Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Patogu nežinoti: atsargos karininkai vėl vejami į gatvę

 
2017 08 29 6:00
Liepos 27 dieną VĮ Turto banko viešame aukcione šiame sostinės name esantis Jono Laugalio šeimos butas buvo parduotas už 49 tūkst. eurų.
Liepos 27 dieną VĮ Turto banko viešame aukcione šiame sostinės name esantis Jono Laugalio šeimos butas buvo parduotas už 49 tūkst. eurų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kai buvo reikalingi Lietuvai, juos viliojo tarnybiniais butais, o dabar – veja lauk. Tokioje padėtyje atsidūrė dalis Lietuvos kariuomenę kūrusių karininkų, gavusių teisę apsigyventi tarnybiniuose butuose sostinėje.

Vilniaus S. Nėries gatvės 15 namo senbuviai, apsigyvenę šiame daugiabutyje prieš daugiau kaip 20 metų, kuriantis Lietuvos kariuomenei, jau kuris laikas nėra užtikrinti dėl stogo virš galvos – vien šiemet per viešus aukcionus buvo parduoti 8 būstai, kai kurie net su juose gyvenančiais žmonėmis. Dabar rengiamasi parduoti dar 27 šio namo butus.

Tačiau Seime dirbantys politikai šio dramatiško šeimoms proceso „nemato“ ir „negirdi“. Jie tikina, neva „tuoj po Naujųjų pasiektas susitarimas, kad Lietuvos kariuomenės kūrėjams suteiktų tarnybinių butų pardavinėjimas būtų sustabdytas“.

Pardavė su gyventojais

Vienas Lietuvos karo akademijos vadovų Jonas Laugalys, prisidėjęs prie Lietuvos kariuomenės kūrimo nuo 1992 metų, didžiausia savo gyvenimo klaida vadina tai, kad patikėjo, jog besikuriančiai valstybei ir kariuomenei jis iš tiesų yra reikalingas ir kad šalis „to neužmirš“. Deja, karininkas ir jo kolegos buvo reikalingi tik tuomet, kai kūrėsi kariuomenė, bet ne dabar, kai pečius slegia jau nemenka metų našta.

Pasak J. Laugalio, S. Nėries gatvės 15 name tarnybinį būstą iš Lietuvos kariuomenės jis gavo 1995 metais, prieš tai laikinai glaudėsi buvusios karo mokyklos sporto bazėje. Gavęs tarnybinį butą sostinėje, karininkas atsivežė į Vilnių ir savo šeimą, kuri iki tol gyveno Latvijoje, Daugpilyje.

J. Laugalys tikėjosi, jog išėjęs į pensiją galės likti tarnybiniame bute, nes kito neįsigijo. Net pulkininko laipsnį turinčio karininko atlyginimas nebuvo toks solidus, kad leistų sutaupyti būstui sostinėje. Beje, J. Laugalys pabrėžė negaunantis iš Rusijos pensijos už tarnybos metus sovietinėje armijoje. Be to, suteikiant tarnybinį butą buvo žadama, kad į atsargą išėjusių karininkų šeimos juose galės gyventi tiek, kiek norės. Tačiau taip nenutiko. „Visi pažadai užmiršti. Jau 17 metų nuolat gauname įspėjimus, grasinimus eiti lauk“, – teigė J. Laugalys.

Raginimai palikti keturių kambarių butą – ne be pagrindo. Liepos 27 dieną VĮ Turto banko viešame aukcione J. Laugalio šeimos būstas buvo parduotas už 49 tūkst. eurų.

Vytautas Bakas: "Apie naujus butų, kuriuose gyvena karininkų šeimos, pardavimus man nėra žinoma."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Vytautas Bakas: "Apie naujus butų, kuriuose gyvena karininkų šeimos, pardavimus man nėra žinoma."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Bijo dėl ateities

Tas pat padaryta dar su penkiais S. Nėries gavės 15 namo butais – jie taip pat parduoti už 49–60 tūkst. eurų. Prieš tai, gegužę, už 53–56 tūkst. eurų nupirkti 2 būstai šiame name. Turto bankas skelbia, kad rengiamasi parduoti dar 27 S. Nėries gatvės 15 namo butus.

Viename jų gyvenanti Virginija (vardas pakeistas, tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad į daugiabutį S. Nėries gatvėje taip pat įsikraustė 1995 metais, kaip ir kitos karininkų šeimos. Anot moters, gavus tuometinį tarnybinį butą buvo pasirašytos sutartys, kuriose numatyta, kad, baigus tarnybą Lietuvos valstybės kariuomenėje, tarnybinis būstas gali tapti kariškių nuosavybe. Iš jo nevalia iškeldinti, nesuteikus žmonėms kito gyvenamojo ploto. Civilinis kodeksas, kiti kiti įstatymai buvo pakeisti, bet sutartys – ne. Tiesa, 2006 metais siūlyta keisti ir jas, tačiau gyventojai su tuo nesutiko.

„Mūsų butas kol kas neparduodamas, bet jis įrašytas į parduotinų sąrašus. Dabar gyvename nežinioje“, – neslėpė Virginija. Jos šeima, kaip teigė moteris, nusipirkti buto rinkos kaina tiesiog neįstengia – bankai tokio amžiaus žmonėms paskolų neduoda, o sukaupti 50–60 tūkst. eurų iki šiol nebuvo finansinių galimybių.

Pašnekovė prasitarė ir apie kitą – finansinį – aspektą. Pasak Virginijos, karininkų šeimos mokėjo visus mokesčius, taip pat ir nuomos. Esą tuo metu, kai kitiems karininkams, gyvenantiems net nuosavuose butuose ar namuose, būdavo mokami vadinamieji butpinigiai, jie šių lėšų negaudavo. „Suskaičiavome, kad per beveik 18 tarnybos metų butpinigių netekome beveik tiek pat, kiek 1995 metais buvo vertas butas, – apie 70 tūkst. litų (20 tūkst. eurų)“, – kalbėjo Virginija. Ji taip pat pabrėžė, kad per tuos du dešimtmečius karininkų šeimos nemažai ir savo lėšų investavo į butus – keitė langus, duris, tvarkė šildymo, vandentiekio, kanalizacijos sistemas, remontavo patalpas. Tačiau dabar į tai neatsižvelgiama, net neketinama kompensuoti patirtų išlaidų.

Anot Virginijos, šiuo metu nemažai butų S. Nėries gatvės 15 name yra parduota, bet naujieji savininkai juose negyvena. Esą šeimininkai įsigytus, tarkime, keturių kambarių būstus dažnai pertvarko į keturis vieno kambario butus.

Akistata su valstybe

Garantiją, kad baigę tarnybą Lietuvos kariuomenės kūrėjai galės toliau gyventi tarnybiniuose butuose, suteikė 1992 metais priimtas ir iki 2001-ųjų galiojęs Civilinis kodeksas, numatęs tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininko, išėjusio į senatvės pensiją, teisę būti iškeldintam iš tarnybinių patalpų tik skyrus kitą gyvenamąją patalpą. Iš viso šia socialine garantija pasinaudojo apie 1000 karių. Nemaža dalis jų, baigusių tarnybą, paliko tarnybinius butus naudotis kitiems kariams, kiti, daugiausia gavę būstus iki 2000 metų, liko gyventi juose ir išėję į atsargą.

Laimonas Jakas: "Vasarį sulaukėme patikinimo, kad butai iš karininkų nebus atimami, žmonės nebus varomi į gatvę. Tačiau būstai ir toliau parduodami su visais gyventojais."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Laimonas Jakas: "Vasarį sulaukėme patikinimo, kad butai iš karininkų nebus atimami, žmonės nebus varomi į gatvę. Tačiau būstai ir toliau parduodami su visais gyventojais."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tačiau 2012-aisiais, Seimui priėmus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) pataisas, tarnybinių butų atsisakyta, nes nebuvo galimybės tokio pobūdžio socialinės garantijos suteikti visiems pageidaujantiems kariams. Taigi dauguma Krašto apsaugos sistemos tarnybinių būstų perduota kitoms institucijoms, tarp jų – VĮ Turto bankui.

„Man gėda dėl Lietuvos valstybės ir tokio požiūrio į Lietuvos karininkus. Vasarį sulaukėme patikinimo, kad butai iš karininkų nebus atimami, žmonės nebus varomi į gatvę. Tačiau būstai ir toliau parduodami su visais gyventojais. Toks elgesys neatitinka deramo demokratinės valstybės elgesio su savo piliečiais, kariuomenės kūrėjais reikalavimų“, – tvirtino VšĮ Karių teisių gynimo centro vadovas Laimonas Jakas.

Kitąmet kariuomenės finansavimas bus padidintas iki 2 proc., todėl, jo nuomone, neteisinga ir nesąžininga mesti į gatvę kariškius, bet pirkti brangius ginklus. Be to, labai keista, kad situacijos iki šiol net nebandoma spręsti iš esmės – tarnybiniuose butuose gyvenančios šeimos yra paliktos likimo valiai. Jos pačios, nuosavomis lėšomis verčiamos ginti savo teises teismuose, kovoti prieš valstybę, kurios kariuomenę kūrė.

Tebedalija pažadus

Krašto apsaugos ministerija „Lietuvos žinioms“ pranešė, kad sprendimas atsisakyti tarnybinių butų priimtas 1998 metais. Esą dabar ji minėtais tarnybiniais butais nebedisponuoja.

Tuo metu politikai vis žada „ką nors keisti“. Praėjusios kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas buvo parengęs įstatymų pataisų projektą, kad ne mažiau kaip penkerius metus kariuomenėje tarnavę kariai, su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudarytos iki 2001 metų sausio, turėtų teisę privatizuoti jiems suteiktus butus, jei prieš gaudami tarnybinį butą nebuvo pasinaudoję galimybe privatizuoti kitas gyvenamąsias patalpas ir šiuo metu neturi nuosavo būsto. Tam jau buvo pritarusi į paskutinį savo posėdį susirinkusi socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė.

Tačiau iš dabartinių valdančiųjų lūpų sklinda tik pažadai. Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas „Lietuvos žinioms“ teigė, neva yra sutarta su Krašto apsaugos ministerija, VĮ Turto banku, kad šiais metais butai, kuriuose gyvena karininkų – Lietuvos kariuomenės kūrėjų – šeimos, nebus parduodami, žmonių niekas neiškraustys. „Kol valdančiąją daugumą sudaro dabartinė koalicija, nė viena Lietuvos kariuomenę kūrusio karininko šeima nebus iškeldinta, jei neturi kito buto“, – pabrėžė V. Bakas. NSGK vadovas tikino, kad toks susitarimas buvo pasiektas tuoj po Naujųjų metų. O apie butų, kuriuose iki šiol gyvena karininkų šeimos, naujus pardavimus jam esą nėra žinoma.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"