Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Che Guevara: žudikas, tapęs ikona visame pasaulyje

 
2017 10 14 12:00
Che Guevaros mirties 50 metų sukaktis paminėta Bolivijoje.
Che Guevaros mirties 50 metų sukaktis paminėta Bolivijoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Praėjo 50 metų nuo Kubos komunistinės revoliucijos vieno iš įkvėpėjų ir didvyrių Ernesto „Che“ Guevaros mirties. Jis buvo CŽV sumedžiotas ir kareivių nužudytas Bolivijoje, kur norėjo įvykdyti tokią pačią revoliuciją kaip Kuboje.

Garbanoto argentiniečio astmatiko, neišleisdavusio iš dantų cigaro, svajonė buvo eksportuoti sovietinio stiliaus komunizmą į visą Centrinę ir Pietų Ameriką. Che Guevara nekentė kapitalizmo, tad juo labiau ironiška, kad būtent kapitalizmas nesuskaičiuojamais pavidalais ištiražavo popkultūros ikona tapusį jo veidą. Jis puikuojasi ant milijonų sienų ir marškinėlių visame pasaulyje ir iki šiol yra vienas madingiausių tarptautinių maišto simbolių.

Kaip rašė „The New York Times“, podiumu su Che Guevaros portretu ant bikinio žingsniavo supermanekenė Gisele Bündchen, kompanijos kuria Che Guevaros stiliaus vyriškus drabužius, o Australijos firma netgi siūlo vyšninius ledus „cherry Guevara“, Airijos vyriausybė revoliucionieriaus garbei išleido naują pašto ženklą, Holivudas susuko jį liaupsinantį filmą.

Tūkstančiai Majamyje gyvenančių emigrantų iš Kubos, kurių šeimos nukentėjo nuo komunistinės diktatūros, ir tie, kurie išgyveno Kubos revoliuciją, įkalinimus ir buvo to meto įvykių liudytojai, žino kitą, siaubingą tiesą apie Che Guevarą. Jis buvo ne kovotojas už teisybę, laisvas mąstytojas ar idealistas, kokiu jį laiko kairuoliški akademiniai sluoksniai, o į despotizmą linkęs galvažudys.

„Manau, didžiulis melas gaubia šį žmogų, kuris visada buvo mirties kulto dalis, dar prieš tai, kai tapo revoliucionieriumi, – sakė Kubos rašytojas Jacobo Machoveris. – Nesuprantu, kaip tie, kurie skaitė žodžius iš Che kelionių dienoraščio, ir toliau gali juo žavėtis.“

Knygos „Paslėptas Che veidas“ autorius gėdingu laiko demonstravimą plakatų ir marškinėlių su atvaizdu žmogaus, labiausiai atsakingo už 1959 metų egzekucijas Kuboje ir anksčiau. „Che laikomas revoliucijos didvyriu, romantiku, humanistu, kai iš tikrųjų žmonės mano šalyje buvo sistemingai pasmerkiami myriop be jokių įrodymų“, – teigė J. Machoveris. Jo nuomone, šiandienos legenda Che Guevarą pavertė Fidelis Castro drauge su virtine jį į padanges iškėlusių Europos, Šiaurės Amerikos ir Lotynų Amerikos kairiųjų intelektualų.

Metodų išmoko iš sovietų

Tūkstančiai žmonių susirinko mažame pietų Bolivijos La Higeros kaimelyje paminėti Che Guevaros nužudymo prieš 50 metų. Ten buvo ir Bolivijos prezidentas Evo Moralesas. Jis sutiko įvairiausių menininkų, aktyvistų, Che Guevaros sekėjų delegacijas iš savo sąjungininkių Kubos ir Venesuelos.

Prezidentas priminė, kad Che svajojo apie pasaulį, kuriame nebūtų turtingųjų ir socialinių klasių, bei pabrėžė susirinkusiųjų vienybę „mūsų antiimperialistinėje, antikolonijinėje ir antikapitalistinėje kovoje“.

Bolivijoje Che Guevara mėgino suorganizuoti tokią pačią revoliuciją kaip Kuboje, nuversti Bolivijos vyriausybę ir pakeisti ją komunistiniu režimu. Jo būriai rengė pasalas ir žudė Bolivijos karius. Tačiau šie sučiupo ir sušaudė 39 metų revoliucionierių 1967 metais spalio 9 dieną. Jis sulaukė tokio paties galo, kaip ir tūkstančiai jo aukų Kuboje bei kitur. Che Guevaros palaikai buvo palaidoti nepažymėtame kape ir tik po 30 metų atrasti, ekshumuoti, grąžinti į Kubą ir ten perlaidoti.

Argentinoje 1928 metais gimęs Ernesto Guevara de la Serna, išgarsėjęs kaip Che Guevara, studijavo mediciną Buenos Airėse, bet studijas metė „dėl švento revoliucino reikalo“ ir gydytoju netapo. Tais metais jis daug keliavo po Centrinę ir Pietų Ameriką motociklu, regėjo baisų skurdą bei priespaudą, ir tai jį pastūmėjo į marksizmą. Kaip vienintelį sprendimą jis matė ginkluotą revoliuciją.

Che Guevara buvo ne kovotojas už teisybę, laisvas mąstytojas ar idealistas, kokiu jį laiko kairuoliški akademiniai sluoksniai, o į despotizmą linkęs galvažudys.

Che Guevara susipažino su F. Castro Meksikoje, prisidėjo prie jo „Liepos 26-osios judėjimo“ ir įsitraukė į kovą prieš korumpuotą Fulgencio Batistos režimą Kuboje. Kai 1959 metais F. Castro paėmė valdžią, Che Guevara buvo jo dešinioji ranka. Jis vadovavo Kubos nacionaliniam bankui, buvo pramonės ministras, keliavo po pasaulį kaip Kubos ambasadorius, kūrė žemės išdalijimo ir pramonės nacionalizavimo planus bei pastūmėjo F. Castro režimą į bičiulystę su Sovietų Sąjunga.

Vos nuvertus F. Batistos režimą, Che Guevara subūrė pirmuosius mirties eskadronus ir steigė darbo stovyklas pagal sovietinių gulagų modelį. Vykdant egzekucijas oponentams, Che Guevara buvo ir teisėjas, ir priesiekusieji, ir bausmės vykdytojas – tuo asmeniškai labai didžiavosi. Teisines procedūras laikė nereikalingomis, tinkamomis tik buržuazijai. Pats apie tai rašė: „Tai revoliucija! Revoliucionierius turi tapti šalta žudymo mašina, varoma neapykantos.“

Kai išsisklaidė 1962 metų Karibų krizė tik per plauką išvengus branduolinio karo, Che nebuvo laimingas. Kubos socialistinis laikraštis „The Daily Worker“ jį citavo: „Jei raketos būtų likusios, mes jas būtume panaudoję prieš pačią JAV širdį, įskaitant Niujorką.“

Marškinėliai su Che Guevaros atvaizdais paplitę visame pasaulyje - juos dėvi darbininkai nuo Hanojaus iki Bogotos, su jais prieš reformas protestuoja prancūzai ir graikai.
Marškinėliai su Che Guevaros atvaizdais paplitę visame pasaulyje - juos dėvi darbininkai nuo Hanojaus iki Bogotos, su jais prieš reformas protestuoja prancūzai ir graikai.

Kubos ekonomikai labai greitai atsidūrus ant kracho ribos, Che Guevara paliko salą. Apie tai F. Castro pranešė 1965 metais. Prieš atsidurdamas Bolivijoje, Che Guevara nesėkmingai mėgino išplėsti sovietų ekspansiją Konge. Ten jis treniravo maištininkus, bet labai nusivylė Afrikos juodaodžiais, kaip „tinginiais, kaprizingais, švaistančiais pinigus pramogoms ir girtuokliavimui“. Vėliau jis pasakė: „Juodaodžiams mes padarysime tą patį, ką jie padarė revoliucijai – nieko.“

Ištroškęs priešų kraujo

Komunizmo, kuris nuo pat pradžių sėjo tironiją ir destrukciją, nusikaltimai iki šiol nėra pasmerkti taip, kaip nacizmo, komunistinė ideologija gyvuoja toliau. Milijonai neišprususių idealistų su Che Guevaros atvaizdais ant marškinėlių gal nė nežino, kad 1960 metais, kai su berete stovėjo prieš Alberto Kordos kamerą, jis buvo pagrindinis F. Castro diktatūros kalėjimo sargas ir egzekutorius. Che Guevara šeimininkavo liūdnai pagarsėjusiame Havanos „La Cabaña“ kalėjime, vadovavo tardymams ir asmeniškai vykdė šimtų „klasinių priešų“ egzekucijas. Tokių egzekucijų po 1959 metų buvo įvykdyta keliolika tūkstančių, maždaug 100 tūkst. režimui neįtikusių kubiečių buvo įkalinti, maždaug 2 mln. pabėgo iš F. Castro socialistinio rojaus.

Koks buvo Che, žinome ir iš Ernesto Hemingway'aus, kuris tada gyveno Kuboje ir simpatizavo kairiųjų revoliucijoms, prieš tai dalyvavęs Ispanijos pilietiniame kare, kur kovojo su frankistais. Tuo metu jis pakvietė į Kubą savo draugą George'ą Plimptoną, „Paris Review“ redaktorių, jiedu buvo Che Guevaros tribunolų pasmerktų kalinių sušaudymo liudininkai. Vėliau G. Plimptonas atsisakė išleisti Che Guevaros knygą „Motociklininko dienoraštis“.

Airių ir kubiečių kilmės Jeilio profesorius Carlosas Eire lygina Che Guevarą su Oliveriu Cromwelliu, 1649 metais užkariavusiu Airiją, įvedusiu ten baisią priespaudą bei išnaikinusiu ketvirtadalį Airijos gyventojų. „Kaip Cromwellis, Che pasiskelbė išlaisvintoju ir jautėsi teisus darydamas tūkstančius žvėriškų nusikaltimų net ne savo žemėje, aukštesnio tikslo labui. Kaip Cromwellis, Che grobė kitų turtą dėl švento tikslo. Tie, kurie didžiai vertina Che, gal nustebs išgirdę, kad jie labai panašūs į holokausto neigėjus“, – teigia profesorius.

Che nė neslėpė savo kraujo troškimo. Štai ką jis pats apie tai yra sakęs: „Mums nereikia įrodymų egzekucijai įvykdyti. Mums tik reikia įrodymų, kad tą žmogų būtina nužudyti.“ 1964 metais Jungtinėms Tautoms Che Guevara patvirtino: „Taip, mes žudėme, žudome ir toliau žudysime.“

Štai dar viena citata iš Che Guevaros rašymų: „Pakvaišęs iš įtūžio aš nudažysiu savo šautuvą raudonai ir žudysiu kiekvieną priešą, kuris paklius man į rankas! Mano šnervės skonėsis gaižiu parako ir kraujo kvapu. Mano priešų mirtys rengia mane šventai kovai ir proletariato triumfui, prie kurio prisidėsiu su žvėries staugimu.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"