Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Didelis žingsnis į priekį: pirmą kartą istorijoje sukūrė nanometrinį optinį kvantinės atminties lustą

 

Naujasis lustas paspartins kvantinių kompiuterių ir tinklų kūrimą.

Caltech (Kalifornijos technologijos instituto) tyrėjai pirmą kartą sukūrė nanometrinį optinį kvantinės atminties lustą. Tai svarbus kvantinių kompiuterių ir tinklų technologijų, galėsiančių informaciją apdoroti daug greičiau ir mažesniuose įrenginiuose, vystymo žingsnis.

„Ši technologija ne tik leidžia leidžia miniatiūrizuoti kvantinės atminties įrenginius, bet geriau kontroliuoti atskirų atomų ir kvantų sąveiką“ – Tian Zhong.

Tradicinėje kompiuterių atmintyje atskiri informacijos bitai saugomi kaip 0 arba 1. Kvantiniuose kompiuteriuose duomenys saugomi kvantiniais bitais (kubitais). Nuo įprastų bitų jie skiriasi tuo, kad kubitai įgyti ne tik 0 ar 1 reikšmę, bet ir abi šias reikšmes tuo pačiu metu (superpozicija), tad duomenis galima saugoti daug efektyviau. Tokie optiniai kvantiniai įrenginiai, kaip naujasis Caltech tyrėjų lustas, perkelia informaciją į šviesos fotonus, kurie neturi nei krūvio, nei masės,tad iš jų galima kurti tobulesnius kompiuterinius prietaisus.

Naujoji mikroschema sudaryta iš atminties modulių masyvo. Kiekviename modulyje yra retųjų žemės elementų jonų turintis kristalas. Modulio ilgis yra 15µm, o plotis – 0,7µm, tai yra maždaug eritrocito dydžio. Šiuose moduliuose yra fotonus sugaunantys ir išlaikantys elementai. Atšaldę modulius iki 0,5 K (-272,7 °C), mokslininkai lazeriais kiekvieną modulį „apšaudė“ atskirais fotonais, kur juos sugerdavo optiniai elementai. Šios struktūros fotonus išlaikė 75 nanosekundes, paskui šviesa sklisdavo tolyn. Patikrinus modulius praėjusius fotonus, paaiškėjo, kad juose tebėra pradinė informacija. Tyrėjų teigimu, klaidų koeficientas tebuvo 3%.

Kad lustus būtų galima praktiškai naudoti kvantiniuose tinkluose, skirtuose informacijos perdavimui dideliais atstumais, jie turi gebėti saugoti informaciją bent vieną milisekundę. Būtent tai ir stengsis pasiekti mokslininkai.

Tyrimas buvo publikuotas Science žurnale.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"