Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Paryžiaus viensėdis, Londono kaimas

 
2016 12 07 6:00
Asmeninio archyvo nuotrauka

Vilnietis geografas Rimantas Šilagalis dar studijuodamas galėjo išvardyti kelias Amerikas, Šveicarijas Lietuvoje, pasakyti, kuriame Lietuvos rajone yra Paryžius, Londonas ar Madagaskaras, tačiau nė minties neturėjo, kad visa mūsų šalies teritorija yra nuklota tokiais kitų šalių vietovardžiais.

„Lietuva maža, bet visas pasaulis telpa joje“, – sakė „Lietuvos žinioms“ Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros vyresnysis specialistas, per pastaruosius kelerius metus surinkęs apie pusę tūkstančio „užsienietiškų“ vietovardžių mūsų šalyje. Ne tik oficialių pavadinimų, bet ir gyvosios tautosakos sukurtų. Todėl šis skaičius tikrai negalutinis.

Užsienis Lietuvoje

R. Šilagalio turimais duomenimis, Lietuvoje yra net penki Užsienių kaimai – Akmenės, Ignalinos, Raseinių, Šakių ir Telšių rajone. Dar du Užsienio kaimai – Molėtų ir Šilalės rajone. Jų gyventojų kitaip ir nepavadinsi – užsieniečiai.

Lietavos ir Neries tarpupyje Jonavos rajone auga ir Užsienio miškas. Taip pat vadinasi pelkėtas miškas Mažeikių rajone, į rytus nuo Balėnų gyvenvietės.

Aprašydamas pavadinimus, geografas visada pasidomi etimologija, jei tik gali rasti daugiau informacijos. Tačiau ne visada būna lengva. Pavyzdžiui, net seniausi Europos kaimo Vilniaus rajone, prie Dūkštų, gyventojai negali pasakyti, iš kur kilęs toks pavadinimas, užfiksuotas ir 1788 metų žemėlapyje.

Amerikietiški kalneliai Molėtų rajone.

Jonavos Europa

Istoriškai taip susiklostė, kad Jonavos rajone, palyginti nedidelėje teritorijoje, yra didžiausia garsių Europos vietovardžių koncentracija: Paryžius, Londonas, Šveicarija, Venecija. Spėjama, kad tokius pavadinimus sugalvojo vietos dvarininkai, keliaudami po Europos šalis. Juos žino turbūt visi. Rengiamas net dviračių žygis Jonava-Paryžius-Londonas-Šveicarija. Tačiau R. Šilagalis senesniuose žemėlapiuose aptiko dar Gdanską ir Varšuvą – toje pačioje Jonavos rajono dalyje. Dabar tų kaimų nebėra. Pamiršti ir jų pavadinimai.

Dar vienas Paryžius – viensėdis Radviliškio rajone, 11 km nuo Sidabravo. O Raseinių rajone netoli Maironio tėviškės yra Fliorencijos kaimas. Ar tikrai tik įdomus sutapimas – Upsalos upelis, tekantis Jurbarko ir Raseinių rajonuose, ir tokio pat pavadinimo Upsalos miestas Švedijoje?!

Pasaulis Lietuvos žemėlapyje pagal geografą Rimantą Šilagalį.

Tolimų kraštų egzotika

Geografas surado net keturias Aleksandrijas: po kaimą Skuodo ir Kupiškio rajone, priemiestį Šiauliuose; taip XIX amžiaus pabaigoje vadintas ir sostinės rajonas Žvėrynas, tačiau tarp žmonių šis pavadinimas neprigijo. Molėtų rajone, keli kilometrai nuo Dubingių, yra Arabijos viensėdis. Šiaulių mieste Besarabija neoficialiai vadintas vienas rajonas, atsiradęs XIX amžiaus antroje pusėje pradėjus statyti amatų dirbtuves ir gyvenamuosius namus piečiau 1871 metais atidaryto Liepojos – Romnų geležinkelio. Tik viena sodyba išlikusi Egipto kaimelyje Molėtų rajone.

Prie Mažeikių – Židikų kelio ir sankryžos į Žemalę yra Amerikos miškas, priklausantis Ruzgų girininkijai. 1941 metų rusiškame topografiniame žemėlapyje nurodyta ir kaimo vietovė Amerika rytinėje Prienų rajono dalyje, vos keli kilometrai nuo Aukštadvario, ir nedidelis ežerėlis Amerika Plungės rajono šiaurėje, 10 km nuo Platelių. Šaltosios Azijos miškas ošia Biržų rajone, netoli Kupreliškio.

Kas gi nežino Indijos prie Akmenos upės Šilalės rajone. Tačiau mažai kas turbūt girdėjo, kad ji – ne vienintelė Lietuvoje. Ieškantiems kitos Indijos, pasak R. Šilagalio, reikėtų apsilankyti prie Ančios upės tarp Šiaudinės ir Mažintų kaimo Tauragės rajone. Gal senolių atmintyje dar liko prisiminimų apie šį egzotišką vietovardį.

Nežinoma, iš kur kilęs egzotiškas Madagaskaro kaimo Zarasų rajone pavadinimas. Kalvotas vietoves upių slėniuose žymi gana dažnai pasitaikantis vietovardis Kaukazas. Pavyzdžiui, į šiaurę nuo Karmėlavos, ant stataus Neries upės skardžio įsikūręs Kaukazo kaimas, nurodytas ir 1933 metų Lietuvos topografiniame žemėlapyje. Kaukazas – ir vieno Šiaulių miesto rajono pavadinimas, XIX a. pabaigoje atsiradęs, matyt, dėl stačių vietovės šlaitų.

„Daug tokių vietovardžių kartu su vietovėmis „numelioravo“ melioracija. Niekas nebeprisimena, kur buvo. Laukuose – nė ženklo. Liko tik žemėlapiuose“, – apgailestavo geografas.

Vienintelė dar neturi

Amerika Širvintų pašonėje.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros vyresnysis specialistas R. Šilagalis save vadina kolekcininku. Solidžiausias tarp jo sukauptų rinkinių – Lietuvos geografijos bibliografija. Nuo pačių pirmųjų tekstų iki 2009 metų. Ją pradėjo rinkti dar studijų metais, rašydamas diplominį darbą. Per tris dešimtmečius nuo maždaug 1976 metų surinko iki 100 tūkst. literatūros apie Lietuvos geografiją šaltinių, kad palengvintų kitų tyrinėtojų darbą. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje gal dešimtadalis viso rinkinio (iki 1940 metų) yra suskaitmeninta. Tačiau iki šiol bibliografija neišleista. Nėra lėšų. Nors geografija turbūt vienintelis mokslas Lietuvoje, dar neturintis savo išleistos bibliografijos.

„Baigiau rinkti 2009 metais, žyminčiais Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Pasidarė labai sunku aprėpti viską, kas parašyta apie Lietuvą geografiniu aspektu – visomis kalbomis, kad ir kur pasaulyje būtų išleista. Kiti visą gyvenimą tam paskiria, toks yra pagrindinis darbas. O man – laisvalaikio pomėgis“, – sakė geografas.

Lietuva žemėlapiuose

Europa 1788 metų vokiško žemėlapio fragmente.

Prieš beveik dešimtmetį R. Šilagalis susidomėjo kartografijos paveldu, susijusiu su Lietuva. Pažengus informacinėms technologijoms ėmė kaupti virtualius žemėlapius, kuriuose vaizduojama Lietuvos teritorija nuo smulkaus (pasaulio aprėpties) iki stambaus (topografinių žemėlapių) mastelio. Geografas žino, kur jų ieškoti – pasaulio muziejuose, mokslo bibliotekose, privačiose kolekcijose ar aukcionuose – ir yra surinkęs jau apie 8 tūkstančius. Be to, turi maždaug 100 įvairių pavadinimų topografinių žemėlapių rinkinių.

„Tarp jų šiuolaikinių žemėlapių nėra. Esu nusistatęs ribą – iki 1940 metų. Gali būti ir vėlesniais metais pasirodę žemėlapiai, bet turi atspindėti teritorijos kartografinę būklę iki tos ribos“, – pasakojo R. Šilagalis.

Peržiūrėjus visą rinkinį, atsiskleidžia Lietuvos teritorijos pažinimo raida, kaip Lietuva buvo vaizduojama kitų kraštų kartografų sudarytuose žemėlapiuose. Padarius aukštos kokybės spalvotas kopijas, žemėlapius būtų galima ir eksponuoti.

Kolekcionuojant kalnus

Geografas juokavo, kad kolekcionuoja ir kalnus. Kai baigė VU, iš karto pradėjo vadovauti trečio kurso studentų tolimajai praktikai. Kelionių patirtis didžiulė – Pamyro, Tian Šanio, Kaukazo, Chibinų kalnai, Uzbekija, Tadžikija, Kazachija, Karakumų dykuma sovietmečiu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę jau traukė į Vakarų Europą, daugiausia – į Slovakijos Tatrų kalnus.

Kaukazas 1933 metų Lietuvos topografiniame žemėlapyje.

Vėliau keliavo savarankiškai – į Altajų, Fanus Tadžikijoje gal dešimt kartų, Tian Šanį, Alpes. Abu su žmona Lina yra turistai. Buvo Afrikoje, Nepale. Dviejų savaičių žygį Himalajuose penkių kilometrų aukštyje, Everesto papėdėje, prisimena kaip sunkiausią iš visų egzotiškų kelionių.

Nors Lietuva lygumų kraštas, R. Šilagalio vietovardžių rinkinyje taip pat yra ne vienas Kalnų pavadinimą turintis kaimas – Kelmės, Molėtų, Radviliškio, Raseinių rajone. 1958 metais vienas Kalnų kaimas buvo prijungtas prie Vilniaus miesto šiaurės rytuose. Yra ir Kalno kaimas – Pasvalio rajone, prie kelio „Via Baltica“.

Nuo prerijų iki Marso panoramos

Lietuvos Europa šalia Jonavos.

Geografas neatmetė galimybės, kad iš noro geriau pažinti Lietuvą sukaupta medžiaga suguls į knygą. Jau šimtas puslapių būtų glausčiausio varianto. Ypač gausu gyvosios tautosakos vietovardžių ir vos ne kasdien jų pasipildo. Nors tokius vietovardžius sunkiausia rinkti – vartant žurnalus, laikraščius, lankstinukus, naršant internetą ar žiūrint televiziją, klausantis pasakojimų kur nors nuvykus, jie yra ir įdomiausi, ir dažnai labai taiklūs.

Pavyzdžiui, prie Kėdainių stūksantys 60 m aukščio gipso kalnai ironiškai vadinami Alpėmis. Kelmės rajone visi žinos, kur yra Bizonų kaimas. Taip dabar vadinamas Lopetiškės kaimas šalia Kelmės, nes 100 ha Lietuvos „prerijose“ iš tikrųjų ganosi didžiulė bizonų banda.

Musninkų Pizos bokštas. Šv. Barboros koplytėlė, pasvirusi 1, 5 laipsnio kampu, kartais juokais lyginama su garsiuoju Pizos bokštu Italijoje. Jis pasviręs 3,97 laipsnio.Asmeninio archyvo nuotrauka

Garsi ir Velykų sala prie Marijampolės. Savo sodyboje Skaisčiūnų kaime 12 garsiųjų Velykų salos Ramiajame vandenyne gigantų kopijų sukūrė skulptorius Romas Šimanauskas.

Amerikietiškais kalneliais pramintas ypač banguotas plento Anykščiai-Alanta-Molėtai ruožas. Lietuviškas archipelagas – pačios salingiausios Antalieptės marios, turinčios net 75 salas ir vingiuočiausią kranto liniją.

Ir kokių tik nėra Sacharų. Lietuvos Sacharos dykuma Dzūkijoje. Metelių Sachara. Ar Sachara šalia Anykščių, sietina ir su Antano Baranausko parašyta poema „Anykščių šilelis“. Rudoji Sachara Laukėsos durpyne Tauragės rajone. O kas nežino Sacharos Kuršių nerijoje?

Velykų sala Lietuvoje.Asmeninio archyvo nuotrauka

Marso panorama atsiveria Akmenės krašte, išeksploatuotuose molio karjeruose, kur nėra nei medžių, nei žolių – tik raudonos uolienos. Ir galiausiai Pasaulio plynė – vos ne biblinis pavadinimas. Tačiau taip žmonių pavadinta Kazlų Rūdos miškuose esanti pelkė, nes buvo tiesiog pasauliui nuo gyvenamosios vietovės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"