Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Baltijos šalių pasienyje – Rusijos elektroninės karybos „Specnaz“ daliniai

 
"Slavų brolybės 2017" pratybos /
"Slavų brolybės 2017" pratybos / "Scanpix" nuotrauka

Pirmąjį specializuotą elektroninės karybos dalinį Rusijos valdžia sukūrė tam, kad jis atremtų bepiločius orlaivius (UAV). Dalinys bus dislokuotas Kursko srities teritorijoje, Vakarų karinėje apygardoje, rašo „Eurasia Daily Monitor“ bei pristato Rusijos elektroninio karo prioritetus bei strategiją.

Pulkininkas Aleksandras Vostrikovas (elektroninės karybos dalinių Vakarų karinėje apygardoje vadas) spalio 28 dieną teigė, kad šis dalinys yra visiškai unikalus.

Sprendimas rengti su dronais kovojančius „Specnaz“ karius turėtų būti suprantamas kaip integralios strategijos, skirtos tobulinti Rusijos ginkluotųjų pajėgų elektroninės karybos įgūdžius, dalis.

„Tiek pratybų tvarkaraštis, tiek jų įgyvendinimo lygmuo atspindi kokybiškai naują pasiruošimo etapą“, – teigė A. Vostrikovas, pridėdamas, kad tai leidžia apibūdinti dalinį kaip „elektroninės karybos specnaz“ („Specnaz“ – specialiosios pajėgos). Šie daliniai bus sudaryti iš ne žemesnio rango nei seržantai ar jaunesnieji leitenantai karininkų, kurių specializacija bus elektroninė karyba apskritai bei kova prieš dronus. Šie kariai yra įpareigoti laikytis tokių pačių griežtų informacijos saugumo taisyklių, kokių laikosi Rusijos Federalinio saugumo tarnyba (FSB) ir Federalinė apsaugos tarnyba (FSO).

A. Vostrikovas pažymėjo, kad šiuose daliniuose turi būti tik geriausi Rusijos karybos specialistai, įvaldę „praktines ir teorines žinias elektroninės karybos sferoje“. Pagal dabartinį planą artimiausiu metu Vakarų karinės apygardos teritorijoje turėtų atsirasti ne mažiau kaip 20 specialių tokio pobūdžio dalinių. Rusijos gynybos ministerija teigia, kad Kursko elektroninės karybos „Specnaz“ dalinio pirmoji pratybų sesija jau prasidėjo.

Sprendimas rengti su dronais kovojančius „Specnaz“ karius turėtų būti suprantamas kaip integralios strategijos, skirtos tobulinti Rusijos ginkluotųjų pajėgų elektroninės karybos įgūdžius, dalis. Elektroninės karybos dalinių integracija į veiksmų visumą buvo pademonstruota dar prieš oficialią šių metų rugsėji vykusių pratybų „Zapad 2017“ pradžią. Antai „Zapad 2017“ pratybos tapo didele bandymų aikštele automatizuotai elektroninės karybos operacinei sistemai „Bylina“, kuri nuodugniai ir kruopščiai tikrinama buvo apskritai pirmą sykį.

Rusijos Gynybos ministerija pabrėžė, kad naujoji sistema atskleidė savo „išskirtines galimybes“ ir kad gali būti pradėta jos serijinė produkcija. Buvo patikrinti ir išmėginti ir kiti trys nauji elektroninės karybos įrenginiai (pavadinimai nėra žinomi), kurių paskirtis – klaidingų komunikacijos signalų siuntimas, informacijos kaupimas, apdorojimas bei persiuntimas. Kaip pranešta, per šių metų karinį žaidimą „Zapad 2017“ Rusijos elektroninės karybos kariai pademonstravo galimybes veikti „išskirtinai sudėtingomis sąlygomis“, tuo pat metu demonstruojant aukštą gynybos ir puolimo galimybių lygį.

Po „Zapad 2017“ Vakarų karinėje apygardoje toliau buvo stiprinami elektroninės karybos pajėgumai. Tai atsispindi gausėjančiose įvairiose elektroninės karybos pratybose. Pavyzdžiui rugsėjo 30 dieną Kursko srities teritorijoje elektroninės karybos kariai įvykdė net 50 gynybos operacijų – nuo priešraketinės gynybos simuliacijų iki ryšio trikdymo ir priešų radijo ryšio stabdymo bei klaidingų žinučių siuntinėjimo. Pasak gynybos ministerijos, tos pratybos yra kertinis akmuo prieš kitų metų „Elektronyj Rubež 2018“ – visos valstybės masto karines varžybas, apjungiančias visus elektroninės karybos karius.

Planas didinti elektroninės karybos galimybės Vakarų karinėje apygardoje taip pat neseniai buvo deklaruotas ir kitokia forma: gynybos ministras pareiškė, kad per keturis mėnesius intensyvius apmokymus Mežvidove (Rusijos dronų centre) praeis 1000 naujų kareivių. Mokymai bus trijų pakopų – pradinis, pagrindinis ir pažengęs. Jie susidės tiek iš teorinių, tiek iš praktinių užsiėmimų ir mokymų apie daugiau nei 40 elektroninės karybos įrenginių, įskaitant ir pačias pažangiausias sistemas.

Įdomu yra tai, kad kreipiamas specialus dėmesys į naktį vykstančius veiksmus – ties tuo koncentruojamasi daugelyje Rusijos pastaruoju metu vykdytų pratybų, pradedant birželį vykusiomis „Slavų brolybės 2017“ pratybomis.

Rusijos veiksmai, nukreipti į kariuomenės elektroninės karybos pajėgumų ir galimybių didinimą, yra visaapimančios strategijos dalis.

Šios pratybos ir parengiamosios priemonės Vakarų karinėje apygardoje yra derinamos su naujos elektroninės karybos įrangos įsigijimu. Rusijos elektroninės karybos daliniai, dislokuoti Voroneže, Brianske, Belgorode ir Nižnij Novgorodo srityse gavo nemažai elektroninės karybos sistemų. Dar daugiau , Vakarų karinės apygardos pulkininkas Igoris Migunovas, teigė, kad 2017 metais Vakarų karinės apygardos elektroninės karybos pajėgos gavo daugiau nei 30 bepiločių orlaivių (būtent „Orlan-10“ ir „Eleron-3“ modelių). I. Migunovas taip pat pabrėžė tą faktą, kad tiek taktinėse, tiek strateginėse pratybose dronus naudoja įvairūs skirtingi Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai, tame tarpe Radiologinis, Cheminis ir Biologinis daliniai, kaip ir taktiniai žvalgybos būriai.

Rusijos veiksmai, nukreipti į kariuomenės elektroninės karybos pajėgumų ir galimybių didinimą, yra suprantamos ir visaapimančios strategijos dalis. Ta strategija turi keturis esminius atramos taškus. Pirmasis – Rusija taiko priemones, susijusias su tiek elektroninės karybos priemonių, tiek joje beisspecializuojančio personalo didinimui. Antrasis – ginkluotosios pajėgos integruoja elektroninės karybos sistemas, idant pagerintų kokybinį kariuomenės galimybių šioje erdvėje aspektą. Trečiasis – Rusijos gynybos ministerija akivaizdžiai didina elektroninės karybos taktines-operacines galimybes (įskaitant ir tai, kad sukurti „Specnaz“ būriai). Ir ketvirtasis – Rusijos kariuomenės pratybų taktika ir toliau reikšmina elektroninės karybos vaidmenį „ateities karyboje“. Visi šie faktoriai turės lemtingos įtakos Rusijos ginkluotųjų pajėgų kovai prieš potencialius priešininkus.

LŽ primena, kad duodamas interviu LŽ JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Federickas Hodgesas pažymėjo, jog viena iš „Zapad 2017“ pamokų, kurią „pamatėme – tai, kaip rusai naudoja dronus ir kitus nepilotuojamus įrenginius. Jie tai daro išmaniai ir naudoja dronus stebėjimui, kitoms užduotims.“

Taip pat anksčiau jau rašyta, kad per „zapad 2017“ pratybas sutriko mobiliųjų telefonų ryšys Vakarų Latvijoje. Be to, šešiolikai valandų nutrūko šalies greitosios pagalbos numerio veikimas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"