Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Maskvos siekis supriešinti Baltijos šalis su NATO tik stiprėja

 
Tarptautinio NATO bataliono kariai Lietuvoje.
Tarptautinio NATO bataliono kariai Lietuvoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos žiniasklaidos organizacijos Maskvoje ir Baltijos šalyse dar labiau sustiprino savo pastangas skleidžiant sufalsifikuotą informaciją, kuria siekiama supriešinti estus, latvius ir lietuvius su NATO, skelbia JAV tyrimų ir analizės institutas „The Jamestown Foundation“.

Paskutinę balandžio savaitę Rusijos žiniasklaidos šaltiniai paskelbė sufalsifikuotas naujienas apie tai, kad NATO įdarbino rusakalbius, ypatingai daug jų įdarbinti Latvijoje, ir naudoja juos kaip „jūrų kiaulytes“ išbandyti naujiems „fizinėms, biologinėms ir kitokioms technologijoms“. Rusijos žiniasklaida teigia, kad tokio „eksperimentavimo“ tikslas yra tinkamai parengti Baltijos šalių piliečius, kurie galėtų padėti Vakarų Aljansui užpulti Rusijos Federaciją.

Šios sufabrikuotos ir jokiais faktais nepagrįstos istorijos „gimimui“ įtakos turėjo balandžio 18 d. išspausdintas Maskvos laikraštis „Nezavismaya gazeta“. Viename tos dienos laikraščio straipsnyje cituojamas Rusijos generolas leitenantas Jurijus Netkačiovas, kuris 1992 metais Padniestrėje pakeitė generolą leitenantą Aleksandrą Lebedį ir vėliau vadovavo Rusijos karinėms pajėgoms Kaukaze.

Maskva vis dar stipriai tiki, kad Baltijos šalyse yra neramumų, kuriais ji gali pasinaudoti ir gauti naudos.

Maskvos dienraščiui J. Netkačiovas teigė, kad „NATO gali naudoti keletą naujų metodų, darančių įtakos žmogaus psichikai“ per pratybas „Skydas“ rengiamas vasarą Baltijos šalyse. Jis taip pat teigė, kad dalį pratybų sudaro rusakalbių įdarbinimas ir, kad Šiaurės Atlanto aljansas tai yra daręs anksčiau kitose šalyse. Šios, generolo leitenanto citatos „įkvėpė“ kitas Rusijos žiniasklaidos priemones ir buvo sukurtos dar „kūrybingesnės“ istorijos , kurios pasirodė ir Rusijos žiniasklaidos kanaluose Baltijos šalyse – balandžio 24 d. baltnews.lv, o balandžio 25 d. leta.lv internetinėse svetainėse.

Tiek originaliame Maskvos dienraštyje pateiktame straipsnyje, tiek minėtose Baltijos šalių interneto portaluose publikuotose straipsniuose teigiama, kad NATO veikla Latvijoje ir jos kaimynystėje yra „nepaprastai antirusiško pobūdžio“. Šį teiginį Rusijos žiniasklaidos portalas Latvijoje baltnews.lv balandžio 24 d. išplėtojo ir paskelbė, kad NATO ruošiasi naudoti Latviją kaip pagrindą pradėti išpuoliui prieš Rusijos Federaciją.

Latvijos gynybos ministras nurodė, kad tokios netikros naujienos ir fiktyvios istorijos apie Šiaurės Atlanto aljansą yra skleidžiamos vis dažniau. Be to, jis pažymi, kad dezinformacija, kuri yra skleidžiama Rusijos žiniasklaidos priemonėse veikiančiose Baltijos šalyse, kur dažniausiai informacija yra skleidžiama rusakalbių Baltijos šalių gyventojų, yra labiau įžeidžianti, piktinanti nei ta sufalsifikuota informacija, kuri yra tiesiogiai skleidžiama iš Maskvos.

Šį teiginį ministras grindžia tuo, kad Rusijos programišiai buvo įsilaužę į Lietuvos naujienų tarnybos BNS serverius. Programišiai įkėlė fiktyvų straipsnį pavadinimu „Sirijos aidas Latvijoje: JAV kariai apsinuodijo ipritu“. Naujienų portale leva.lv buvo skelbiama, kad BNS paprašė Lietuvos vyriausybės padėti atrasti programišius ir juos nubausti. Po kelių dienų leva.lv taip pat buvo skelbiama, kad Latvijos pareigūnai ragino Latvijos piliečius būti kritiškiems ir atsargiai vertinti informaciją skelbiamą Latvijos žiniasklaidoje.

Be abejo, dauguma estų, latvių ir lietuvių, įskaitant ir rusakalbius, yra kritiški ir moka atsirinkti teisingą informaciją. Tačiau Maskva vis dar stipriai tiki, kad Baltijos šalyse yra neramumų, kuriais ji gali pasinaudoti ir gauti naudos. Taip pat daug vilčių Maskva teikia Baltijos šalyse gyvenančioms rusų mažumoms ir jose mato potencialą skleisti propagandą.

Dienraštis „Nezavismaya gazeta“ taip pat rašo, jog „tikrai ne paslaptis, kad Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse, į Vakarų Aljansą yra žiūrima su dideliu priešiškumu“ ypač dėl to, jog Vakarai veikia remdamiesi prielaida, kad Rusai naudoja etninius rusus ir rusakalbius, ypatingai Latvijoje „vykdant Krymo scenarijų“ prieš šias tris NATO šalis.

3 pamokos kovojantiems su propaganda

Viena vertus, tokios išgalvotos naujienos teigiančios, kad NATO vykdo psichologinius eksperimentus su rusakalbiais ir rengiasi įsiveržti į Rusiją, yra stipriai hiperbolizuotos, todėl sunku jomis patikėti. Bet yra svarbi priežastis kodėl Maskva ir jos atstovai Baltijos šalyse kuria tokias hiperbolizacijas.

Šiandieniniame pasaulyje vis stiprėja „post-truth“ (liet. „po tiesos“) politinė kultūra, kai diskusijos daugiausia grindžiamos emocijomis, nesusijusiomis su faktais, taip pat su teiginių kartojimu, neatsižvelgiant į faktinius prieštaravimus. Todėl visi minėti hiperbolizuoti teiginiai tampa naratyvo dalimi, net gi tiems, kurie yra kritiškai nusiteikę.

Visos fiktyvios naujienos gali būti sukurtos vieno vienintelio šaltinio Maskvoje, bet kuomet ta pati istorija yra publikuojama keliuose vietose, kartojama ir kartojama, tuomet sudaromas įspūdis, jog tai kas yra skelbiama yra problema.

Tokios istorijos taip „suteršė“ viešąjį diskursą, kad jei prieš metus tokie teiginiai daugeliui žmonių atrodė nesuprantami, svetimi, tai dabar tokie teiginiai daugeliui atrodo argumentuoti ir teisingi. Maskva nedėtų tiek daug pastangų propagandos skleidimui, jei ji manytų, kad tai nepasiteisins ir nesulauks nė trupučio sėkmės.

Vis dėlto šios sufalsifikuotų naujienų kompanijos, praeitą mėnesį diktuotos Kremliaus, leido suprasti, išmokti tris naujus dalykus apie Rusijos propagandą:

1. Visos pastangos skleidžiant propagandą tikrai atkeliauja iš Maskvos. Ne tik minėtas Maskvos dienraštis skelbia fiktyvias naujienas. Šie absurdiški pasakojimai neturėtų būti atmesti ir laikomi tik vietinių aktyvistų vaizduotės vaisiumi, kaip deja, dažnai būna.

2. Maskva laikosi tokio naujienų skleidimo modelio: yra vienas naratyvas, bet jis skleidžiamas skirtingose žiniasklaidos priemonėse ir skirtingose teritorijose. Visos fiktyvios naujienos gali būti sukurtos vieno vienintelio šaltinio Maskvoje, bet kuomet ta pati istorija yra publikuojama keliuose laikraščiuose, naujienų agentūrų svetainėse, naujienų portaluose, kartojama ir kartojama, tuomet sudaromas įspūdis, jog tai kas yra skelbiama yra masinė problema. Analizuojant Rusijos dezinformaciją, visada svarbu surasti pirminį šaltinį ir stebėti kaip jis yra eksploatuojamas.

3. Trečia ir bene svarbiausia pamoka – Maskva yra pakankamai protinga, kad propagandą skleistų netiesiogiai. Todėl dažniausiai Maskvos žiniasklaidos priemonėse paskelbtą sufalsifikuotą informaciją programišiai įkelia į Lietuvos internetines svetaines, o tada informacija yra nutekinama Latvijos ir Estijos naujienų portalams ar kitoms internetinėms svetainėms. Tai ne tik leidžia Rusijai nuslėpti dezinformacijos šaltinį, bet ir leidžia sustiprinti sufalsifikuotų naujienų pagrįstumą.

Tie, kurie kovoja su Rusijos propaganda ir dezinformacija neturėtų pamiršti, šių pamokų, todėl, kad Maskva jau parodė pakankamai, kad suprastume, jog ji moka išmaniai ir moderniai išnaudoti bet kokią Vakarų opozicijoje esančią spragą, plyšį klaidingoms žinutėms skleisti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"