Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Lenkai prieš islamo plitimą Europoje kovojo maldomis

 
2017 10 10 11:10
Reuters/Scanpix nuotraukos

Gniauždami rožinius tikintieji susirinko įvairiose vietose prie daugiau kaip 3500 kilometrų ilgio Lenkijos sienos ir meldėsi už Lenkijos bei pasaulio išgelbėjimą. Daugelis dalyvių sakė, kad tai buvo demonstracija prieš šalies sekuliarizaciją ir islamo plitimą Europoje.

„Rožinio prie sienų“ mišios vyko 320 bažnyčių pasienio rajonuose ir dar 4 tūkst. vadinamųjų maldos zonų, įskaitant didžiausią Lenkijos tarptautinį F. Šopeno oro uostą Varšuvoje. Renginys, kurį organizavo pasaulietinis fondas „Solo Dios Basta“, bet parėmė ir Bažnyčia, truko visą dieną.

Maldos organizatoriai skelbė, kad „rožinis yra galingas ginklas prieš blogį“, o Lenkijos vyskupų konferencija pareiškė, jog tai antra pagal dydį masinė malda Europoje po 2016 metų Pasaulio jaunimo dienų. Renginys „Rožinis prie sienų“ taip pat buvo skirtas Lepanto mūšiui paminėti. Per tą jūrų mūšį 1571 metais popiežiaus valstybės vadovaujamos jungtinės krikščionių pajėgos sumušė daug didesnį osmanų laivyną ir „išgelbėjo Europą nuo islamo“. Po šios pergalės popiežius Pijus V paskelbė Šventojo Rožinio šventę.

Bijo musulmonų

Tikintieji iš bažnyčių autobusais buvo vežami prie sienos. Jie stovėjo eilėmis Baltijos jūros pakrantėje, laukuose, miškuose ir miestuose. Per mišias šeštadienio rytą Krokuvos arkivyskupas Marekas Jedraszewskis ragino žmones melstis, kad „Europa liktų Europa“, o tam reikia grįžti prie krikščioniškų Europos kultūros šaknų.

Šiauriniame Gdansko uostamiestyje maldininkas Krzysztofas Januszewskis sakė esąs susirūpinęs islamo ekstremistų grėsme Europoje. „Praeityje sultonai, turkai ir kitų tikėjimų žmonės rengė reidus prieš mus, krikščionis. Šiandien islamas vėl tvindo Europą, ir mes to bijome. Bijome teroristinių grasinimų, taip pat žmonių tolsmo nuo tikėjimo“, – kalbėjo vyras.

Radijo žurnalistas Mateuszas Maranowskis prisipažino atvykęs padėkoti Mergelei Marijai už savo neišnešiotą gimusį vaiką. 65 metų Halina Kotarska dėkojo už automobilio avariją išgyvenusį sūnų ir meldėsi už tai, kad Europoje išliktų krikščionybė.

Malda prie Lenkijos ir Čekijos sienos.
Malda prie Lenkijos ir Čekijos sienos.

Katalikų aktyvistas Marcinas Dybowskis tvirtino, jog Europoje vėl vyksta „religinis karas tarp krikščionybės ir islamo, visai kaip praeityje“. „Lenkija atsidūrė pavojuje. Turime apsaugoti savo šeimas, namus, mūsų šalį nuo įvairiausių grėsmių, įskaitant visuomenės nukrikščioninimą, kurį mums nori primesti Europos Sąjungos liberalai“, – aiškino jis.

Renginį parėmė daug Lenkijos garsenybių, sportininkų ir politikų iš valdančiosios konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“. Bet buvo ir daug kritikų. Krzysztofas Luftas, buvęs Piliečių platformos, kuri dabar yra didžiausia opozicinė jėga Lenkijoje, narys pavadino renginį „masiniu krikščionybės išjuokimu“. Jis perspėjo, kad religija yra naudojama „atsilikimui Lenkijos užutėkyje išlaikyti“.

Šių metų gegužę atlikta apklausa parodė, kad 70 proc. lenkų nenori matyti musulmonų pabėgėlių savo valstybėje.

Nors Bažnyčios vadovai tikino, jog tai grynai religinis renginys, kiti įžvelgė pavojų, kad jis bus parankus valstybei atsisakant priimti migrantus musulmonus. Lenkija nesuteikė prieglobsčio nė vienam pabėgėliui iš Artimųjų Rytų pagal Europos šalims paskirstytas kvotas. Dauguma lenkų tokiai politikai pritaria. 2015 metais Europos Sąjungos patvirtinto plano perkelti šimtus tūkstančių žmonių iš stovyklų Italijoje ir Graikijoje taip pat nepalaikė Vengrija bei Čekija. Vatikanas laikosi kitokios pozicijos. Pernai viešėdamas Lenkijoje popiežius Pranciškus ragino šalį priimti daugiau pabėgėlių.

Šių metų gegužę atlikta apklausa parodė, kad 70 proc. lenkų nenori matyti musulmonų savo valstybėje.

Bažnyčios ir valdančiųjų ryšiai

Daugiau kaip 90 proc. iš 38 mln. Lenkijos gyventojų yra katalikai. Tačiau esama ir kritikų, peikiančių vis glaudesnius Bažnyčios ir valdančiųjų ryšius, patogius abiem šalims. Apie tai prabilęs marionų kunigas Adamas Bonieckis, iš Lenkijos kilusio popiežiaus Jono Pauliaus II buvęs patikėtinis, už tokias kalbas buvo nutildytas.

Žmonės meldėsi prie Bugo upės, skiriančios Lenkiją ir Baltarusiją.
Žmonės meldėsi prie Bugo upės, skiriančios Lenkiją ir Baltarusiją.

A. Bonieckis gina valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principą, kuris Lenkijoje, pasak jo, baigia išnykti, ir ragina laikytis humaniškesnės pozicijos pabėgėlių atžvilgiu. Kunigo žodžiais, Lenkijos bažnyčia ir valdantieji dabar šneka viena kalba, jų neatskirsi.

Apžvalgininkai sutinka, kad Bažnyčios parama lėmė „Teisės ir teisingumo“ pergalę per rinkimus 2015-ųjų rudenį. Kaip tik tuo metu Europoje buvo pats pabėgėlių krizės įkarštis. Tada Lenkijos konservatoriai grįžo į valdžią po aštuonerių Piliečių platformos valdymo metų. Jie deklaravo ryžtą ginti katalikišką homogeninės Lenkijos identitetą.

„Teisė ir teisingumas“ palaiko tvirtus ryšius su Bažnyčia, su Marijos radiju, kurį JAV valstybės departamentas pasmerkė už antisemitines transliacijas. Dėl tos pačios priežasties buvo sunerimęs ir Europos Parlamentas. A. Bonieckis susirūpinęs, kad vis daugiau lenkų neįžvelgia pavojaus, kurį kelia tokie žmonės kaip Marijos radijo vadovas Tadeuszas Rydzykas. Pasak kunigo, Lenkijoje vis daugėja susipriešinimo ir neapykantos. „Kodėl tiek mažai Gerosios Evangelijos dvasios šalyje, kuri laiko save krikščioniška daugiau kaip tūkstantmetį“, – rašė A. Bonieckis katalikiškame leidinyje „Tygodnik Powszechny“.

Savo ruožtu Bažnyčios hierarchai apkaltino jį keliant „painiavą tarp tikinčiųjų“ ir esant „greičiau vilku, o ne piemeniu tarp avių“.

Be kita ko, būtent A. Bonieckis gynė liberalų iniciatyvą pašalinti kryžių iš Lenkijos Seimo. Ant jo, kryžius dar nereiškia, kad parlamente tvyro krikščionybės dvasia, tai labiau rodo Bažnyčios kišimąsi. Nuo tada jo religinis ordinas uždraudė 83 metų dvasininkui kalbėti viešai. Tik šių metų liepą tas draudimas buvo panaikintas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"