Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATA
TRASAŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Mūsų nosis formavo ir klimatas

2017 03 20 12:10
medicaldaily.com nuotrauka

Paklauskite bet ko, kam reikalinga nosis, atsakymas greičiausiai bus susijęs su uosle. Esame dėkingi nosims, kad galime užuosti gėlių ar šviežiai iškeptų sausainių kvapą.

Iš tikrųjų nosys, kaip rašo „The New York Times“, turi kitą, kur kas svarbesnę funkciją: jos šildo ir drėkina mūsų įkvepiamą orą, padeda išvengti ligų ir žalos kvėpavimo takams bei plaučiams. Todėl mokslininkai jau seniai įtarė, kad nosies forma evoliucionavo iš dalies kaip atsakas į vietos klimato sąlygas. Esant šaltam, sausam klimatui natūrali atranka galėjo būti palanki nosims, kurios geriau šildė ir drėkino įkvepiamą orą.

Pensilvanijos valstybinio universiteto mokslininkų vadovaujama komanda rado daugiau įrodymų, kad yra ryšys tarp dabartinių mūsų nosių ir klimato sąlygų, kuriomis gyveno mūsų protėviai.

Tyrimas, neseniai paskelbtas žurnale „PLOS Genetics“, atskleidė, kad šnervių plotis reikšmingai skyrėsi tarp skirtingų regionų populiacijų visame pasaulyje. Kuo regione aukštesnė temperatūra ir didesnė absoliuti drėgmė, tuo platesnės šnervės. Tai rodo, kad klimatas galėjo turėti didelį poveikį mūsų nosių formai.

„Fizinės savybės, tiesiogiai susijusios su aplinka, dažnai nulemtos natūralios atrankos ir evoliucionavo greičiau, – sakė straipsnio autorius dr. Arslanas Zaidi iš Pensilvanijos valstybinio universiteto. – Tai yra viena priežasčių, kodėl tyrinėjome nosies formas.“

Apskritai žmonės, kurių tėvai ir protėviai kilę iš šilto, drėgno klimato regionų, linkę turėti platesnes šnerves, o iš šalto ir sauso – siauresnes.

Dr. A. Zaidi su kolegomis matavo septynis nosies bruožus, tarp jų – dydį, atsikišimą ir šnervių plotį, taip pat odos pigmentaciją bei bendrą nosių dydį vyrų ir moterų, kurių tėvai gimę tuose pat regionuose, kaip ir jų genetiniai protėviai. Tyrimas atliktas keturiuose regionuose: Vakarų Afrikoje, Rytų Azijoje, Šiaurės Europoje ir Pietų Azijoje. Kiekvieną grupę sudarė bent 40 dalyvių.

„Pasirinkome tokius regionus, kad tarp skirtingų populiacijų būtų kuo didesnis atstumas“, – pažymėjo dr. A. Zaidi ir pridūrė, kad jo komanda nori atrinkti dar daugiau grupių būsimiems tyrimams.

Tarp šio tyrimo grupių užfiksuoti tik šnervių pločio ir odos pigmentacijos didesni skirtumai, nei būtų galima tikėtis dėl atsitiktinių genetinių mutacijų.

Apskritai žmonės, kurių tėvai ir protėviai kilę iš šilto, drėgno klimato regionų, linkę turėti platesnes šnerves, o iš šalto ir sauso – siauresnes. Ryškiausios šnervių pločio ir klimato sąsajos nustatytos tarp šiaurės europiečių. Tai rodo, kad šaltas, sausas klimatas palankesnis žmonėms siauresnėmis šnervėmis.

„Šie duomenys atitinka ankstesnius kaukolės tyrimus, kurie atskleidė, kad siauresnės vidinės nosies angos efektyviau šildo ir drėkina orą“, – sakė šiame tyrime nedalyvavusi Tiubingeno universiteto (Vokietija) Paleoantropologijos departamento direktorė Katerina Harvati.

Dr. A. Zaidi su kolegomis taip pat nustatė ryšį tarp bendrų genų ir nosies formos panašumo didelėse negiminingų žmonių grupėse – nuoroda, kad nosies formą daugiausia lemia genetika.

„Tai svarbu, nes natūrali atranka gali veikti tik tas charakteristikas, kurios perduodamos iš kartos į kartą“, – sakė taip pat šiame tyrime nedalyvavęs biologas ir antropologas Toddas Yokley'us iš Denverio valstybinio universiteto.

Pasak dr. A. Zaidi'o, tas faktas, kad nosies forma priklauso nuo natūralios atrankos, ir atskleista jų įvairovė, susijusi su klimatu, įtikinamai parodė, kad prisitaikymas prie klimato kaitos turėjo įtakos šnervių pločiui. Tačiau šnervių plotis vis dėlto nėra taip glaudžiai susijęs su klimatu kaip odos pigmentacija. Tai gali reikšti, kad kiti veiksniai taip pat turi įtakos, kokia nosies forma perduodama iš kartos į kartą, pavyzdžiui, „kultūrų skirtumai, kokia nosis laikoma patraukli ar ne.“

„Taip pat svarbu pažymėti, kad mažiau nei 15 proc. genetinių variacijų gali lemti žemynų skirtumai, – pridūrė dr. A. Zaidi. – Žmonės labiau panašūs nei skirtingi. Šis tyrimas suteikia supratimą, kodėl esame skirtingi. Evoliucijos istorija, manau, demistikuoja rasės sąvoką. O tyrimai, kaip tam tikri bruožai evoliucionavo prisitaikant prie aplinkos, kai prisitaikymas nebėra svarbus, galėtų padėti mums geriau suprasti ligų riziką. Žinome, kaip skiriasi rizika sirgti kvėpavimo takų ligomis įvairiose populiacijose JAV. Gal galėtume rasti tam morfologinį paaiškinimą.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"