Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Vilnius: proveržis ar bejėgystė

 
2017 02 22 9:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, išrinkto 2015 metų kovo 15-ąją, kadencija netrukus persiris į antrąją pusę. Pats sostinės vadovas nesiima vertinti savo darbų, teigdamas, kad tai padaryti turi vilniečiai. Sostinės tarybos nariai aiškina, kad R. Šimašius bei jo komanda per dvejus metus taip ir nesiėmė politinės lyderystės, todėl Vilnius gyvena be svajonių ir vizijos.

Iš vietos nepajudantis Nacionalinio stadiono statybos projektas, stringantis sostinės Lukiškių aikštės sutvarkymo planas, aiškių apybraižų neįgaunanti idėja dėl paminklo tautos patriarchui Jonui Basanavičiui – tai tik keletas iš daugelio darbų, kurių žadėjo imtis, bet iki šiol taip ir neįgyvendino Liberalų sąjūdžio pirmininko R. Šimašiaus dvejus metus vadovaujama Vilniaus savivaldybė.

„Jei žiūrėtume biurokratiškai, miestą valdo ne meras, bet administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė. Tai vyksta dėl labai paprastos priežasties: politikai, o šiuo atveju meras ir jo komanda, neturi jokios politinės vizijos ir tikslų, todėl tiesiog plaukia pasroviui. Matome rutininę veiklą, tad natūralu, kad galios pereina savivaldybės administracijai, kuri veikia faktinėje bevaldystės situacijoje“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė Vilniaus tarybos narys Lietuvos laisvės sąjungos (LLS, liberalų) atstovas Algis Čaplikas.

Vilniaus vicemeras, valdančiajai miesto koalicijai priklausančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas nesutinka su mintimi, kad meras neišlaiko miesto kontrolės. „Tačiau pasakysiu taip: jeigu Vilniuje vyksta kas nors pozityvaus ir gero, meras su savo patarėjų komanda tikrai nepraleidžia progos pastovėti šalia ir pasirodyti. Jeigu iškyla problemų, ten stumiami vicemerai ar administracijos atstovai – negatyvios informacijos R. Šimašius stengiasi išvengti“, – aiškino jis.

„Jeigu Vilniuje vyksta kas nors pozityvaus ir gero, meras su savo patarėjų komanda tikrai nepraleidžia progos pastovėti šalia ir pasirodyti. Jeigu iškyla problemų, ten stumiami vicemerai ar administracijos atstovai.“

Vardijo nuveiktus darbus

R. Šimašius, kalbėdamas su „Lietuvos žiniomis“, kaip svarbiausius iki šiol Vilniui nuveiktus darbus vardijo viešųjų erdvių, taip pat dalies Neries krantinės rekonstrukciją. „Pradėjome ambicingą gyvenamosios aplinkos gerinimo programą – jau suremontuota trečdalis kiemų, šaligatvių, įvažų“, – sakė jis.

Meras pažymėjo ir pažangą, sprendžiant sostinei aktualią vaikų darželių problemą – R. Šimašiaus teigimu, per dvejus kadencijos metus sukurta ne mažiau kaip 3,5 tūkst. naujų vietų darželinukams, prie to prisidėjo ir sprendimas skirti 100 eurų išmokas į valstybines įstaigas nepatekusiems mažiesiems. Dar vienas pasiekimas, R. Šimašiaus teigimu, – sutvarkyti sostinės finansai.

„Praėjusiais metais savivaldybė po ilgo laiko pirmą kartą apskritai vykdė įstatymų reikalavimus. Miesto skola per praėjusius metus sumažinta beveik 70 mln. eurų. Geriausias pavyzdys – nemažai įmonių, kurios ilgus metus buvo nuostolingos, bet praėjusiais metais, pakeitus valdymo sampratą bei struktūrą, tapo pelningos“, – sakė sostinės vadovas.

A. Čapliko teigimu, nors meras vardija atskirus darbus, tačiau sostinės vadovų veiksmams trūksta aiškios politinės lyderystės. „Miestas turi turėti svajonę ir perspektyvą. Tačiau pastaraisiais metais jokių racionalių vadovų siūlymų nesulaukėme“, – tvirtino jis.

Šiai minčiai pritarė ir parlamentarė, buvusi Vilniaus tarybos narė Aušra Maldeikienė. „Manau, R. Šimašius neturi miesto vizijos. Gal Liberalų sąjūdis jį ir turi, nes ten yra neblogų žmonių, bet mero vizija, man atrodo, yra noras, kad visi tik maloniai šypsotųsi. Asmeniškai man R. Šimašius, kaip žmogus, yra simpatingas, o kaip meras jis nelabai vykęs. 80 proc. savo gyvenimo ir savo laiko jis skiria viešiesiems ryšiams. R. Šimašius visada pažada spręsti problemą, bet kai reikia tai daryti, tik trauko pečiais“, – kalbėjo politikė.

Tuo metu politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ frakcijos atstovas Liutauras Stoškus „Lietuvos žinioms“ teigė, kad nuo tada, kai meru buvo išrinktas R. Šimašius, Vilnius pasidarė atviresnis visuomenei, o sprendimai priimami kolegialiau. „Labai pozityviai vertinu ir mero asmenines pastangas derinti procesus tarp skirtingų frakcijų interesų, ir siekius padaryti miestą makslimaliai atvirą bei skaidrų. Labai daug pastangų įdėta viešinant tiek biudžetą, tiek priimamus sprendimus. Visa tai yra tikrai geri ženklai“, – sakė tarybos narys.

Sostinės vadovas Remigijus Šimašius nesiima vertinti savo darbų, teigdamas, kad tai padaryti turi vilniečiai.

Šventė su skandalo ženklu

Vis dėlto kadencijos pusiaukelės link meras R. Šimašius ir jo komanda žengia lydimi skandalo dėl sostinės viešojo transporto parko atnaujinimo, siejamo su galimais jo vadovaujamo Liberalų sąjūdžio interesais savivaldybei pavaldžioje įmonėje „Vilniaus viešasis transportas“. Šiandien posėdžiausiantys sostinės tarybos nariai turėtų imtis gana neįprasto darbo – visi kartu nagrinėti viešo konkurso, skirto per „Vilniaus viešąjį transportą“ įsigyti 150 naujų autobusų, specifikacijas.

„Turėsime spręsti, kiek autobusuose turi būti ortakių ir kaip turėtų būti prie grindų tvirtinamos sėdynės – vien dėl to, kad nebūtų sudaromos išskirtinės sąlygos vienam tiekėjui laimėti konkursą, o tokių požymių mes matėme. Gerai, kad politiniu lygmeniu buvo laiku įsikišta ir sprendimai dabar priiminėjami viešiausiu būdu, per tarybą, nes šia autobusų pirkimo istorija liberalai jau tapo įkaitais“, – „Lietuvos žinioms“ sakė vicemeras V. Benkunskas.

Prieš kelias savaites TS-LKD ir LLS frakcijų atstovai paskelbė, kad, miestui rengiantis įsigyti 150 autobusų, galėjo būti bandymų iš miesto biudžeto pasisavinti 14,5 mln. eurų. Taip esą galėjo įvykti dėl to, kad pirkimą vykdančios įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ valdyba nutarė, jog autobusus reikėtų įsigyti veiklos nuomos būdu aštuoneriems metams – šio sandorio vertė galėjo siekti 55 mln. eurų. Pirkimo teikimą įvertinę nepriklausomi auditoriai konstatavo, kad apsisprendus mašinas įsigyti kitaip – per išperkamąją nuomą – būtų galima sutaupyti 4,5 mln. eurų miesto lėšų. Po šių išvadų „Vilniaus viešojo transporto“ valdyba atšaukė savo ankstesnį teikimą ir miesto tarybai pasiūlė naują sprendimą, kuriame autobusų įsigijimo išlaidos sumažėjo iki 40,5 mln. eurų.

R. Šimašius tarybos narių nepasitenkinimą šia situacija siejo su politinėmis intrigomis. „Natūralu, kad po ilgų metų, kai Vilniaus viešasis transportas dirbo nuostolingai, ir staiga jis gali pradėti įsigyti naujų autobusų, optimizuoti sąnaudas bei siūlyti geresnę paslaugą, girdėti didelių nusistebėjimų, ypač politikų. Manau, tas ažiotažas yra susijęs su nepasitikėjimu, ar apskritai galima tai padaryti, ir šiek tiek su politinėmis intrigomis. Man tik labai apmaudu, kad net kai kurie valdančiosios koalicijos partneriai kažkodėl užmerkia akis, kad būtent įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ vadovybė ir pasiūlė pigesnį sprendimą“, – kalbėjo Vilniaus vadovas.

Valdančiosios koalicijos partneriai savo ruožtu situaciją sieja su Liberalų sąjūdžio interesais transporto įmonėje. „Liberalų sąjūdžio įtaka „Vilniaus viešajam transportui“ yra akivaizdi. Šios įmonės vadovas (Gintaras Maželis – aut.) yra Liberalų sąjūdžio narys, bendrovės valdybos pirmininkas Arūnas Šikšta su šia partija buvo išrinktas į savivaldybę (šiuo metu jis yra atsisakęs mandato – aut.)“, – sakė sostinės vicemeras socialdmokratas Gintautas Paluckas.

Partiniai interesai

Valdančiosios koalicijos partnerių teigimu, nors meras R. Šimašius, prieš dvejus metus pradėdamas darbą, žadėjo depolitizuoti savivaldybės įmones ir užtikrinti jų veiklos skaidrumą, į jų valdymo organus pritraukiant nepriklausomų valdybos narių, šio sumanymo iki galo realizuoti nepavyko. „Tai, kad savivaldybės įmonių valdymas nėra nepriklausomas ir kad liberalai nori vadinamosiose nepriklausomose valdybose turėti savų žmonių, yra akivaizdi tiesa. Didžiąją dalį įmonių valdybų vis dar sudaro savivaldybės administracijos atstovai. Nepriklausomų valdybos narių atrankos sistema neveikia. Tokius dalykus reikia arba tvarkyti, arba modelį, jeigu jis nepasitvirtina, atšaukti“, – tikino G. Paluckas.

Kaip „Lietuvos žinias“ informavo Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Kolkaitė, nuostata dėl nepriklausomų valdybos narių savivaldybės kontroliuojamose įmonėse išrinkimo buvo įtvirtinta dar 2015 metų gegužės 28 dieną. Jos aprašas numato, kad ne mažiau kaip du trečdaliai šiose valdybose esančių narių būtų nepriklausomi.

Miestas šiuo metu kontroliuoja 14 įmonių, bet viena jų, „Start Vilnius“, yra reorganizuojama, o dvi – likviduojamos. Pasak N. Kolkaitės, nepriklausomų valdybos narių šiuo metu yra 10 įmonių valdybose. Vis dėlto, kaip ryškėja iš savivaldybės tinklalapyje skelbiamos informacijos, beveik pusėje šių įmonių yra vos po kelis nepriklausomus ekspertus, ir tik dviem jų vadovauja su savivaldybe nesusaistyti nariai.

Mero R. Šimašiaus teigimu, nepriklausomų valdybų narių principas įtvirtintas beveik visose įmonėse. „Yra kelios įmonės, kur nevisiškai suformuotos nepriklausomos valdybos dėl įvairių iššūkių, bet negalima sakyti, kad nepriklausomi nariai išsilakstė ar pabėgo“, – kalbėjo meras. Pasak jo, nepriklausomos valdybos nėra tik vicemero V. Benkunsko kuruojamoje bendrovėje Vilniaus šilumos tinkluose – dėl to joje „tikrai yra tam tikro politinio valdymo“.

Abejoja valdymu

Kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino V. Benkunskas, sudėtingą šilumos tinklų perėmimą iš nuomininkės „Vilniaus energijos“ šiuo metu vykdantys Vilniaus šilumos tinklai nepriklausomų valdybos narių neįtraukė siekdami paspartinti priimamus sprendimus. Pasak jo, nors ir įtraukta nepriklausomų valdybos narių, depolitizacija neįvyko ir kitų miesto įmonių valdybose.

„Bent du vadovai yra Liberalų sąjūdžio nariai, taigi, kalbėti, kad nepriklausomos valdybos atrinko geriausius žmones, kurie tik atsitiktinai yra liberalai, man atrodo, būtų neteisinga. Pats nepriklausomų valdybų modelis pasirinktas tinkamas, bet mūsų frakcija to sprendimo nesuabsoliutina ir nemato kaip panacėjos, nes kartais nepriklausomais valdybų nariais bandoma pridengti negerus dalykus“, – aiškino V. Benkunskas.

Problemų dėl savivaldybės įmonių valdymo įžvelgia ir L. Stoškus. „Įmonių valdymas, bandymas įvesti nepriklausomas valdybas, atrodytų, yra geras sprendimas, bet, kita vertus, praktikoje matome, kad vadinamasis nepriklausomumas paverčia savivaldybės įmones nepavaldžiomis bendriems susitarimams. Pavyzdžiui, „Vilniaus viešasis transportas“ jau valdomas kaip privati uždaroji bendrovė, neatsižvelgiant, kad savivaldybės įmonės turi ne tik paisyti sąnaudų ir naudos efekto, bet ir tenkinti viešuosius interesus. Tokie dalykai kelia klausimų koalicijos partneriams ir abejonių dėl pačios valdymo struktūros“, – kalbėjo jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"