Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Metai Donaldo Trumpo diplomatijos

 
2017 11 11 14:00
Donaldas Trumpas neištesėjo daugelio savo rinkimų kampanijos pažadų dėl JAV užsienio politikos. 
Donaldas Trumpas neištesėjo daugelio savo rinkimų kampanijos pažadų dėl JAV užsienio politikos.  AFP/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę sukako metai, kai Donaldas Trumpas buvo išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu. Daugelis kritikų, remdamiesi D. Trumpo per rinkimų kampaniją išsakytais pažadais, prognozavo, kad jo užsienio politika atneš katastrofiškų padarinių tiek jo vadovaujamai šaliai, tiek ir pasauliui. Nors šios prognozės ir neišsipildė, pastaruoju metu JAV padėtis tarptautinėje arenoje sumenko. Apie tai rašo žurnalas „The Economist“.

Kandidatuodamas į JAV prezidentus, D. Trumpas žadėjo pasitraukti iš tarptautinių prekybos susitarimų ir apleisti ilgamečius JAV sąjungininkus. Jis tvirtino, kad NATO yra atgyvenusi, Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis (NAFTA) yra „turbūt blogiausias visų laikų susitarimas“, o Amerika yra pernelyg geranoriška užsieniečiams. „Senais gerais laikais laimėjęs karą, jį iš tiesų laimėdavai ir pasilikdavai šalį“, – tvirtino tuomet dar tik kandidatas į prezidentus. Be to, jis pridūrė, kad „visiškai subombarduotų „Islamo valstybę“ ir pasiimtų jos naftą“.

Geriau nei žadėta

Kol kas D. Trumpo vykdoma užsienio politika nebuvo tokia siaubinga kaip jo pažadai. Tiesa, jo iniciatyva Amerika pasitraukė ir iš Paryžiaus susitarimo, šitaip apsunkindama tarptautinės bendruomenės siekius pažaboti klimato kaitą, ir iš Ramiojo vandenyno partnerystės (TPP) sutarties. Tačiau jo vykdoma politika nėra grindžiama visišku atsiribojimu. Jis nepasitraukė iš NATO. Kai kurios Rytų Europos valstybės net sveikina griežtą D. Trumpo retoriką. Jis nepradėjo jokių karų. Sustiprino JAV pajėgas Afganistane ir padėjo Irakui atsikovoti miestus iš „Islamo valstybes“. O kitose pasaulio dalyse, į kurias D. Trumpas mažai kreipia dėmesio, pavyzdžiui, Afrikoje, kol kas tęsiama ankstesnės administracijos politika. Be to, šiuo metu į pabaigą einant jo 12 dienų vizitui po Azijos valstybes, sunku būtų pasakyti, kad dabartinis JAV prezidentas visiškai atsiribojo nuo pasaulio.

Kai kuriuos, net ir aršius, prezidento kritikus ramina tai, kad Donaldas Trumpas yra apsuptas patyrusių ir blaiviai mąstančių generolų.

Kai kuriuos, net ir aršius, prezidento kritikus ramina tai, kad D. Trumpas yra apsuptas patyrusių ir blaiviai mąstančių generolų. Pasak jų, Baltųjų rūmų personalo vadovas Johnas F. Kelly, gynybos sekretorius Jamesas Mattisas ir nacionalinio saugumo patarėjas Herbertas R. McMasteris neleis prezidentui žengti neapgalvoto žingsnio. Optimistai net viliasi, jog jis paseks buvusio prezidento Ronaldo Reagano pavyzdžiu ir išjudins nusistovėjusią tvarką, atkurs JAV karinę galybę ir užsienio politikoje demonstruos tokią stiprybę, kad išsigandęs ir išsekęs Šiaurės Korėjos režimas subyrės kaip ir Sovietų Sąjunga. Dar kiti guodžiasi tuo, kad jei D. Trumpo prezidentavimas ir sumenkins JAV padėtį pasaulyje, žala bus trumpalaikė, ir viskas grįš į savo vėžes, kai 2020 metais amerikiečiai išsirinks kitą prezidentą.

Joks R. Reaganas

Toks optimizmas yra nepagrįstas. Saugumo klausimais D. Trumpui pavyko išvengti kai kurių siaubingų klaidų. Jis nepradėjo bereikalingo ginčo su Kinija dėl Taivano, kaip buvo žadėjęs. Kongresas ir nesiliaujantis skandalas dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus jam neleido pakeisti šalies politikos Kremliaus atžvilgiu. Be to, regis, D. Trumpui pavyko įtikinti Kiniją kiek padidinti spaudimą Šiaurės Korėjai, kad ši neplėstų savo branduolinio arsenalo.

Tačiau jis padarė ir didelių klaidų. Visų pirma, nepatvirtino susitarimo su Iranu, kurio tikslas – pažaboti Teherano pajėgumus pasigaminti branduolinį ginklą. D. trumpas nevengia girti tokių autoritarinių lyderių kaip Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas. Jis labiau vertina generolus nei diplomatus – D. Trumpas atleido daugybę patyrusių ambasadorių ir valstybės departamento darbuotojų. Savo tviterio žinutėmis prezidentas neretai prieštarauja savo pareigūnams (dažniausiai – savo diplomatijos vadovui Rexui Tillersonui) ir neapdairiai grasina Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui. Be to, D. Trumpas dar nėra susidūręs su rimta krize. Nors galima viltis, kad tokiu atveju JAV prezidentui patarinėtų šaltakraujai generolai, bet jis yra ginkluotųjų pajėgų vadas, kurio temperamentas neramina ir didžiausius jo šalininkus.

Prekybos klausimais jis visą pasaulį regi per nulinės sumos žaidimo prizmę, pagal kurią eksportuotojai „laimi“, o „importuotojai“ – pralaimi. Jis ne sykį leido suprasti, kad preferenciją teikia dvišaliams, o ne daugiašaliams susitarimams, nes tokiu atveju tokia didelė valstybė kaip Amerika gali priversti mažesnes šalis priimti jai palankesnius sandorius. Tačiau toks požiūris yra problemiškas. Pirma, jis labai nepatrauklus mažesnėms valstybėms, kurios, beje, ir pačios turi įveikti už protekcionizmą agituojančias jėgas. Antra, tai sukurtų be galo sudėtingą nesuderintų taisyklių kratinį, kurį ir siekia supaprastinti daugiašalė prekybos sistema. Manoma, kad kol Kongresas nepatvirtino mokesčių reformos, D. Trumpo komanda nebandys sujaukti pasaulinės prekybos. Tačiau jei reformą parems pakankamas skaičius kongresmenų, gali būti, kad toliau Baltieji rūmai ims peržiūrėti NAFTA.

Idėjų svarba

Tačiau, regis, didžiausią žalą D. Trumpas padarė Amerikos „minkštajai“ galiai. Jis tiesmukiškai niekina sampratą, kad JAV turi ginti tokias universalias vertybes kaip demokratija ir žmogaus teisės. Negana to, jis atvirai žavisi diktatoriais. Pavyzdžiui, D. Trumpas, kalbėdamas telefonu su Filipinų prezidentu Roberto Duterte, gynė jo brutalų karą su narkotikais, per kurį policijos pareigūnai nužudė tūkstančius įtariamųjų.

Tokia pozicija atstumia liberalias Amerikos sąjungininkes Europoje, Rytų Azijoje ir kitur. Jo požiūris drąsina autokratus elgtis dar siaubingiau. Pavyzdžiui, D. Trumpas teigiamai įvertino praeito savaitgalio įvykius Saudo Arabijoje, kur sosto įpėdinis ėmėsi politinio valymo, kad savo rankose sutelktų visą valdžią. Dėl tokios JAV prezidento politikos Kinijai daug lengviau paskelbti Amerikos tipo demokratiją atgyvenusia.

Mintis, kad viskas grįš į savo vėžes, kai baigsis D. Trumpo pirmoji ir vienintelė kadencija, yra pernelyg optimistinė. Pasaulis nestovi vietoje. Azijos valstybės mezga naujus prekybinius ryšius, kurių centre – Kinija. Europiečiai ieško būdų, kaip patiems apsiginti, nes nebegali kliautis JAV. O Amerikos politikų dėmesys vis labiau krypsta vidun: tiek respublikonai, tiek ir demokratai dabar kur kas labiau linkę į protekcionizmą nei prieš D. Trumpo triumfą rinkimuose.

Nepaisant didelių trūkumų, Amerika ilgą laiką buvo progeso pasaulyje šaltinis, nes padėjo išlaikyti liberalią tvarką ir rodė sėkmingos demokratijos pavyzdį. Tačiau dabar šiai tvarkai kelią pavojų prezidentas, kuris įsitikinęs, kad stiprios valstybės teturi rūpintis savimi. Akcentuodamas politiką „Amerika – pirmiausia“, D. Trumpas silpnina JAV, o kartu ir visą pasaulį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"