Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Po Niujorko išpuolio – dėmesys į etninius uzbekus

 
2017 11 04 6:00
Teismo piešinyje - Uzbekistane gimęs ir legaliai į JAV atvykęs Sayfullo Saipovas Manhatano federaliniame teisme /
Teismo piešinyje - Uzbekistane gimęs ir legaliai į JAV atvykęs Sayfullo Saipovas Manhatano federaliniame teisme / Reuters/Scanpix nuotrauka

Džihadizmo įkvėptas teroro aktas Niujorke ir kiti ankstesni mirtini išpuoliai verčia atidžiau pažvelgti į Vidurinę Aziją, kaip terorizmą maitinantį aruodą.

Tarp Rusijos ir Kinijos įsiterpusioje buvusioje sovietinėje Vidurinėje Azijoje, kaip teigia „The Wall Street Journal“, ekonominės galimybės menkos, politinių laisvių mažai, ir tai stumia jaunus vyrus į radikalizmą.

Sirijoje kai kurias džihadistų grupuotes sudaro beveik vien uzbekai iš Kirgizijos Ošo miesto ir Afganistano Dželalabado.

8 žmones Niujorke automobiliu sutraiškęs 29 metų Sayfullo Saipovas yra uzbekas, gimęs Uzbekistano sostinėje Taškente, 2010 metais legaliai atvykęs į Jungtines Valstijas pagal žaliosios kortelės programą. Uzbekų buvo ir tarp asmenų, kurie anksčiau visame pasaulyje rengė išpuolius.

Uzbekistanas – tankiausiai gyvenama musulmoniška Vidurinės Azijos valstybė, turinti 32 mln. gyventojų. Prieš kurį laiką šalyje veikė karinga islamistinė grupuotė, kurios branduolį sudarė Uzbekistano islamo judėjimas, atsiradęs rytiniame Ferganos slėnyje. Šioje teritorijoje gyvena 12 mln. žmonių, tarp jų – kompaktiškų kirgizų ir tadžikų bendruomenių. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje judėjimas suskilo ir jo įvairios atšakos įsiliejo į Talibaną, „Al-Qaedą“ bei „Islamo valstybę“.

Sovietiniu laikotarpiu sunitiškas Uzbekistanas buvo gerokai sekuliarizuotas. 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai Uzbekistanas paskelbė nepriklausomybę ir šalyje kaipmat atsirado radikalių islamistinių judėjimų. Autoritariškas valstybės prezidentas Islamas Karimovas rūsčiai slopino juos iki pat savo mirties 2016-ųjų rugsėjį. Nuo 1991 iki 2004 metų Uzbekistano valdžia įkalino daugiau kaip 7 tūkst. uzbekų, apkaltintų islamo ekstremizmu.

2015-aisiais buvo pastebėta, kad vis daugiau Vidurinės Azijos gyventojų traukia į Artimuosius Rytus palaikyti „Islamo valstybės“. Tarp jų dominavo etniniai uzbekai. Rusijos duomenimis, prie tokių džihadistinių organizacijų kaip „Al-Qaeda“ ir „Islamo valstybė“ Irake bei Sirijoje prisidėjo nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. išeivių iš Vidurinės Azijos. Etninių uzbekų tarp jų – nuo 500 iki 1500. Tai daugiausia migrantai darbininkai iš Rusijos ir Rytų Europos. Nemažai uzbekų kovoja ir Pakistane. Šiuo požiūriu Uzbekistanas tapo vienu pagrindinių tarptautinio terorizmo eksportuotojų.

Dabar, kai „Islamo valstybės“ kovotojai beveik sutriuškinti ir pradeda trauktis iš Sirijos bei Irako, Uzbekistano piliečiai tampa rizikos veiksniu daugelyje pasaulio dalių. Kovotojams prarandant vis daugiau teritorijų ir siekiant romantizuoti kalifato žlugimą tokios atakos kaip Niujorke jiems itin reikalingos.

Priespauda veja į ekstremistų glėbį

2015 metais Niujorko federalinė prokuratūra apkaltino kelis Brukline gyvenusius uzbekus parama „Islamo valstybei“ ir ryšiais su ja. Keli asmenys buvo areštuoti po tyrimo, pradėto vienam jų interneto svetainėje uzbekų kalba paskelbus raginimą dėtis prie šios tarptautinės teroristinės grupuotės.

Balandį Uzbekistano pilietis Rachmatas Akilovas sunkvežimiu rėžėsi į žmonių minią Stokholme. Rusijos valdžia pranešė, kad tą patį mėnesį teroro akto Sankt Peterburgo metropolitene vykdytojas taip pat buvo etninis uzbekas – Rusijos pilietis Akbardžonas Džalilovas, gimęs Kirgizijoje.

2016 metų gruodžio 31-ąją šaudynes Stambulo naktiniame klube surengęs ir 39 žmones iš automato AK-47 paklojęs Abdulkadyras Mašaripovas turėjo Uzbekistano pilietybę. Teroro aktą Stambulo oro uoste taip pat įvykdė išeiviai iš Uzbekistano ir Kirgizijos.

Dabartinis Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas pažadėjo bendradarbiauti su JAV tyrėjais. Jis ilgai dirbo premjeru valdant I. Karimovui, bet tapęs prezidentu pamažu atsisako griežtų autoritarinio valdymo formų ir labiau atveria šalį pasauliui.

Vis dėlto 25 metai izoliacijos yra vienas paaiškinimų, kodėl uzbekų jaunimas radikalizuojasi. Ekonominė padėtis Uzbekistane daug blogesnė nei kitose Vidurinės Azijos valstybėse – Kirgizijoje, Tadžikistane, Turkmėnijoje, Kazachstane. Korupcija ir skurdas verčia daug jaunų žmonių bėgti iš šalies, pirmiausia – į Rusiją, taip pat – į ekstremistų glėbį.

I. Karimovo laikais religingi uzbekai buvo represuojami. Craigas Murray, nuo 2002 iki 2004 metų dirbęs Didžiosios Britanijos ambasadoriumi Uzbekistane, teigia, jog kankinimai, žmonių grobimai, nužudymai, policijos prievartavimai, kyšiai, religinis persekiojimas, cenzūra buvo šios šalies kasdienybė. Pasak diplomato, 2002-aisiais I. Karimovo saugumo pajėgos du kalinius – Muzafarą Avazovą ir Chuznidiną Alimovą – išvirė gyvus. Toks žiaurumas dar labiau skatino uzbekus bėgti į užsienį. Tačiau tiek Rusijoje, tiek Vakaruose jie adaptuojasi itin sunkiai. Trukdo ir kalbos barjeras, ir labai dažnai nenoras prisitaikyti prie kitos kultūros. Taip šie žmonės tampa marginalais. Uzbekistane, kad ir kokia griežta būtų valstybės kontrolė, islamo vaidmuo didėja, daugelis jaunų gyventojų lengvai priima ypač reiklios islamo atšakos – vahabizmo – idėjas.

Vahabizmo idėjos lengvai plinta tarp jaunų Uzbekistano musulmonų.
Vahabizmo idėjos lengvai plinta tarp jaunų Uzbekistano musulmonų.

Specialistai tvirtina, jog uzbekų mažuma Kirgizijoje – dar radikalesnė. Kirgizijos uzbekams neprieinamas aukštasis mokslas, jie diskriminuojami, ir tai kuria palankią dirvą radikalizacijai stiprėti. Sirijoje kai kurias džihadistų grupuotes sudaro beveik vien uzbekai iš Kirgizijos Ošo miesto ir Afganistano Dželalabado.

Vis dėlto pasauliniu mastu nei Uzbekistanas, nei kitos Vidurinės Azijos valstybės nėra labiausiai terorizmo krečiamos šalys. Kaip rodo statistika, iš 85 tūkst. teroristinių incidentų, užregistruotų nuo 2001 iki 2016 metų, Uzbekistane įvyko 10, visoje Vidurinėje Azijoje – 70.

Atakos, kuriose dalyvavo uzbekai

Sausio 1-ąją: šaudynės naktiniame Stambulo klube, 39 žuvusieji.

Balandžio 3-iąją: bomba Sankt Peterburgo metropoliteno stotyje, 14 žuvusiųjų.

Balandžio 7-ąją: sunkvežimiu Stokholme sutraiškyti 4 žmonės.

Spalio 31-ąją: sunkvežimiu Niujorke užmušti 8 žmonės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"