Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATA
TRASAŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Vokietijos ambasadorė: provokacijos Berlyno ir Vilniaus santykių nesutrikdo

2017 03 20 14:42
Jutta Schmitz: Kalbant apie melagingo pranešimo apie išprievartavimą atvejį, galime konstatuoti, kad puikaus Lietuvos ir Vokietijos pareigūnų bendradarbiavimo dėka, labai greitai pavyko išaiškinti šią grubią klastotę.  LŽ montažas

Šiemet, į Lietuvą atvykus NATO batalionui vadovausiantiems vokiečių kariams, dvišaliai santykiai pasiekė naują kokybės pakopą. Išskirtiniame LŽ interviu Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Jutta Schmitz teigia, kad santykių netemdo ir tai, kad vos atvykęs kontingentas patyrė informacinių išpuolių – bendromis jėgomis su šiuo iššūkiu sėkmingai susidorota, o ateityje nuo panašių incidentų bus budriai saugomasi. Svarbu tai, kad savitarpio supratimas tarp Berlyno ir Vilniaus vyrauja veik visais klausimais.

Pasak Vokietijos ambasadorės, pastaruoju metu stebima valstybinių vizitų gausa aiškiai rodo, kokie intensyvūs yra dvišaliai Lietuvos ir Vokietijos santykiai. Nors pastaruoju metu juose itin svarbią vietą užima saugumo klausimai, ne mažiau intensyvus bendradarbiavimas vyksta visose srityse.

Informacinė ataką prieš vokiečių karius parodė, kad informacinio karo fronte dar reikia daug nuveikti, ypač stiprinant lietuvių atsparumą melagingos informacijos srautams. Tai, kaip greitai pavyko atskleisti pirmojo išpuolio melagingumą, taip pat parodė, kad Lietuva ir Vokietija jau dabar yra neblogai pasiruošusios priimti tokius iššūkius.

Jutta Schmitz./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kita vertus, tam tikras informacijos trūkumas juntamas ir Vokietijos visuomenėje, kuri baiminasi, ar vokiečių kariai tikrai pageidaujami svečiai Lietuvoje? Šį trūkumą padeda ištaisyti ne tik Vokietijos valstybės institucijų veikla, bet ir teigiami pačių karių atsiliepimai apie Lietuvą.

– Pastaruoju metu buvo kaip reta gausu aukšto lygio valstybinių vizitų. Ar tai reiškia kokybiškai naują, intensyvesnį tarpvalstybinio bendravimo etapą? Kokie yra santykių prioritetai artimiausioje ateityje?

– Pernai džiaugėmės ir didžiavomės labai svarbiu jubiliejumi – Vokietijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiu. Ta proga apžvelgėme mūsų santykių raidą ir galime juos įvertinti, kaip labai teigiamus visose srityse – politikos, ekonomikos, kultūros, švietimo ir kt. Didžiuojamės, kad prie šių santykių plėtros prisideda ir įvairios Vokietijos institucijos, veikiančios Lietuvoje – Goethe institutas, Akademinių mainų tarnyba, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai, Lietuvoje veikiantys politiniai fondai ir daugybė čia dirbančių Vokietijos įmonių. Norėčiau pabrėžti ir tai, kad iki šiol yra sudaryta apie 60 miestų giminystės sutarčių.

2017 metai tik prasidėjo, bet ir šiemet jau surengta daug aukšto rango vizitų.

Apie tai, kokie yra intensyvūs ir kokybiški mūsų dvišaliai santykiai byloja ir tarpvalstybinių vizitų gausa. Pernai prezidentė Dalia Grybauskaitė net tris kartus lankėsi Vokietijoje; ministras Linas Linkevičius Vokietijoje lankėsi du kartus. Taip pat Vokietijoje lankėsi ūkio ir švietimo ministerijų vadovai. Lietuvoje du kartus lankėsi tuometinis Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris, gynybos ir kultūros ministrės bei žemės ūkio ministras. Taip pat Lietuvoje lankėsi daug Bundestago ir landtagų delegacijų.

Dalia Grybauskaitė ir Angela Merkel/Reuters/Scanpix nuotrauka

– Kas numatoma 2017 metais?

– 2017 metai tik prasidėjo, bet ir šiemet jau surengta daug aukšto rango vizitų: Vokietijoje jau lankėsi Lietuvos prezidentė, premjeras, gynybos ir užsienio reikalų ministrai. Balandžio mėnesį Lietuva, kaip ypatinga viešnia, dalyvaus Leipcigo knygų mugėje, o ūkio ministras yra laukiamas Hanoverio mugėje. Savo ruožtu Lietuvoje jau apsilankė naujasis Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis ir gynybos ministrė Ursula von der Leyen bei Bundestago Gynybos komiteto delegacija.

Ne veltui taip detaliai vardinu visus šiuos vizitus – jų periodiškumas puikiausiai rodo, kokie intensyvūs yra santykiai tarp mūsų valstybių.

Žinoma, itin svarbus šiais metais įvykis – Vokietijos vadovavimas NATO priešakinių pajėgų batalionui. Lietuva ir Vokietija aktyviai keičiasi informacija saugumo politikos srityje.

– Saugumo klausimai norom nenorom yra tapę vienais svarbiausių. Kokias dar prioritetines sritis būtų galima įvardyti?

– Į Lietuvą atvykau 2014 metais. Pirmojo susitikimo su prezidente D. Grybauskaite metu, užtikrinau ją, kad santykiai tarp mūsų šalių yra labai pozityvūs ir konstruktyvūs. Tuo metu išgirdau, kad vienas svarbiausių Lietuvos pageidavimų – gausesnių vokiškų investicijų pritraukimas į Lietuvą. Su džiaugsmu galiu pasakyti, kad 2016 metais šių investicijų apimtys buvo ženkliai padidėjusios.

Saugumo klausimai, be abejonės, taip pat yra svarbūs abiem šalims. Tai vienas svarbiausių prioritetų, kuri atsižvelgiant į 2014 metų įvykius vertiname labai rimtai. Intensyvus bendradarbiavimas vyksta ne tik politiniame, bet ir tiesiogiai – kariniame lygmenyje. Į pratybas Lietuvoje buvo atvykę (ir šiemet vėl atvyks) vokiečių kariai, Vokietijos pilotai taip pat dalyvauja Baltijos šalių oro erdvės gynybos misijoje, trys vokiečių karininkai atsiųsti į NATO pajėgų integracijos vienetą ir galiausiai – nuo vasario Rukloje jau dislokuojami vokiečių kariai, perėmę vadovavimą NATO priešakinių pajėgų batalionui.

Tačiau yra ir kiti bendradarbiavimo prioritetai. Pavyzdžiui, galima paminėti, kad Vokietijos ambasadoriai visame pasaulyje rūpinasi ir vokiečių kalbos populiarinimu. Lietuvoje vokiečių kalba turi gilias tradicijas, tačiau šiandien išgyvena sunkią konkurenciją su anglų. Visgi pernai, bendradarbiaujant su kitomis Vokietijos institucijomis, mums pavyko Lietuvoje pirmą kartą surengti vokiečių kalbos dienas. Lietuvos moksleiviai ir studentai galėjo artimiau susipažinti su vokiečių kalba ir jos mokėjimo teikiama nauda. Vienas iš renginio šūkių buvo: „Anglų kalba – privaloma, vokiečių – didelis papildomas pliusas!“.

Kalbant apie melagingo pranešimo apie išprievartavimą atvejį, galime konstatuoti, kad puikaus Lietuvos ir Vokietijos pareigūnų bendradarbiavimo dėka, labai greitai pavyko išaiškinti šią grubią klastotę

– Vos atvykę į Lietuvą Vokietijos kariai patyrė informacinį išpuolį (melagingas pranešimas apie išprievartavimą, pašiepiantys filmukai ir pan.). Vokietija Lietuvoje tiesiogiai susidūrė su tuo, kaip mūsų regione veikia Rusijos propaganda. Kaip patartumėte kovoti su tokiais reiškiniais?

– Šiuo atveju susiduriame su nauju reiškiniu – postfaktine komunikacija. Skleidžiama labai daug melagingos informacijos ir negalime atmesti, kad ateityje tokios informacijos nebus dar daugiau, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuota NATO kovinė grupė. Turime būti budrūs.

Kalbant apie minėtą melagingo pranešimo apie išprievartavimą atvejį, galime konstatuoti, kad puikaus Lietuvos ir Vokietijos pareigūnų bendradarbiavimo dėka, labai greitai pavyko išaiškinti šią grubią klastotę. Padėjo ir tai, kad Lietuva buvo iš anksto pasiruošusi atremti strateginę dezinformaciją. Turime dėti visas pastangas stiprinti Lietuvos žmonių atsparumą tokiems išpuoliams.

Norėčiau paminėti, kad šioje srityje Lietuva ir Vokietija bendradarbiauja nuo 2015 metų balandžio, kai mūsų šalių užsienio reikalų ministrai pasirašė bendrą pareiškimą ir veiksmų planą Lietuvos visuomenės informaciniam atsparumui didinti. Pagal šį planą parengta ir vykdoma „Deutsche Welle“ bei kitų Vokietijos transliuotojų bendradarbiavimo su nacionaliniu Lietuvos transliuotoju LRT. Šiais metais darbą tęsime, o Vokietijos Užsienio reikalų ministerija teiks tokioms programoms finansinę paramą.

– Teko skaityti pranešimų, kad Vokietijos visuomenė karių siuntimą į Rytų Europą vertina gana dviprasmiškai – vieni tam pritaria, kiti – ne. Kokios nuotaikos vyrauja?

– Klausimas yra ne tame, ar vokiečiai pritaria karių siuntimui apskritai. Mūsų visuomenę daugiau neramina klausimas: ar vokiečių kariai yra laukiami ir pageidaujami Lietuvoje? Kol kas Vokietijos visuomenė dar turi praeiti savotišką mokymo procesą. Tiek mūsų ambasada, tiek įvairios Lietuvoje apsilankančios Vokietijos delegacijos stengiasi pateikti visuomenei kuo daugiau informacijos šiuo klausimu. Be abejo, tam padeda ir namo siunčiami vokiečių karių atsiliepimai, kuriuose jie pasakoja, ne tik apie tai, kaip gyvena Rukloje, bet ir tai, kaip šiltai juos sutiko žmonės Kaune, Vilniuje ir kitur.

Vokietija visada stengėsi rasti bendrą valstybių – narių sutarimą, visada siekė įtraukti mažesniąsias valstybės į visų klausimų sprendimą

– Paplitusi nuomonė, kad po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES, bendrijos lyderio vaidmuo natūraliai tenka Vokietijai. Pakomentuokite tokią nuomonę.

– Vokietija, be jokios abejonės, supranta jai, kaip didelei ES narei, tenkančią atsakomybę ir daro viską, kad pateisintų lūkesčius. Tačiau šią atsakomybę suvokiame ir prisiimame kaip lygiateisė partnerė tarp kitų valstybių, o ne iš kokių nors vadovaujančių pozicijų. Vokietija visada stengėsi rasti bendrą valstybių – narių sutarimą, visada siekė įtraukti mažesniąsias valstybės į visų klausimų sprendimą. Šios šalys jokių būdu negali likti anapus durų, už kurių priimami sprendimai.

Noriu pabrėžti, kad ES yra bendras visų narių projektas, todėl iš visų narių tikimąsi vienodo atsakomybės jausmo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo.

– ES vyksta diskusijos dėl to, kokia turi būti ateities ES – labiau federalizuota, ar atvirkščiai – judėti link didesnių įgaliojimų nacionalinėms vyriausybėms stiprinimo. Kokia šiuo klausimu Vokietijos pozicija? Ar Berlynas šiuo klausimu randa sąlyčio taškus su Vilniumi?

– Šiuo metu tikrai daug diskutuojama, kuria linkme toliau turėtų judėti ES. Tai susiję ir su tuo, kad šiemet pažymime Romos sutarties 60-metį. Natūralu, kad norisi peržvelgti ir įvertinti, kokį kelią Europa nuėjo per šiuos 60 metų, ir savaime suprantama, spręsti kokiu keliu turime eiti toliau. Papildomų klausimų iškėlė ir britų apsisprendimas pasitraukti iš ES.

Vokietija ir Lietuva aktyviai aptarinėja ES klausimus ir galiu pasakyti, kad daugeliu klausimu mes puikiai sutariame.

Aš gimiau ir užaugau europinėje bendrijoje ir su ja. Esu įsitikinusi europietė. Labiausiai tai pajutau, kai teko dirbti ne ES šalyse. Daugelį metų gyvenau ir dirbau JAV, Kinijoje, Šveicarijoje ir žvelgdama „iš šalies“ kur kas geriau supratau ir įvertinau, kas yra ES. Visoms šioms šalims ES yra vertingas ir pageidautinas partneris, o bendradarbiavimas su tokiu partneriu yra labai vertinamas. Ne tik kaip su vieninga institucija, bet ir pavienėmis jos narėmis.

Manau, kad neatsitiktinai 2012 metais ES apdovanota Nobelio taikos premija. Prieš 70 metų Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Lenkija ar kitos valstybės turbūt net negalėjo įsivaizduoti, kad joms pavyktų ramiai sugyventi vienai šalia kitos ir bendrauti, kaip partnerėms. Nacionalinių ambicijų peržengimas yra didžiausia ES sėkmė, kurios pavydi kitos valstybės.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

ES – tai mes. Mes visi renkame Europos Parlamentą, sudarome ES Vyriausybę, deleguojame savo kandidatus, ir sprendžiame ES ateitį. ES yra nuolat besiplėtojantis projektas, reikalaujantis visų valstybių ir gyventojų bendradarbiavimo. Nemanau, kad tai sąžiningas elgesys, kai tam tikros valstybės, besinaudojančios visais ES teikiamais privalumais, tik kritikuoja ES ir keikia jos institucijas.

Vokietija ir Lietuva aktyviai aptarinėja ES klausimus ir galiu pasakyti, kad daugeliu klausimu mes puikiai sutariame. Vokietijos vyriausybė laikosi pozicijos, kad ES toliau turėtų eiti jau pasitvirtinusiu plėtros keliu ir naudoti taip pat jau pasiteisinusius metodus. Turėtų tęstis sėkmingas integracijos procesas, prie kurio valstybės narės gali prisijungti laisva valia ir atitinkamai jų galimybėms. Juk Lietuva taip pat prisijungė prie Šengeno erdvės ir eurozonos ir visa tai puikiausiai veikia.

ES galima pritaikyti tokius pačius principus, kurie taikomi ekonomikai apskritai. Siekdami užtikrinti saugią ir sėkmingą žmonių ateitį ir sėkmingai įveikti išorės iššūkius turime veikti kartu, nes kartu esame stipresni.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"