Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Ar Katalonija pajėgi būti nepriklausoma valstybė

 
Barselonos gatvėmis riedėjo traktoriai su Katalonijos vėliavomis per protestą prieš Madrido draudimą rengti referendumą.
Barselonos gatvėmis riedėjo traktoriai su Katalonijos vėliavomis per protestą prieš Madrido draudimą rengti referendumą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Po neteisėto referendumo, kurį Ispanijos policija mėgino sustabdyti, Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as pažadėjo skelbti nepriklausomybę, kad ir kas būtų. Jei tai įvyks, Katalonijos nepriklausomybė vis tiek gali būti labai kebli. Madridas turi visus įrankius ją blokuoti. Tačiau kas būtų, jei regionas vis dėlto atsiskirtų nuo Ispanijos? Ar Katalonijos valstybė būtų pajėgi stovėti ant savo kojų?

Iš pažiūros Katalonija jau dabar turi daug valstybingumo bruožų: vėliavą, parlamentą, lyderį, savas policijos pajėgas, kurios vadinasi „Mossos d'Esquadra“, savo transliuotojus ir netgi užsienio atstovybes – tarsi mažas ambasadas, propaguojančias prekybą ir investicijas į Kataloniją visame pasaulyje. Provincija taip pat turi savo mokyklas, sveikatos įstaigas ir kitas viešąsias paslaugas.

To nepakaks, tapus nepriklausoma valstybe. Reikės pasirūpinti sienų apsauga, muitine, tarptautiniais santykiais, gynyba, centriniu banku, biudžetu, oro eismo kontrole. Dabar visa tai– Madrido rankose. Net jei Katalonija sukurtų visas šias institucijas, ar pajėgtų jas išlaikyti?

Naujos institucijos ir skolos

Daugelis katalonų didžiuojasi būdami Europos Sąjungos piliečiai, bet bus keblu jais likti, Katalonijai tapus nepriklausoma.

Vienas populiariausių šūkių katalonų kovoje už nepriklausomybę – „Madridas mus apiplėšia“. Visuotinai priimta manyti, kad turtinga Katalonija sumoka Ispanijos valstybei daugiau, nei iš jos gauna.

Katalonija išties turtinga lyginant su kitais Ispanijos regionais. Joje gyvena 16 proc. Ispanijos gyventojų, bet jos indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) sudaro 19 proc., ji sukuria ketvirtadalį Ispanijos eksporto. Turizmo mastai taip pat dideli-18 mln. iš 75 mln. pernai Ispaniją aplankiusių turistų rinkosi pirmiausia Kataloniją, ji yra daugiausiai svečių sulaukiantis Ispanijos regionas.

Taragona yra vienas Didžiausių Europoje chemijos pramonės centrų. Barselona yra vienas iš 20-ies didžiausių Europos Sąjungos (ES) uostų pagal krovinių ir prekių apimtis. Maždaug trečdalis Katalonijos darbo jėgos turi kokį nors aukštąjį išsilavinimą.

Taip pat tiesa, kad katalonai sumoka mokesčių daugiau, nei gauna jų regionas. 2014 metais katalonai sumokėjo beveik 10 mlrd. eurų daugiau, nei atėjo pinigų į jų regioną viešosioms išlaidoms. Katalonai mano, kad būdami nepriklausomi jie galės pasilikti visus šiuos pinigus sau. Tačiau pamirštama, kad juos gali pasiglemžti naujosios valstybinės institucijos, kurias reikės sukurti ir išlaikyti.

Dar didesnis rūpestis yra provincijos įsiskolinimas. Katalonijos vyriausybės skola siekia 77 mlrd. eurų, arba 35,4 proc. Katalonijos BVP, iš jų 52 mlrd. eurų regionas skolingas Ispanijos vyriausybei.

2012 metais Ispanijos valdžia įsteigė specialų rėmimo fondą regionams, kurie po finansų krizės negalėjo skolintis tarptautinėse rinkose. Labiausiai iš šios programos laimėjo Katalonija, nuo tada iš šio fondo jau gavusi 67 mlrd. eurų.

Tapusi nepriklausoma, Katalonija ne tik praras galimybę naudotis šiuo fondu, bet neišvengiamai iškils ir skolos grąžinimo klausimas. Jis neabejotinai bus labai svarbus bet kokiose derybose. Madridas gali pareikalauti ne tik sumos, kurią skolinga regioninė vyriausybė, bet ir Barselonai tenkančios Ispanijos nacionalinės skolos dalies.

Iš naujo stoti į ES

Katalonijos policijos pajėgos "Mossos d"Esquadra".
Katalonijos policijos pajėgos "Mossos d'Esquadra".

Daugelis katalonų didžiuojasi būdami Europos Sąjungos piliečiai, bet bus keblu jais likti, Katalonijai tapus nepriklausoma. Ekonominė Katalonijos sėkmė labai priklausys ne tik nuo Ispanijos, bet ir nuo ES, jos bendros rinkos. Du trečdaliai Katalonijos eksporto keliauja į ES. Atsiskyrusi nuo Ispanijos, Katalonija jokiu būdu automatiškai neliks ES narė. Ji turės nuo nulio pradėti stojimo procesą, o jis gali užtrukti kelerius metus. Galiausiai Katalonijos narystei turės pritarti visos ES valstybės narės, įskaitant ir Ispaniją.

Daugelis nepriklausomybės šalininkų mano, kad Katalonijai tiktų Norvegijos variantas – ne narė, bet dalyvaujanti bendroje rinkoje. Katalonai, kitaip nei iš ES išeinantys britai, mielai mokėtų už priėjimą prie bendros rinkos, neprieštarauja laisvam ES piliečių judėjimui.

Visi svertai tebėra Madrido rankose – jei tik Ispanija panorės, ji gali smarkiai pagadinti gyvenimą nepriklausomai Katalonijai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"