Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
PASAULIS

Didžiajai Britanijai reikia stiprios Europos Sąjungos

 
2017 02 17 11:30
Didžiosios Britanijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lawrence. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May yra pažadėjusi, kad dar iki šių metų kovo pabaigos inicijuos 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį, kuriuo bus pradėtos derybos dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Šis beprecedentis žingsnis ne tik pakeis vieną įtakingiausių valstybių prarandančią Bendriją, bet ir dvišalius Lietuvos ir Didžiosios Britanijos santykius. Galbūt galima tikėtis, kad atsivers naujos bendradarbiavimo galimybės?

Praeitą savaitę Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai priėmė teisės aktą, leidžiantį ministrei pirmininkei Th. May inicijuoti pasitraukimo iš ES procesą, dar vadinamą „Brexit“. Jei šį aktą vasario pabaigoje patvirtins ir Lordų Rūmai, nebeliks jokių kliūčių kitą mėnesį pradėti iki dvejų metų galinčias trukti derybas. Apie tai, kaip „Brexit“ paveiks Lietuvos ir Didžiosios Britanijos santykius, kuriose srityse vyksta sėkmingas dvišalis bendradarbiavimas ir kaip jį galima dar labiau paskatinti, „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su Didžiosios Britanijos ambasadore Lietuvoje Claire Lawrence.

– Prieš kelias savaites Jūsų šalies ministrė pirmininkė Th. May savo kalboje apie Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš ES nurodė, kad „Brexit“ bus „kietas“. Gal galėtumėte pasakyti, ką tai reikš būsimiems Lietuvos ir Didžiosios Britanijos santykiams?

– Visų pirma, nesu tikra, kad būtent ji pati „Brexit“ apibūdino kaip „kietą“, nes savo kalboje ministrė pirmininkė įvardijo labai daug sričių, kuriose mes vis dar norime palaikyti artimus santykius su ES.

Manau, kad viena sričių, kurioje norime „kietesnio“ „Brexit“, nei daugelis tikėjosi, yra prekyba. Tačiau, mano nuomone, mes siekiame labai plataus prekybos susitarimo su ES. Taip pat norime ir toliau palaikyti stiprius ryšius su ES tokiais saugumo klausimais kaip nusikalstamumas ir terorizmas, toliau siekiame konstruktyviai bendradarbiauti užsienio ir saugumo politikos srityse. Tad net Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES mes ir toliau artimai su ja dirbsime.

Ir manau, kad šie santykiai bus naudingi Lietuvai. Jūsų šalis nori, kad mes ir toliau intensyviai bendradarbiautume su ES. O tai atvers galimybių Lietuvai ir Didžiajai Britanijai naujais būdais kartu dirbti ateityje.

– Praeitą savaitę Didžiosios Britanijos Atstovų Rūmai balsavo prieš „Brexit“ inicijuojančio įstatymo pataisą, kuri ES piliečiams suteiktų teisę nuolat gyventi Didžiojoje Britanijoje. Kaip dabar bus sprendžiamas šis klausimas?

– Ministrė pirmininkė savo kalboje minėjo, kad pradėjus derybas ji nori kaip galima greičiau išspręsti ES piliečių statuso Didžiojoje Britanijoje klausimą. Žinoma, kad tai palies daugybę Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių. Tuo pat metu norime susitarti ir dėl Europos Sąjungoje gyvenančių britų ateities. Tad, mano nuomone, šis klausimas labai svarbus abiem šalims: jei mes ką nors siūlysime ES piliečiams, tikėsimės, kad panašus susitarimas bus pasiūlytas ir ES gyvenantiems britams. Tad mes vis dar tikimės, kad tai bus lengvai, dar pačioje derybų pradžioje išspręstas klausimas. Tačiau jis negali būti sprendžiamas net nepradėjus derėtis.

Partnerė Rusijos klausimu

– Kokios šiuo metu yra pačios svarbiausios Didžiosios Britanijos ir Lietuvos bendradarbiavimo sritys?

– Bendradarbiavimo sritys nuolat plečiasi. Mes daug bendradarbiaujame užsienio ir saugumo politikos srityse. Pavyzdžiui, artimai dirbame Rusijos ir Ukrainos klausimais, kartu veikiame NATO, taip pat gynybos srityje.

Mes nuolat kalbamės apie tai, kas vyksta Rusijoje ir Ukrainoje. Pavyzdžiui, mūsų Rytų Europos departamento vadovas dalyvavo šių metų „Sniego susitikime“. Aš nuolat palaikau ryšius su Užsienio reikalų ministerijoje, Lietuvos Respublikos Seime ir kitur dirbančiais žmonėmis ir mes stengiamės pasikeisti nuomonėmis, kaip galime bendradarbiauti tokiais klausimais kaip, pavyzdžiui, parama Ukrainai, ir panašiai.

Žinoma, kad vis dar kartu bendradarbiaujame ES, kai kalbamės apie poreikį išlaikyti sankcijas Rusijai, kol bus įgyvendinti Minsko susitarimai. Įvairiais klausimais dirbame NATO, tarp jų ir dėl Aljanso santykių su Rusija. Taip pat intensyviai bendradarbiaujame saugumo politikos srityje. Šiais metais tikiuosi kartu dirbti tokiais klausimais kaip strateginė komunikacija, energetinis bei kibernetinis saugumas.

Per šiuos metus šimtai britų karių dalyvaus pratybose Lietuvoje. Mūsų šalys bendradarbiauja įvairiuose kariniuose dariniuose. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija yra įkūrusi Jungtines ekspedicines pajėgas, prie kurių prisideda ir Lietuva. Tad bendradarbiaujame ne tik NATO, bet ir ten. Taip pat padedame rengti Lietuvos karius.

Didžiosios Britanijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lawrence.

– Didžiosios Britanijos, kuri iki šiol laikėsi panašaus požiūrio į Rusijos keliamą grėsmę kaip ir Baltijos valstybės, pasitraukimo iš ES procesas sutampa su Donaldo Trumpo prezidentavimu JAV. Kaip žinoma, D. Trumpas gana netradiciškai yra labai palankiai nusiteikęs Rusijos atžvilgiu, ir tai kelia nerimą Baltijos valstybėms. Ar, Jūsų nuomone, šis nerimas yra pagrįstas ir ar Didžioji Britanija, pasitraukusi iš ES, išliks Lietuvos partnerė Rusijos klausimu?

– Visų pirma, žinoma, kad šiuo klausimu esame jūsų partneriai. Kadangi visiškai suprantame situaciją, su kuria šiuo metu susiduria šis regionas, čia per kelis ateinančius mėnesius atsiųsime tūkstantį karių. Šio įsipareigojimo, susijusio su kariais, mes neketiname keisti. Jis truks ne tik metus, bet bus vykdomas ir toliau.

Negaliu atstovauti JAV politikams, bet žinau, kad mes labai linkę kalbėtis su JAV apie šiuos dalykus. Mūsų ministrė pirmininkė buvo pirmoji su prezidentu D. Trumpu susitikusi užsienio šalies vadovė, ir jie turėjo puikų pokalbį. Per spaudos konferenciją, kuri vyko po šio susitikimo, D. Trumpas pareiškė, kad JAV 100 proc. palaiko NATO. Todėl tikiu, kad į priekį judėsime, tęsdami dialogą.

Keisis ne taip smarkiai

– Akivaizdu, kad Lietuvos ir Didžiosios Britanijos santykiai po „Brexit“ smarkiai keisis. Jei žvelgtume į šį procesą per pozityvumo prizmę, ar po „Brexit“ galima tikėtis teigiamų pokyčių mūsų valstybių santykiuose?

– Manau, kad daugelyje sričių mūsų santykiai keisis ne taip jau smarkiai. Žinoma, kad „Brexit“ turės įtakos, kaip mes bendradarbiausime saugumo ir užsienio politikos klausimais, tačiau jau dabar plėtojamas ir dvišalis bendradarbiavimas. Nesikeis mūsų pozicija NATO. Manau, kad mūsų požiūris į Rusiją ir toliau išliks panašus kaip ir Lietuvos. Tad bus daugybė galimybių bendradarbiavimą tęsti.

Mes taip pat intensyviai dirbame ir kitose srityse, pavyzdžiui, ekonomikos ir inovacijų. Daugelis dalykų čia sprendžiami ne per ES. Londono miestas ir Lietuvos valstybės pareigūnai šiuo metu vysto dialogą finansų technologijų srityje. Ir manau, kad bendradarbiavimas čia tik stiprės, kai mes pasitrauksime iš Europos Sąjungos.

Daug įdomių dalykų Lietuvoje susiję su startuoliais. O Londonas neseniai ir vėl buvo įvardytas kaip geriausia vieta Europoje steigti ir plėtoti startuolius. Tad apie tai galėsime kalbėtis ir po „Brexit“.

– Koks bus Jūsų vaidmuo „Brexit“ procese?

– Mano vaidmuo dvejopas. Žinoma, kad ES su Didžiąja Britanija derėsis kaip 27 valstybių, tarp kurių yra ir Lietuva, visuma. Tad pirmas dalykas, ką turiu daryti, – įsiklausyti, kas kelia nerimą Lietuvos Vyriausybei, šalies gyventojams, kas jums yra svarbu, kad galėčiau apie tai pranešti Londonui. Kaip savo kalboje sakė mūsų ministrė pirmininkė, Didžiajai Britanijai reikia, kad ES būtų stipri, veikianti organizacija. Nors nusprendėme nebebūti jos dalimi, tai nereiškia, kad nenorime, jog ji sėkmingai veiktų.

Antroji mano užduotis – aiškinimas. Politikai Lietuvoje dažnai moka angliškai, tad jie gana neblogai žino, kas vyksta Didžiosios Britanijos politikoje. Tačiau mano vaidmuo yra jiems paaiškinti, kodėl mes sakome tai, ką sakome, ką tai iš tikrųjų reiškia Lietuvai ir ES, ir padėti žmonėms suprasti, kaip pasiekti gerą susitarimą.

– Kokie yra Didžiosios Britanijos prioritetai Lietuvoje?

– Visų pirma, siekiame abiem pusėms palankaus susitarimo dėl „Brexit“. Ir aš iš tiesų turiu omenyje, kad susitarimas turi būti palankus abiem pusėms – mums ir ES. Antras prioritetas – mūsų aptartos užsienio ir saugumo politikos sritys.

Dar viena labai mums svarbi sritis – ekonomika ir prekyba. Į Lietuvą yra nemažai eksportuojama Didžiosios Britanijos prekių. Taip pat iš mūsų šalies čia ateina nemažai investicijų. Tad mes palaikome gerus ekonominius santykius, kuriuos norėtųsi ir toliau plėsti.

– Ką lietuviai galėtų padaryti, kad Lietuva taptų patrauklesnė britų verslui?

– Esame labai patenkinti, kad naujoji Lietuvos Vyriausybė vienu iš savo prioritetų laiko stojimą į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Manau, kad pasirengimas tapti EBPO nare padeda užtikrinti, kad būtų parengta visa reikalinga įstatymų bazė. Tad mes labai remiame šį procesą.

Manau, kad kiekvienam investuotojui, ar jis būtų britas, ar skandinavas, svarbiausia yra skaidrumas. Tad labai svarbu užtikrinti, kad visas viešųjų pirkimų procesas būtų kaip galima skaidresnis.

Žinoma, kad daugelis verslininkų labai vertina, jei kuo daugiau informacijos galima rasti anglų kalba.

Galimybės susieti lietuvių ir britų kultūrą

– Be prekybos ir saugumo, kuriose dar srityse vyksta Lietuvos ir Didžiosios Britanijos bendradarbiavimas?

– Dar viena svarbi sritis – nusikalstamumo prevencijos klausimai. Pavyzdžiui, gana artimai su Lietuva dirbame prekybos žmonėmis stabdymo klausimu. Nemažai lietuvių yra išgabenami į Didžiąją Britaniją. Tai yra be galo siaubinga patirtis, nes šitaip išgabenti žmonės gyvena vergovės sąlygomis. Tad stengiamės stabdyti šį procesą.

Gana sėkmingai bendradarbiaujame policijos lygmeniu. O dabar kalbamės su Vidaus reikalų ministerija, kaip galėtume kartu dirbti šiuo klausimu: keistis informacija, patirtimi. Tikimės dar šiais metais sukurti veiksmų planą. Taip pat pastaruosius kelerius metus bendradarbiavome su keliomis šioje srityje Lietuvoje veikiančiomis labdaros organizacijomis.

Kita plati bendradarbiavimo sritis – švietimas ir kultūra. Lietuvoje yra įsikūrusi Britų taryba. O jos biurai yra ne visose Europos šalyse. Mes nemažai kartu dirbame švietimo klausimais. Aišku, labai daug lietuvių nori išvykti studijuoti į Didžiąją Britaniją, ir tai yra nuostabu, mes jų laukiame. Be to, siekiame pasidalyti su Lietuva savo patirtimi švietimo srityje. Pavyzdžiui, šią savaitę Britų tarybos direktorius kartu su Lietuvos vidurinių mokyklų vadovais išvyko į Didžiąją Britaniją, kur juos supažindins su mūsų mokyklų struktūra, mokymų planais.

Taip pat vykdome kultūrinę veiklą. Praeitais metais minėjome 400-ąsias Williamo Shakespeare‘o mirties metines ir man nereikėjo nė vienam lietuviui aiškinti, kas jis yra. Šia proga surengėme nemažai įsimintinų renginių, vieną jų ir Lietuvos Respublikos Seime. Taigi, nuolat ieškome naujų galimybių susieti lietuvių ir britų kultūrą.

– Ar planuojate ką nors šiems metams?

Kol kas neturime jokių artimiausios ateities planų. Šiuo metu telkiamės į tai, kad kitų metų pradžioje Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, tad rengiame planus, ką kartu šia proga galėtume nuveikti.

2018 metų Londono knygų mugės, kuri yra didžiulis pasaulinis renginys, dėmesio centre bus visos Baltijos valstybės, kurios minės savo Nepriklausomybės šimtmetį. Tad ieškome idėjų, kaip per literatūrą, muziką, vizualius menus galima būtų atšvęsti šią progą.

O šiais metais koncentruojamės ne į kultūrą, o į gynybos sritį. Balandžio pradžioje į Estiją atvyks daugiau nei 800 karių, o 150 karių bus dislokuoti Šiaurės Lenkijoje. Žinau, kad šios šalys – ne Lietuva, tačiau visa tai yra indėlis į regiono saugumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"