatais, bei svarstant, kokios politikos reikia Estijai. Taip pat, K. Kaljulaid yra pirmoji Estijos prezidentė moteris; tokiu būdu yra užbaigiamas savotiškas ratas – visos Baltijos šalys bus turėjusios bent po vieną prezidentę moterį. K. Kaljulaid vizitas Vilniuje kaip tik parodė, kad tarp abiejų valstybių ir jų vadovių užsimezgė puikus ir artimas ryšys.

– Ar Lietuva ir Estija aktyviai bendradarbiauja diplomatiniais reikalais? Kokiuose projektuose bendradarbiaujama? Kaip vystėsi šalių diplomatinis bendradarbiavimas?

– Greit švęsime šių valstybių atkūrimo arba įkūrimo šimtmetį. Šiais ir kitais metais mes taip pat minėsime visų Baltijos šalių simbolines sukaktis. Pavyzdžiui, šį rudenį mes keliais renginiais paminėjome 25-erių metų sukaktį nuo diplomatinių santykių atkūrimo su daugeliu pasaulio šalių, tačiau pažiūrėję į Estijos ir Lietuvos istoriją, supratome, kad diplomatinių santykių prieš 25-erius metus mums ir nereikėjo atkurti: mes juos užmezgėme antrame XX a. dešimtmetyje ir jų niekada nenutraukėme – net sovietinės okupacijos metu. Mano manymu, geriausias bendradarbiavimo diplomatinėje srityje pavyzdys – tai naujojo užsienio reikalų ministro Jürgen Ligi vizitas Vilniuje, kurio metu ministras juokaudamas pasiūlė pasikeisti tezėmis, parengtomis pokalbiui su ministru L. Linkevičiumi. Mūsų šalių pozicijos daugeliu svarbių užsienio politikos klausimų yra beveik tokios pačios – pavyzdžiui, Europos Sąjungos, saugumo, ar Rytų politikos srityse.

– Tiek Lietuva, tiek Estija priklauso tam pačiam Baltijos šalių regionui. Akivaizdu, kad abi valstybės susiduria su tomis pačiomis saugumo bei gynybos problemomis. Kokios tai problemos, ir kaip abi šalys kartu veikia siekdamos jų išvengti ar bent sumažinti jų keliamą grėsmę?

– Tiesa, kad Baltijos valstybės susiduria su tais pačiais iššūkiais, kylančiais dėl pasaulinės politikos procesų, o daugiausiai įtakos tam turi kaimynių elgesys. Siekdamos sustiprinti savo saugumą, Baltijos regiono šalys taiko panašias priemones – pavyzdžiui, didina išlaidas gynybai: jau po poros metų pamatysime, kad visos Baltijos šalys gynybai skirs daugiau nei 2 procentus BVP. Intensyviai bendradarbiaujama ir tarp Gynybos ministerijų bei ginkluotųjų pajėgų. Planuojami ir aptariami įsigijimai, vykdomos pratybos, koordinuojami sienos apsaugos veiksmai.

– Estijoje gyvena apie 2 000 lietuvių. Ar lietuvių bendruomenė Estijoje yra aktyvi? Ar glaudžiai bendradarbiauja?

– Estijoje iš tiesų gyvena beveik 2 000 Lietuvos piliečių, kurių dauguma yra atvažiavę į Estiją dar sovietinės okupacijos dešimtmečiais. Priežasčių tam būta įvairių – pavyzdžiui, susituokę lietuviai nusprendė apsigyventi Estijoje. Buvo ir tokių, kurie atvažiavo mokytis, kadangi Tartu tuo metu buvo prieinamos kelios specialybės, kurių nebuvo galima mokytis Lietuvoje – pavyzdžiui, sporto medicina. Nepriklausomai nuo priežasčių, į Estiją atvažiavę žmonės ten rado sau vietą. Estijos lietuvių bendruomenė apima daugiau nei šimtą žmonių, veikiančių jau nuo devintojo dešimtmečio vidurio. Manyčiau, kad tai yra artimai susidraugavę žmonės, randantys sau įdomių užsiėmimų, minintys Lietuvai svarbias sukaktis, organizuojantys įvairius renginius. Pastaraisiais metais tarp Estijos ir Lietuvos galime stebėti ne viena visam laikui gyvenimo vietą keičiančių žmonių judėjimą, bet ir trumpam pasisvečiuoti atvykstančių studentų, verslininkų ar akademikų.

– Estijoje BVP vienam gyventojui yra didesnis nei Lietuvoje. Į kokias gerąsias Estijos praktikas turėtų atsižvelgti Lietuva, kad sustiprintų savo ekonomiką?

– Yra susiformavęs stereotipas, kad Lietuva iš Estijos turėtų mokytis kiekvienoje srityje. Aš norėčiau tai paneigti: nors Estijoje yra daug geros praktikos pavyzdžių, Lietuva taip pat yra pažengusi daugelyje sričių, todėl estai lygiai taip pat mokosi ir iš mūsų. Tokių sričių pavyzdžiu laikyčiau informacines technologijas. Pasaulyje vyrauja suvokimas, jog Estija yra informacinių technologijų šalis, tačiau Lietuva lygiai taip pat yra įgyvendinusi mokesčių deklaravimo sistemą – visa Lietuvos mokesčių inspekcija praktiškai įgyvendina tokius pat arba panašius sprendimus kaip ir Estijos mokesčių inspekcija. Lietuvoje e-valdžios vartai suteikia daugybę paslaugų, lietuviams valstybės teikiamų virtualioje erdvėje, visai kaip ir Estijoje. Lietuvoje esame konservatyvesni galbūt dėl to, kad tiesiog nežinome, kokios Lietuvos valstybinių institucijų paslaugos mums yra pasiekiamos net neišeinant iš namų. Puikių sėkmės pavyzdžių IT verslo srityje turi tiek Lietuva, tiek Estija. Kalbama, kad nemažai estų programuotojų dalyvavo kuriant Skype, o Lietuvoje turime GetJar ir Pixelmator istorijas. Šie sėkmės pavyzdžiai pastūmėjo šimtus, o gal net tūkstančius lietuvių ir estų bandyti savo jėgas IT versle.

– Estiją pasiekia nemažai investicijų iš užsienio. Kokia to priežastis? Ar Lietuva galėtų pasimokyti iš Estijos ir šioje srityje?

– Estijoje užsienio investicijų tikrai yra gerokai daugiau nei Lietuvoje, ypač skaičiuojant per capita. Šį pranašumą Estija įgijo praeito šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje, kai buvo sparčiai vykdoma privatizacija. Mano nuomone, estai šoko terapiją savo šalyje įvykdė daug greičiau negu daugelis kitų Centrinės Europos valstybių. Didžioji dauguma šių investicijų į Estiją atkeliavo būtent tą dešimtmetį. Vis dėlto, manau, kad Lietuva vejasi Estiją investicijų srityje; tikėtina, kad artimiausio dešimtmečio eigoje šie skaičiai taps labai panašūs. Galime pasimokyti iš aktyvaus estų darbo kviečiant investuotojus iš viso pasaulio. Tiek virtualioje erdvėje, tiek vyriausybės atstovų kelionių po pasaulį metu yra tiesiogiai dirbama su užsienio kompanijomis – jos kviečiamos į Estiją, joms paaiškinama, kaip galima vystyti verslą tokioje stabilioje, patikimoje ir prognozuojamoje aplinkoje kaip Estija.

– Ar estai yra politiškai aktyvesni už lietuvius?

– Estai iš tiesų yra šiek tiek politiškai aktyvesni nei pietiniai jų kaimynai. Estų dalyvavimas kiekvienuose parlamento rinkimuose yra kiek didesnis negu Lietuvoje. Galbūt taip yra ir todėl, kad Estijoje veikia internetinio balsavimo sistema. Tokiu būdu žmones galima pritraukti balsuoti net jiems nebūnant savo mieste ar pačioje šalyje. Taip yra lengviau įtraukti ir jaunimą, kuris labiau nei vyresnioji karta yra linkęs naudotis IT sprendimais. Daug reikšmės turi galimybė balsuoti telefonu.

– Kurios partijos yra populiariausios Estijoje, kuriomis iš jų estai pasitiki labiausiai? Galbūt valdančios politinės jėgos Estijoje atitinka valdančiąsias Lietuvoje?

– Dabartinė Estijos politinių partijų santvarka pastaruosius 10–15 metų buvo ganėtinai stabili. Dvi didžiausios partijos – Reformų partija (ją būtų galima pavadinti liberalais) ir Centro partija, turinti daug socialdemokratinės partijos bruožų. Yra ir dvi tradicinės partijos – IRL (Isamaa ja Res Publica Liit), kurią buvo įprasta sutrumpintai vadinti konservatoriais, bei klasikinė Socialdemokratų partija; pastarosios partijos pagal populiarumą Estijoje yra trečioje-ketvirtoje vietose. Pastaraisiais metais, kaip tam tikra reakcija į globalius reiškinius, radosi ir naujų partijų – tai Laisvoji partija (Eesti Vabaerakond), siekianti stipriai mažinti valstybės kišimąsi į verslą ir kitas sritis, bei EKRE, pasivadinusi Estijos konservatoriais ir ypatingai pabrėžianti savo tikslą į Estiją neįsileisti imigrantų ar pabėgėlių.

– Kuriose srityse, Jūsų manymu, Lietuva ir Estija galėtų bendradarbiauti dar daugiau?

– Kaip Lietuvos ambasadorius Estijoje norėčiau pasakyti, kad bendradarbiauti galėtume daugiau ir intensyviau praktiškai visose srityse. Nors bendradarbiavimas yra intensyvus, sėkmingų projektų tikrai būtų galima įgyvendinti dar daugiau. Estija ir Lietuva yra tarp labiausiai IT srityje pažengusių valstybių visoje Europoje. Šiuo metu yra priimamos Europos Sąjungos direktyvos skaitmeninės rinkos kūrimui – šie teisės aktai turėtų leisti kurti skaitmeninius sprendimus tarp dviejų ar trijų šalių, ir nebūtinai iš karto visoje ES. To proveržio labiausiai galėtų imtis pažengusios šalys. Estai tokius projektus bando įgyvendinti su Suomija, o Lietuva tokius projektus lygiai taip pat galėtų įgyvendinti su Estija ar Danija, su Estija ir Suomija, taip pagerinant savo šalies įvaizdį, gyventojų gyvenimo lygį ir verslo sąlygas savo verslininkams.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"