Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Rohinjų mergaitės priverstos tekėti už vyresnių vyrų, kad išgyventų

 
2017 12 07 18:47
"Reuters" nuotrauka
"Reuters" nuotrauka

Maisto paskirstymas remiantis šeimos narių skaičiumi lemia, kad Mianmare persekiojamų pabėgėlių dukros yra priverstos ištekėti anksčiau laiko, rašo „The Guardian“.

Jaunos Rohinjų mergaitės, kurios su šeimomis bėga iš Mianmaro į Bangladešą, yra priverstos susituokti, kad turėtų iš ko prasimaitinti.

Mūsų kaime viskas liepsnojo. Kai mes bėgome, priekyje esantys žmonės buvo sušaudyti.

Paramą teikianti Jungtinių Tautų „Pasaulio maisto programa“ („World Food Programme“) tiekia maistą, atsižvelgiant, kiek šeimos narių gyvena po vienu stogu. Todėl 12 metų ir vyresnės mergaitės išteka, kad jų šeimos galėtų sumažinti išlaidas maistui – gautų daugiau maisto davinio.

Daugiau nei 700 tūkst. rohinjų etninės grupės narių pabėgo iš Mianmaro nuo to laiko, kai kariuomenė pradėjo pirmąjį „apsivalymo“ operacijos etapą. Apie 600 tūkst. iš jų buvo perkelti prasidėjus antrajai bangai rugpjūtį, kurią Jungtinės Tautos pasmerkė kaip „etninį susidorojimą“. Mianmaro saugumo pajėgos buvo apkaltintos masiniais prievartavimais ir žudymais.

Bangladešo medikai teigia, kad iš Mianmaro Rachinų valstijos pabėgusių rohinjų šeimų mergaitės yra seksualinio smurto aukos.

Tačiau Bangladeše esančio Cox‘s Bazar pabėgėlių stovyklose jos patiria kitokio pobūdžio smurtą. Tai yra ankstyva santuoka, daranti tiek fizinę, tiek psichologinę žalą.

„Aš buvau dar nesubrendusi, kai ištekėjau“, – pasakojo Anwara, kuri pabėgo iš Rachinų valstijos po to, kai kariuomenė sudegino jos namus. Būdama keturiolikos ir prieš pat atvykdama į Bangladešą, ji susituokė, o ne už ilgo pagimdė ir savo pirmąjį vaikelį.

„Aš negalėjau suprasti, kas atsitiko – tapau silpna, visiškai nevalgiau. Niekam nesakiau ir niekas nežinojo, kad esu nėščia. Prasidėjus menstruacijoms mergaitės dar 4 ar 5 metus turi vystytis. Tik tada mes sustiprėjame, pradedame suprasti gyvenimą, įgyjame galimybę tapti aukštomis ir gražiomis“, – guodėsi Anwara. – Norėčiau būti praleidusi mažiau laiko su savo vyru ir kūdikiu. Tada gyvenimas būtų buvęs gražesnis.“

„The Guardian“ šnekėjo su daugiau nei tuzinu mergaičių, gyvenančių šiose pabėgėlių stovyklose. Jų tėvai aktyviai ieškojo joms vyrų, daugelis iš jų jau buvo priverstos ištekėti.

Nors ankstyvos santuokos yra gausiai praktikuojamos Mianmaro Rohinjų bendruomenėse, mergaitės sakė, kad maisto davinių paskirstymas šiuo atveju suvaidino lemiamą vaidmenį. 25 kilogramai ryžių yra paskirstomi kartą per dvi savaites, remiantis vidutiniu šeimos dydžiu, kuris yra 5 žmonės, tačiau dauguma šeimų yra didesnės.

14-metė Marium atvyko į Bangladešą rugsėjo mėnesį. Po trijų savaičių ji susituokė.

„Mūsų kaime viskas liepsnojo. Kai mes bėgome, priekyje esantys žmonės buvo sušaudyti“, – pasakojo ji.

„Aš neturiu tėvo ir visada buvau našta savo motinai, todėl man geriau buvo susituokti. Žinoma, jei mama būtų sugebėjusi mane išmaitinti, aš nebūčiau pasiryžusi tokiam žingsniui“, – pridūrė Marium.

Muhammadas Hassenas neseniai ištekino savo 14-metę dukrą Arafą.

„Mūsų šeimoje yra 10 žmonių – tarp jų 7 dukros. Todėl mes gauname 25 kilogramus ryžių kartą per dvi savaites. To neužtenka 10 žmonių šeimai“, – sakė Muhammadas.

„Žinoma, jei aš būčiau likęs Rachinų valstijoje, aš būčiau dukrą ištekinęs vėliau. Ten aš buvau ūkininkas, turėjau daugiau nei hektarą žemės. Aš būčiau ją maitinęs tuo, kas buvo namuose, blogiausiu atveju būtų padėję giminaičiai, kaimynai. Tuo tarpu čia aš negaliu to daryti“, – pabrėžė jis.

Arafa dar nespėjo sutikti savo vyro, kuris yra gerokai vyresnis už ją. Bet ji matė jį iš tolo ir tiki, kad jis yra kilnus žmogus.

„Tikiuosi, kad man patiks būti žmona, – sakė Arafa. – Namie, aš darau viską dėl savo tėvų ir jaunesnių seserų, todėl išsiugdžiau įprotį.“

Tik viena iš apklaustų mergaičių pažinojo savo vyrą iki vestuvių dienos. Visos mergaitės, kurios jau susituokė, teigė, kad prieš tai nieko nežinojo apie seksą.

„Mano tėvai atidavė mane vyrui, nes negalėjo manęs išmaitinti. Kai aš susituokiau, aš galvojau, kad vyras tiesiog duos man valgyti, nesupratau, kas tie intymūs santykiai“, – sakė 12-os ištekėjusi Fatima.

Mohamadas, kuris yra stovyklos bendruomenės lyderis, teigė, kad tėvai nenori ištekinti savo dukrų, bet joms reikia valgyti.

„Pasaulio maisto programa“ padidino maisto kiekį šeimoms, kuriose daugiau nei 8 žmonės. Organizacijos atstovas spaudai iš pradžių teigė, kad jie nemato sąsajos tarp priešlaikinių santuokų ir maisto davinių paskirstymo. Tačiau „The Guardian“ išryškino situaciją ir organizacija nedelsiant išreiškė susirūpinimą kartu su kitomis Jungtinių Tautų agentūromis, kurios siekia apsaugoti vaikus.

Habiburas Rahmanas, Bangladešo labdaros organizacijos „Brac“ programų viršininkas, dirba su pabėgėlių šeimomis. Jis sakė, kad mergaičių atidavimas priešlaikinėms santuokoms už maistą kelia didžiulį susirūpinimą.

„Šeima, kurioje yra daugiau nei 8 nariai, gauna 2 maisto davinių korteles. Tuo tarpu 7 narių šeima gauna tik 1 kortelę. To pasekoje, iškyla rizika, kad įvyks priešlaikinė santuoka – mergaitė bus ištekinta už didesnį maisto davinio kiekį“, – teigė Rahmanas.

„Mergaitės ir moterys pabėgėlių stovyklose patiria ypač didelę tokių vedybų, taip pat ir smurto riziką. Priešlaikinės santuokos jau ir taip paplitusios tarp Rohinjų, bet skurdas ir mažas saugumas skatina perkeltąsias šeimas ištekinti savo dukras dar anksčiau, nei įprastai. Valdžia ir nevyriausybinės organizacijos turi daryti daugiau, kad neleistų plisti tokioms rizikoms. Jos privalo įtraukti mergaites į savo kovą prieš krizę“, – pridūrė jis.

"AFP" nuotrauka
"AFP" nuotrauka

Lakshmi Sundaram, „Girls Not Brides“ organizacijos vykdančioji direktorė, aiškino, kad priešlaikinės santuokos turi niokojančių pasekmių, tokių kaip per daug ankstyvas nėštumas, fizinis ir seksualinis smurtas, padidėjusi skurdo tikimybė.

„Mes negalime užmiršti mergaičių krizės apsuptyje. Valdžia ir nevyriausybinės organizacijos turi skirti specialų dėmesį šiai problemai. Tai reiškia, kad reikia susikoncentruoti ties saugumo didinimu ir kokybišku švietimu. Taip pat reikia dirbti su mergaitėmis ir moterimis jau ankstyvaisiais krizės etapais, kad jos galėtų paaiškinti savo situaciją prieš įvykstant radikaliems pokyčiams jų gyvenimuose“, – sakė ji.

Mergaitės ir jų šeimos teigė, kad gerokai lengviau susituokti yra ne Mianmare, o Bangladeše. Merginos Bangladeše gali tuoktis nuo 18 metų, tačiau šalis užima vieną iš aukščiausių vietų pasaulio ankstyvų santuokų reitinge.

Kai kurie tėvai neapibrėžtą santuokų įstatymų vykdymą Bangladeše mato, kaip galimybę. 15-metė Rosia pasakojo, kaip į jos šeimos buveinę stovykloje užėjo moteris, kuri teigė, kad Rosios šeima negali išsimaitinti ir pasiūlė jai ištekėti už savo sūnaus.

„Mano tėvai sutiko, todėl ir aš turėjau sutikti“, – teigė ji.

Bet santuoka buvo apgaulinga. Praėjus 2 mėnesiams po vedybų paaiškėjo, kad vyras nebuvo tos moters sūnus. Jis pradėjo reikalauti pinigų iš Rosios šeimos. Kai jie negalėjo sumokėti, jis pradingo.

Ankstyva santuoka nėra gerai. Bet tai yra gerai man. Nes aš negaliu jų išmaitinti, todėl turėsiu jas atiduoti vyrams vieną po kitos.

„Aš turiu vieną mažą berniuką ir 6 mergaites. Mianmare, santuoka iki 18 metų yra neleidžiama, mums reikia kariuomenės leidimo, o tai gali labai daug kainuoti. Tai buvo puiki galimybė – šansas, kurio neturėjome Mianmare“, – sako Rosios tėvas Muhammedas.

Muhammedas yra pasiryžęs surasti vyrus visoms savo dukroms.

„Ankstyva santuoka nėra gerai. Bet tai yra gerai man. Nes aš negaliu jų išmaitinti, todėl turėsiu jas atiduoti vyrams vieną po kitos.“ – sakė jis.

Jungtinių Tautų moterų teisių gynimo ekspertai aptiko įrodymų, kad Mianmaro nacionalinio saugumo pajėgos atliko seksualinio smurto aktus prieš Rohinjų moteris. Jie pareikalavo Mianmaro valdžios pateikti kaltinimus nusižengusiems pareigūnams per 6 mėnesių laikotarpį. Šis reikalavimas yra tik ketvirtas tokio pobūdžio prašymas nuo 1982 m., kai Jungtinių Tautų komitetas diskriminacijos prieš moteris eliminavimui surengė savo pirmąjį posėdį.

„Mes esame labai atsargūs ir naudojame labai griežtus kriterijus, kai nusprendžiame eiti šiuo keliu. Dažniausiai turime skirtingų būdų, kaip vystyti dialogą, – sakė komiteto narė Nahla Haidar – Mes gavome pranešimų apie seksualinį smurtą prieš moteris, jų prievartavimus, kankinimus, žalojimus. Jautėmės sukaustyti.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"