Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Norinčiųjų būti policijos pareigūnais – netrūksta

 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dar 2013 metais Saulius Skvernelis, tuo metu ėjęs generalinio policijos komisaro pareigas, teigė, kad Lietuvoje trūksta policijos pareigūnų, „ trūksta studentų, kuriuos būtų galima mokyti, atlyginimai ir socialinės garantijos nėra tokios, kurios trauktų“. Nors policijos pareigūnų atlyginimai vis dar nėra dideli, bet per pastaruosius metus norinčiųjų mokytis Lietuvos policijos mokykloje (LPM) skaičius išaugo ir kasmet pasiekia apie 800.

LPM mokymasis trunka metus. Sėkmingai baigę mokymąsi, kursantai įgyja policininko kvalifikaciją ir gali būti priimti į tarnybą policijoje pirminės grandies policijos pareigūnais.

Tiesa, LMP atrankos procesas užtrunka ilgiau, nei stojant į kitas mokyklas – 8–10 savaičių ir vyksta keliais etapais. Visų pirma, jaunuoliai turi pateikti pašymą ir reikiamus dokumentus. Vėliau asmenys yra siunčiami į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją, kurioje yra tikrinama asmens sveikatos būklė ir psichologinis tinkamumas. Teritorinės policijos įstaigos tikrina kandidatų biografijas, aiškinasi, ar asmuo buvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

Pasak Lietuvos policijos mokyklos viešųjų ryšių ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyriausios specialistės Vilijos Žukaitytės, mokymo įstaiga kas savaitę sulaukia virš šimto jaunuolių prašymų mokytis LMP.

„Norinčių tapti policijos pareigūnais kasmet tikrai yra daug, kursantų trūkumo tikrai niekada nejaučiam. Balandžio mėnesio pradžioje prasidėjo dokumentų pridavimas, o šiuo metu siuntimai tikrintis sveikatą jau yra išduoti 100 pretendentų, 50 – laukia siuntimų (registravimo stadijoje). Taip pat yra gauti 134 prašymai. Dokumentai dar yra tikrinami, ar pretendentai atitiks reikalavimus, kad jiems būtų išduotas siuntimas“, – LŽ teigė V. Žukaitytė.

Po šio etapo, jaunuoliai taip pat turi atlikti fizinio pasirengimo ir bendrųjų žinių patikrinimo testus, kurie dažniausiai prasideda rugpjūčio viduryje. Yra vertinami pretendentų lietuvių k., matematikos, istorijos ir užsienio k. egzaminų rezultatai (arba metiniai pažymiai), jie turi atlikti loginio mąstymo, teksto suvokimo ir raštingumo užduotis, dalyvauja motyvaciniame pokalbyje.

Specialistė pažymėjo, kad norinčių mokytis LMP skaičius didelis, bet ir didelė dalis pretendentų atkrenta jau pirmajame atrankos etape. Dažniausia to priežastis – sveikatos reikalavimų neatitikimas. 2014 metais mokytis LPM norėjo 772, bet sveikatos reikalavimų neatitiko 217 kandidatų. 2015 metais mokytis LPM norėjo 816, o sveikatos reikalavimų neatitiko – 208 kandidatai.

Į LPM stoja jaunuoliai iš visų apskričių, vienais metais būna daugiau kandidatų iš vienos apskrities, kitais metais iš kitos, bet dominuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskritys.

Papildoma atranka

Pasikeitus reikalavimams 2016 metais pretendentų skaičius sumažėjo beveik dvigubai, tais metais mokytis LPM norėjo 426 asmenys.

„Nuo 2016 metų atsirado naujas reikalavimas kandidatams – turėti vairuotojo pažymėjimą ir 9 mėn. vairavimo stažą, todėl daug norinčiųjų net negalėjo dalyvauti“, – sakė V. Žukaitytė.

Ji pridūrė, kad tiems, kurie dėl pasikeitusio reikalavimo negalėjo dalyvauti pirmoje atrankoje, tais pačiais metais buvo surengta papildoma atranka.

Šiais metais nustatyta studijų vietų kova 150 kursantų, 2016 metais buvo 150, 2015 metais – iki 200.

Mes netgi netgi patys kartais juokiamės, bet dažniausias atsakymas kodėl jaunuoliai nori mokytis LMP, yra tai, kad būti policijos pareigūnu yra jų vaikystės svajonė.

„Studijų vietų kvota policijos mokykloje kiekvienais metais kinta. Ją nustato Policijos departamentas Prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (VRM), todėl, kad jis kiekvienais metais žino skaičius kiek yra policijos pareigūnų, kiek išėjo į pensiją, dažniausiai studijų vietų kvota būna nuo 100 iki 200“, – sakė specialistė.

Vaikystės svajonė

„Mes netgi netgi patys kartais juokiamės, bet dažniausias atsakymas kodėl jaunuoliai nori mokytis LMP, yra tai, kad būti policijos pareigūnu yra jų vaikystės svajonė. Taip pat dažnai motyvacija noras padėti žmogui, tarnauti valstybei, būti naudingu visuomenei. Dažnai pretendentai įvardina, kad nori dirbti policininku, nes tai įdomi specialybė, nes kiekvieną dieną tavo darbas yra kitoks, nežinai ko tikėtis“, – pasakojo specialistė.

Nors kaip rodo statistika, policininko profesija yra tikrai populiari, policijos departamentas užsimojo dar labiau populiarinti šią profesiją, o norintiems ją įgyti, stojimo procesą padaryti dar paprastesniu. Vasario pradžioje startavo naujas interneto tinklapis www.stokipolicija.lt, kuriame galima viską sužinoti apie policijos pareigūno profesiją, reikalavimus norint mokytis LMP, netgi atlikti testą ir sužinoti, ar esate tinkamas policininko profesijai.

„Tai yra profesijos populiarinimui sukurta interneto svetainė. Ji dar nauja, yra tobulinama ir bus plėtojama ir ateityje jos funkcijos išsiplės. Nes norime, kad visos procedūros iki tol kol jaunam žmogui jau tikrai fiziškai reikės ateiti į mokyklą, dėl stojimo vyktų toje svetainėje ir viskas būtų vienoje vietoje. Kad ten būtų galima užpildyti prašymo formą, pateikti dokumentus, talpinama informacija, kaip tapti policijos pareigūnu“, – teigė V. Žukaitytė.

Pastaraisiais metais augo ne tik norinčiųjų saugoti mūsų valstybę skaičius, bet ir visuomenės pasitikėjimas policija.

Interneto tinklapyje nurodomi ir policininko darbo privalumai, tokie kaip socialinės darbo garantijos, solidus darbo stažas jauniems pareigūnams, apdovanojimai. Pati LMP nurodo 7 priežastis kodėl verta mokytis Lietuvos policijos mokykloje: nemokamas mokslas, 155 eurų stipendija, aprūpinimas uniforma bei sportine apranga, moderni mokymo bazė, nemokamas bendrabutis, galimybės stažuotis užsienyje ir garantuojamas darbas policijos įstaigoje, nes visi kursantai įstoję mokytis į LPM pasirašo trišalę sutartį, kuria įsipareigoja pabaigę mokslus policijos sistemoje išdirbti 4 metus.

Pastaraisiais metais augo ne tik norinčiųjų saugoti mūsų valstybę skaičius, bet ir visuomenės pasitikėjimas policija. 2016 metais VRM užsakymu atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis 75 proc. gyventojų pasitiki policija. Tai yra didžiausia reikšmė nuo 2004 m., kai buvo pradėti daryti tokie tyrimai. Pasitikėjimas policija lyginant su 2015 m. padidėjo 4 procentiniais punktais, o nuo atliekamų tyrimų pradžios padidėjo 27 procentais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"