Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Nykstantys Rusijos kaimai ir jų gyventojai

 
Kaimo parduotuvė.
Kaimo parduotuvė. nytimes.com nuotraukos

Vingiuojantys takeliai, alyvų krūmai, spalvingi mediniai namai ir gracinga cerkvė su svogūno formos kupolu... Kadaise nedidelis Barutos kaimelis Pskovo regione (Šiaurės Vakarų Rusija) atrodė tarsi vaizdelis iš atviruko. Deja, kaimo dvasia nyksta. Daugelis jo gyventojų ilsisi kapinaitėse, žemdirbystės tradicija silpsta, gražių akmeninių svirnų stogai griūva, o neprižiūrimi miškai braunasi į juos supančius laukus.

Rusijos natūralusis gyventojų prieaugis jau kurį laiką yra neigiamas: rusų miršta daugiau, nei gimsta. Taigi tokie šalies kaimai, kaip Baruta, netrukus gali likti tik prisiminimuose. Tokių minčių kyla leidinio „The New York Times“ žurnalistui Neilui MacFarquhartui. „Čia gana seniai nebuvo vestuvių ar krikštynų, dažniausiai rengiamos laidotuvės“, – sakė jam žilstelėjęs 59 metų Aleksandras Fiodorovas. Barutoje gyvena 160 žmonių – tris kartus mažiau nei klestėjimo metais.

Kaimai tuštėja

Žlugus Sovietų Sąjungai Barutoje iširo „Laisvės“ kolūkis. Griežtų taisyklių nebesaistoma jaunuomenė pabėgo į miestus. Mokykla buvo uždaryta, nutrūko reguliarios pamaldos. Vienintelė kaimo gyventojų susibūrimo vieta dabar yra maža parduotuvėlė, kurioje gausu degtinės ir dar šio bei to. „Žuvys neria kuo giliau, tad ir žmonės ieško geresnių vietų gyventi“, – prisiminė liaudies išmintį ūkininkas A. Fiodorovas.

Barutoje stovi keli ryškiai nudažyti namai, apsupti sodų. Šie vasarnamiai priklauso buvusių kaimo gyventojų palikuonims, kurie išsikraustė į Sankt Peterburgą ar Maskvą. Barutos kapinaitėse plušusi 73 metų moteris pasakojo, kad iš 50 gretimo kaimo namų, nuolat gyvenami yra tik trys. „Jis greit išnyks. Jaunimas išvyko, o senimas išmirė“, – sakė senolė. Jos pačios dukra ir anūkai čia beveik nesilanko, nes ilsėtis mieliau vyksta į užsienį.

Keletas šalia Barutos esančių kaimų iš tiesų jau yra apleisti. Kai kurie darosi sunkiai įvažiuojami, nes ant žvyrkelio priaugę medžių. Šiose vietovėse sunku orientuotis net vietos taksi vairuotojams, čia pradingsta mobiliųjų telefonų signalai. Kaip nurodo ekspertai, 1910 metais Pskovo srityje buvo priskaičiuojama 8300 kaimų, o dabar maždaug 2 tūkst. jų yra visiškai tušti.

Virsta užkampiu

Pskovo sritis, kuri ribojasi su Latvija ir Estija, viena labiausiai praretėjusių visoje Rusijoje. Kaip teigė Pskovo valstybinio universiteto demografas Andrejus Manakovas, praėjusio amžiaus trečią dešimtmetį čia gyveno apie 1,8 mln. žmonių, o dabar jų yra apie 642 tūkstančiai. Iki 2033 metų šios srities gyventojų, kaip prognozuojama, turėtų sumažėti iki 513 tūkstančių.

Pskovo srityje dabar veikia keturi gimdymo namai, nors prieš dešimtmetį jų buvo 26. Vietos pareigūnas Levas Šlosbergas sakė, kad turtingesnės moterys dažniau vyksta į klinikas Estijos pasienio miestuose. Jo teigimu, labiau nei uždaromos mokyklos žmones išvykti paskatina ligoninių trūkumas. „Pskovo sritis tirpsta“, – tvirtino politikas.

Barutos kapinaitės ir cerkvė.
Barutos kapinaitės ir cerkvė.

Pskovo gyventojai puoselėjo viltis, kad sritis taps šalies vartais į Europą, kai į Europos Sąjungą (ES) įstojo Baltijos valstybės. Tačiau regionui taip ir nepavyko atsigauti, o 2014 metais padėtis dar labiau pablogėjo, nes prasidėjus Ukrainos krizei pašlijo ES ir Rusijos prekybos santykiai. „Dėl tarptautinių nesutarimų regionas virsta užkampiu“, – sakė L. Šlosbergas.

1964 metais rašytojas Valentinas Kurbatovas persikėlė gyventi į Pskovo sritį. Tuo metu šis regionas garsėjo linų auginimu. „Linai pražysta mėlynai. Kai atvažiavau čia, rodėsi, jog laukuose atsispindi dangus“, – pasakojo vyras. Deja, dabar visur įsigali brūzgynai ir pelkės, o važiuojant traukiniu į Maskvą šmėžuoja gūdūs miškai.

Apleistas namas.
Apleistas namas.

Prognozės – prastos

Pagal optimistiškiausias prognozes Rusijoje iki 2050 metų turėtų gyventi maždaug tiek pat žmonių, kiek dabar (apie 146 mln.), jei tik atvykėliai iš Vidurinės Azijos pagerins gimstamumo rodiklius. Realistiškiau mąstantys demografai tvirtina, kad po daugiau kaip 30 metų šalies gyventojų skaičius sieks apie 130 mln., blogiausiu atveju – mažiau nei 100 milijonų.

Rusijos demografinės problemos prasidėjo maždaug prieš šimtą metų. 1917-ųjų vasario revoliucija ir ketvirtą dešimtmetį Josifo Stalino vykdytas masinis susidorojimas su kitaminčiais gerokai pakoregavo šalies gyventojų skaičių. Rusai vis primena, kad per Antrąjį pasaulinį karą kovodami su naciais paaukojo milijonus žmonių.

Pskovo valstybinio universiteto profesoriaus A. Manakovo teigimu, Rusija negalės vaidinti svarbaus vaidmens pasaulio politikoje ir ekonomikoje, jei gyventojų mažės. „Štai kodėl valdžios atstovai nori didinti gimstamumo rodiklius“, – sakė jis.

Futbolo aikštėje ganosi arklys.
Futbolo aikštėje ganosi arklys.

Vyriausybė visaip skatina gyventojus susilaukti daugiau vaikų. Pavyzdžiui, už antrąjį vaiką šeima gauna apie 450 tūkst. rublių (7500 dolerių) vienkartinę išmoką. Valdžia skiria Tėvų šlovės ordiną septynis ir daugiau vaikų auginantiems piliečiams. Prezidentas įteikia apdovanojimą Kremliuje, o šią iškilmingą ceremoniją transliuoja nacionalinė televizija. Tik šios priemonės ryškių pokyčių neduoda.

Įvairios priežastys

Maskvos ekonomikos aukštosios mokyklos demografas Sergejus Zacharovas aiškino, kad per pastaruosius dvejus metus karo avantiūros ir ekonominės problemos pakirto žmonių norą gimdyti vaikus. Panašiai nutiko ir praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį. „Gyvenimas yra nenuspėjamas, todėl žmonės turi mažiau vaikų“, – sakė S. Zacharovas.

Problemų kelia ne tik mažas gimstamumas, bet ir pernelyg didelis mirtingumas. Šis rodiklis vis dar yra didesnis nei daugelyje Vakarų šalių. Rusijoje vidutinė gyvenimo trukmė yra 72 metai. Tuo metu išsivysčiusio pasaulio šalyse vyrai dažnai gyvena apie 76 metus, o moterys – 85 ir daugiau metų.

Kai kas tvirtina, kad rusai gyvena trumpiau, nes geria itin daug degtinės. Žemės ūkio ministras Aleksandras Tkačiovas neseniai leptelėjo, esą jei žmonės gertų daugiau vyno, o ne „vodkos“, demografinė padėtis pagerėtų. Tačiau ekspertai dėl didelio mirtingumo kaltina ir nevienodo lygio sveikatos priežiūros paslaugas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"