Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
PASAULIS

Pirmasis Emmanuelio Macrono išbandymas

 
2017 09 13 21:00
Protestuotojus itin papiktino prezidento Emmanuelio Macrono per vizitą Graikijoje pasakyta pastaba, kad jis nežada nusileisti dykaduoniams ir cinikams.AFP/Scanpix nuotrauka

Antradienį didžiausia Prancūzijos profesinė sąjunga visoje šalyje suorganizavo apie 4 tūkst. mitingų ir streikų, kurių taikinys buvo naujasis Darbo kodeksas. Tačiau į gatves išėję tūkstančiai žmonių atrodė labiau supykdyti ne įstatymo projekto, o jo autoriaus – prezidento Emmanuelio Macrono.

Šie mitingai buvo pirmieji per E. Macrono prezidentavimą vykę didelio masto gatvių protestai. Nors antradienį į gatves išėjo mažiau žmonių nei per praeitais metais vykusias demonstracijas prieš panašaus pobūdžio darbo įstatymų pakeitimus, šie protestai yra neblogas barometras, rodantis, kokie išbandymai ateityje laukia E. Macrono. Jo populiarumas drastiškai krito praėjus vos keliems mėnesiams, kai buvo išrinktas prezidentu gegužę, o jo sukurta partija pasiekė pergalę birželį vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose. Naujausios apklausos rodo, kad E. Macrono valdymą teigiamai vertina vos 40 proc. prancūzų.

Vidaus ministerijos atstovų teigimu, visoje Prancūzijoje į gatves išėjo 223 tūkst. protestuotojų, tačiau organizatoriai mano, kad skaičius daug didesnis – apie 400 tūkstančių.

Vis dėlto antradienį prezidentas išvengė tiesioginės akistatos su protestuotojais, nes lankėsi Prancūzijai priklausančiose Šv. Martyno ir Sen Bartelemi salose Karibuose dėl jas nusiaubusio uragano Irmos. Tačiau E. Macrono vardas buvo dažnai minimas Prancūzijos miestų gatvėse.

„Dykaduoniai, pirmyn!“

Pasak „The New York Times“, ne konkretūs Darbo kodekso pakeitimai, o būtent prezidentas E. Macronas buvo labiausiai kritikuojamas per gatvių protestus dėl jo esą įžeidžiamo požiūrio į darbininkus. „Macronai – esi pasibjaurėtinas, dykaduoniai – gatvėse“, – buvo skanduojama Paryžiuje vykusiuose mitinguose.

Tokią skanduotę paskatino praeitą savaitę E. Macrono Graikijoje pasakytos pastabos. „Esu visiškai pasiryžęs ir neketinu nusileisti nei dykaduoniams, nei cinikams, nei kraštutinių pažiūrų asmenims“, – teigė jis.

Nors E. Macronas iš pradžių nepaaiškino, ką jis konkrečiai kritikuoja, vėliau patikslino, jog turėjo omenyje „visus, kurie per pastaruosius 15 metų tvirtino, kad Prancūzijoje ir Europoje mes negalime judėti į priekį“.

Tačiau daugelis protestuojančiųjų jautėsi įžeisti E. Macrono pastabų. Gatvėse buvo galima matyti plakatų, kuriuose reaguota į prezidento komentarą: „Per tingus sugalvoti šūkį“ arba „Dykaduoniai, pirmyn!“. Pastarasis plakatas yra pašaipi nuoroda į prezidento sukurtą centristinę partiją „Respublika, pirmyn!“.

„Dirbu pastaruosius 32 metus. Kasdien keliuosi 5 val. ryto. Nesu joks dykaduonis, ir mano darbas sunkus“, – per antradienio protestus „The New York Times“ tvirtino 50 metų slaugytojo padėjėjas Serge'as Amely. Jis pridūrė, kad tokios pastabos neprideramos šalies lyderiui.

Žada daugiau protestų

Be profesinės sąjungos narių, protestuose taip pat dalyvavo kraštutinės kairės judėjimo „Nepasiduodanti Prancūzija“, kuriam vadovauja buvęs kandidatas į šalies prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas, nariai ir rėmėjai.

Jų kritikos centre taip pat buvo ne tiek Darbo kodeksas, kiek E. Macrono valdymo stilius ir pažadai ateityje vykdyti daugiau reformų, pareikalausiančių diržų susiveržimo.

Protestų organizatoriai teigė, kad per artimiausias savaites vyks daugiau demonstracijų. Kitas masinis mitingas numatomas rugsėjo 23 dieną, tad tikėtina, kad protestuojančiųjų gatvėse daugės.

Pasak organizatorių, antradienį į Paryžiaus gatves išėjo per 60 tūkst. žmonių. Tačiau Paryžiaus policijos prefektūra tvirtino, kad šis skaičius tesiekė 24 tūkstančius. Mažesnio masto protestai vyko daugiau nei 180 miestų, miestelių ir bendruomenių visoje Prancūzijoje.

Vidaus ministerijos teigimu, visoje Prancūzijoje į gatves išėjo 223 tūkst. protestuotojų, tačiau organizatoriai mano, kad skaičius daug didesnis – apie 400 tūkstančių.

Bendra demonstracijų nuotaika buvo gana rami, nors teisėsaugos pareigūnai kai kuriuose miestuose – Paryžiuje, Lione, Nante – prieš mitingų dalyvius panaudojo ašarines dujas, o šie per susidūrimus su policininkais mėtė akmenis. Visoje Prancūzijoje dėl protestų buvo suimta 13 žmonių. Praeitais metais per savaites trukusias demonstracijas prieš panašaus pobūdžio Darbo kodekso pakeitimus vyko daugybė smurtinių susidūrimų.

Įvairiuose miestuose nebuvo išvengta policijos ir protestuotojų susidūrimų. Teisėsaugos pareigūnai antradienį suėmė 13 žmonių.Reuters/Scanpix nuotrauka

Susiskaldžiusi opozicija

E. Macrono teigimu, darbo rinkos reformos yra būtinos, jei norima paskatinti verslininkystės plėtrą šalyje, kurioje nedarbo lygis siekia 9,5 proc. ir lenkia vidutinį euro zonos nedarbo lygį. Jis ketina padaryti Prancūziją patrauklesnę vietos ir užsienio investuotojams, kurie dabar skundžiasi dėl labai griežtų darbo įstatymų ir didelių profesinių sąjungų galių.

Anot prezidento, pasiūlytų priemonių būtina imtis, kad Prancūzijos darbo įstatymai taptų kiek lankstesni ir būtų galima skatinti samdą, mažinti darbuotojų atleidimo sąnaudas. Protestuotojus labiausiai piktina tai, kad bus sumažintos išmokos dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Antradienį J.-L. Melenchonas teigė, jog prezidentas E. Macronas „gali ir privalo atsitraukti“.

„Tai nėra mūsų paskutinis mūšis, – per demonstraciją Marselio mieste žurnalistams sakė J.-L. Melenchonas. – Mes organizuojame nepailstamą Darbo kodekso gynybą.“

Vis dėlto mažai tikėtina, kad vyriausybė nusileis. E. Macronas darbo taisyklių pakeitimus vykdo dekretu, tad manoma, kad vyriausybė juos priims rugsėjo 22 dieną.

Protestų poveikį taip pat menkina ir didžiausių profesinių sąjungų susiskaldymas, nes tik viena jų reiškia griežtą opociziją vykdomoms reformoms. Antradienį savo narius į gatves kvietė tik šalies didžiausia profesinė sąjunga CGT. Kelios kitos didžiosios profesinės sąjungos nusprendė eiti į kompromisą su vyriausybe ir pabandyti kiek pakoreguoti jos politiką, kad ši būtų palankesnė darbininkams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"