Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
PASAULIS

Kodėl Rusijai nerūpi rinkimai Jungtinėje Karalystėje

 
2017 06 08 16:00
Jeremy Corbynas kalba per rinkimų kampanijos mitingą Glazge - leiboristų lyderis labai padidino savo populiarumą. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Pastaruoju metu atrodo, kad kaskart, kai tik Europoje ar net Amerikoje vyksta rinkimai, jie neapsieina be Rusijos kišimosi.

Maskvos agentai mėgina paveikti demokratinį procesą, įsibrauti į kompiuterių sistemas ir skleisti dezinformaciją, kuri padėtų Maskvos remiamam kandidatui laimėti balsavimą. Tokie kaltinimai Rusijai šiemet skambėjo Prancūzijoje, pernai – JAV. Amerikos žvalgyba jau patvirtino: Rusija vykdė kampaniją, kad paveiktų prezidento rinkimus.

Dabar atėjo eilė Jungtinei Karalystei – šiandien, birželio 8-ąją, britai balsuoja pirmalaikiuose parlamento rinkimuose, o vakar buvo paskutinė rinkimų kampanijos diena. Ar Didžioji Britanija irgi tapo Rusijos užsienio žvalgybos taikiniu? Ar Maskvai tikrai svarbu, kas laimės raktus nuo Dauningo gatvės namo nr. 10?

Praėjusį mėnesį Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas teigė, jog yra „reali galimybė“, kad Rusija bandys kištis, tačiau kol kas nepranešta apie jokius tokių mėginimų požymius. Be to, visiškai neaišku, kokį kandidatą ar partiją galėtų remti Kremlius.

Rinkimų kampanija Theresai May buvo sunkesnė, nei ji tikėjosi.

JAV ir Prancūzijoje per prezidento rinkimus, taip pat Nyderlanduose per parlamento rinkimus buvo aišku, kad Kremlius turi preferencijų. Rusijos valstybinė žiniasklaida gyrė tokius kandidatus kaip Donaldas Trumpas ir Marine Le Pen, kurie žadėjo glaudesnius ryšius su Rusija, o Geertas Wildersas labiausiai tiko Maskvai dėl savo antieuropietiškos politikos, pakertančios Europos Sąjungą (ES). Jos susilpninimas – vienas svarbiausių Vladimiro Putino tikslų. Nenuostabu, kad kandidatai Hillary Clinton ir Emmanuelis Macronas buvo ne tik kritikuojami, bet ir tiesiogiai juodinami. Tačiau Jungtinėje Karalystėje prieš rinkimus, kurių svarbiausia tema – „Brexit“, Rusijos žiniasklaida nestojo nė už jokią jėgą, ir apskritai labai mažai skyrė jiems dėmesio. Kodėl pirmalaikiai rinkimai Didžiojoje Britanijoje nedomina Maskvos?

Nereikšminga marionetė?

Kremliui artimas politikos analitikas Sergejus Markovas mėgina sumenkinti Jungtinę Karalystę sakydamas, kad Rusija ją laiko ne visai nepriklausoma šalimi, o Amerikos dalimi – „jaunesniąja, labai jaunesniąja Vašingtono partnere“. Kitais žodžiais, Didžioji Britanija, Kremliaus akimis, yra nereikšminga. Bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų Maskva skleidžia tokį mintį, kad neva visa Europa nėra savarankiška, o paklūsta JAV diktatui. Kalbant apie Jungtinę Karalystę, svarbiausią ir stipriausią JAV sąjungininkę Europoje, taip pat ir kariniu požiūriu, Rusijai kur kas didesnę reikšmę turi tai, kad šalis jau balsavo taip, kaip reikia Kremliui.

Rusijai kur kas didesnę reikšmę turi tai, kad Jungtinė Karalystė, svarbiausia ir stipriausia JAV sąjungininkė Europoje, taip pat ir kariniu požiūriu, jau balsavo taip, kaip reikia Kremliui, – už „Brexit“.

Pernai birželį vykusio referendumo, per kurį britai pasisakė už pasitraukimą iš ES, rezultatai visiškai tenkina tą patį V. Putino siekį – skaldyti ir silpninti ES. Prieš referendumą Kremlius oficialiai buvo neutralus, bet Rusijos valstybinė žiniasklaida aiškiai rėmė „Brexit“. Didžiosios Britanijos pasitraukimas buvo laikomas didžiuliu smūgiu ES, tačiau labai geru dalyku sankcijas patiriančiai Rusijai. Jų panaikinimas – vienas pagrindinių V. Putino tikslų, ir tam jis ieško sąjungininkų Europoje. Svarbiausia net ne tai, kad sankcijos skaudžiai atsiliepia Rusijos ekonomikai, o tai, jog ateityje jos lems dar didesnį šalies atsilikimą nuo išsivysčiusių Vakarų, ypač technologijų srityje.

Premjerės populiarumas tirpsta

Po kelių neramių savaičių, sujaukusių politinę areną ir aptemdytų teroro atakų, vakar Didžiojoje Britanijoje išaušo paskutinė rinkimų kampanijos diena. Ministrė pirmininkė Theresa May buvo „ant bangos“, kai balandžio 18-ąją paskelbė pirmalaikius rinkimus, pradėjusi „Brexit“ procesą ir turėdama dviženklę persvarą prieš savo varžovus leiboristus. Tačiau pastarosiomis savaitėmis konservatorių lyderės populiarumas sumenko, nes politinių debatų svorio centras persislinko nuo narystės ES prie vidaus politikos ir pačios premjerės nuveiktų darbų saugumo srityje. Vis dėlto Th. May tikisi perimti balsų iš Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP), nusistačiusios prieš ES, ir atimti vietų parlamente iš leiboristų.

Konservatoriai per rinkimų kampaniją liaupsino Th. May kaip stiprią ir stabilią lyderę, pajėgią ginti Didžiosios Britanijos interesus Briuselio ringe. Jie tikino, kad Leiboristų partijos vadovas Jeremy Corbynas šiai užduočiai netinkamas. Tačiau J. Corbynas, prieš kurį sukilo net jo partijos deputatai, per rinkimų kampaniją sustiprino savo pozicijas ir pritraukė į mitingus dideles minias žmonių.

Nors premjerei kampanija buvo sunkesnė, nei iš pradžių tikėtasi, apklausos rodo, kad konservatoriai tebepirmauja. Anksčiau torių turėta 20 proc. persvara prieš leiboristus sumenko iki vos daugiau kaip 1 procento. Dabar konservatorius palaiko 41,6 proc., leiboristus – 40,4 proc. rinkėjų. Tačiau lažybų organizatoriai prognozuoja, kad Th. May turima dauguma parlamente po rinkimų padidės nuo dabartinių 17 iki 70 vietų. Kiti pranašauja kuklesnę sėkmę – 40 ar 50 vietų daugumą.

Visuomenės apklausų agentūros, smarkiai prašovusios dėl „Brexit“ referendumo rezultatų, dabar patobulino metodikas. Daugumos tyrimai rodo, kad konservatoriai tebepirmauja, nors jų persvara mažėja.

Jaremy Corbyno šalininkai per opozicinės Leiboristų partijos lyderio mitingą Birmingame.

Paskutinę kampanijos dieną temdė nuogąstavimai dėl saugumo: nuo kovo šalyje surengtos trys teroro atakos, ir visos susijusios su užpuolikais, žinomais saugumo tarnyboms. Per pastarąjį išpuolį šeštadienio vakarą, kai mikroautobusas rėžėsi į pėsčiuosius ant Londono tilto, o iš jo iššokę trys peiliais ginkluoti vyrai pradėjo badyti praeivius, kol buvo nušauti pareigūnų, žuvo 7 žmonės. Policija nurodė, kad ataką įvykdė 22 metų marokiečių kilmės Italijos pilietis Youssefas Zaghba, Pakistane gimęs 27-erių Didžiosios Britanijos pilietis Khuramas Shazadas Buttas ir 30 metų Rachidas Redouane'as, tvirtinęs, jog turi Maroko ir Libijos pilietybes. Bent vienas jų – Kh. Sh. Buttas – buvo žinomas britų žvalgybai.

Šis išpuolis labai panašus į kovą surengtą ataką prie parlamento rūmų. Tąsyk Khalidas Masoodas nužudė penkis žmones ir buvo nušautas.

Pražūtingiausia iš pastarųjų atakų surengta gegužės 22 dieną, kai mirtininkas Salmanas Abedi detonavo bombą Mančesterio koncertų arenoje. Tąkart žuvo 22 žmonės.

Rinkėjai paprastai palaiko konservatorių poziciją saugumo klausimais, tačiau Th. May sulaukė kritikos dėl savo ankstesnės veiklos, kai šešerius metus dirbo vidaus reikalų ministre. Niokojančios teroro atakos taip pat padidino visuomenės simpatijas gelbėjimo tarnyboms, kurių finansavimas pastaraisiais metais buvo apkarpytas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"