Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Separatistų lyderiams – kaltinimai maištu

 
2017 10 30 16:13
Perimdama regiono institucijas Ispanija įžengia į nežinomą ir potencialiai pavojingą etapą.
Perimdama regiono institucijas Ispanija įžengia į nežinomą ir potencialiai pavojingą etapą. AFP/Scanpix nuotrauka

Po audringos praėjusios savaitės pabaigos Katalonijoje, kai ten buvo įvestas tiesioginis Madrido valdymas ir paskelbti pirmalaikiai rinkimai, Ispanijos prokurorai parengė kaltinimus nušalintam Katalonijos prezidentui Carlesui Puigdemont'ui ir atstatydintos regiono vyriausybės pareigūnams – juos siūloma apkaltinti maištu, antivyriausybine veikla ir lėšų grobstymu. Už tai gresianti maksimali bausmė – 30 metų kalėjimo.

Ispanijos generalinis prokuroras José Manuelis Maza susilaikė nuo įsakymo nedelsiant areštuoti Katalonijos separatistų lyderius, bet nurodė jiems artimiausiu metu pasirodyti teisme Madride. Įgyvendindama tiesioginį valdymą centrinė Ispanijos valdžia jau rengiasi perimti Katalonijos institucijų kontrolę ir pakeisti regiono ministrus Ispanijos pareigūnais. Ketinama pakeisti apie 150 regioninių ministrų. Tačiau pirmadienį Madridas suteikė laiko katalonų pareigūnams susirinkti asmeninius daiktus iš biurų. Kaip sakė vidaus reikalų ministras Juanas Ignacio Zoido, jie turi „kelias valandas“, bet jeigu C. Puigdemont'as ir kiti nepaklus ir toliau mėgins eiti pareigas, iš kurių yra atstatydinti, jiems gresia areštas ir baudžiamieji kaltinimai.

C. Puigdemont'o, kaip Katalonijos lyderio, portretai jau nukabinti policijos nuovadose. Tačiau, kaip anksčiau sakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Alfonso Dastis, C. Puigdemont'as galėtų dalyvauti naujuose rinkimuose gruodžio 21 dieną, jei tik nebus įkalintas.

Naujų Katalonijos parlamento rinkimų paskelbimui pritaria beveik 75 proc. Ispanijos piliečių ir 64 proc. Katalonijos gyventojų, bet apie 40 proc. Ispanijos piliečių mano, kad Katalonijos problema sprendžiama pavėluotai. Madrido taktika kovoti su Katalonijos separatistais teisinėmis priemonėmis gali duoti visai atvirkščią rezultatą, jei katalonai ir vėl balsuos už nepriklausomybės judėjimą. Šis jų sprendimas jau būtų visiškai teisėtas, kitaip nei spalio 1 dienos referendumas, kurį Ispanijos valdžia gana šiurkščiai nutraukė.

Ar „tylioji dauguma“ bunda?

Katalonijos parlamentui penktadienį balsavus už atsiskyrimą nuo Ispanijos, Madridas įvedė tiesioginį valdymą regione, taip pat paleido Katalonijos vyriausybę ir parlamentą, sustabdė regiono autonomiją ir paskelbė pirmalaikius rinkimus. Tačiau Ispanijos premjeras Mariano Rajoy smarkiai rizikuoja.

Viena vertus, separatistinės partijos gali ir neišsilaikyti, praradusios vienybę, kuri joms labiausiai padėjo tapti nenugalima jėga. Tačiau ši konservatorių ir antikapitalistų sąjunga visuomet buvo keistoka ir kupina įtampų. Be to, Katalonijos nacionalistų lyderiai gerai žino, kad jų projektas itin trapus. Ir tai buvo akivaizdu sekmadienį, kai vadinamoji tylioji dauguma įsidrąsino ir surengė Barselonoje masinę demonstraciją už vieningą Ispaniją. Įvairiais duomenimis, joje dalyvavo iki milijono ar net daugiau žmonių. Jie nešėsi Ispanijos vėliavas ir kaltino separatistus „pasinaudojus demokratija kaip tuščiu lapu, kad galėtų įrašyti į jį, ką nori“. Demonstracijos dalyviai sakė, kad vieningos Ispanijos šalininkų Katalonijoje yra „daug daugiau“ nei separatistų.

Be to, separatistų, kitaip nei jie tikėjosi, neparėmė Europos Sąjunga – po nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo Katalonijos parlamente tiek ES, tiek JAV pabrėžė savo paramą Ispanijos vyriausybei. Vėliau Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani pareiškė, kad niekas niekada nepripažins Katalonijos nepriklausoma valstybe. Pasak jo, nepriklausomybės referendumas Katalonijoje buvo neteisėtas ir įstatymo viršenybė turi būti atkurta. Jis dar pridūrė esąs prieš ES tarpininkavimą, pabrėždamas, kad ši krizė yra Ispanijos vidaus rūpestis.

Kita vertus, separatistams akimirka kaip niekad palanki. Dabar, kai keliems jų lyderiams, įskaitant nušalintąjį prezidentą C. Puigdemont'ą, gresia kalėjimas arba ilgai trunkantys teismo procesai, daugelio rinkėjų simpatijos – jų pusėje. Dar neišblėso ir policijos šiurkštūs veiksmai, kurių ji ėmėsi per chaotišką spalio 1 dienos referendumą. Jie galėjo ištirpdyti nepriklausomybės priešininkų gretas.

Mano kovojantys už laisvę

Kai policija, Madrido pasiųsta stabdyti neteisėtą referendumą, trankė mokyklų duris ir balsuoti norėjusias pagyvenusias ponias, separatistai gavo tiksliai tai, ko jiems labiausiai reikėjo – patvirtinimą, jog Katalonija ne tik patiria Madrido priespaudą, bet joje paminamos Europos vertybės bei demokratinės teisės. Po šių įvykių žmonių galvose susiklostė įsivaizdavimas, kad jie kovoja ne vien už savo kalbą ir mokesčius, bet apskritai už laisvę ir išsivadavimą. Vienas separatistų lyderis taip ir pareiškė: „Tai kova už laisvę. Dabar aišku, kad mes kovojame su kolonijine galia, kuri nori mus pavergti“. Nenuostabu, kad du nepriklausomybės judėjimo lyderiai – Jordi Sánchezas ir Jordi Cuixartas, uždaryti į kalėjimą dėl maišto kurstymo (jie suorganizavo protestą, per kurį policija buvo užspeista pastate, pareigūnų automobiliai suniokoti), separatistų akyse jau virto politiniais kaliniais, teisiamais ne už neleistinus veiksmus, o už idėjas.

Tironija, kolonializmas, laisvė – tokios sąvokos dabar dominuoja nepriklausomybės šalininkų galvose. Studentai savo plakate ragino protestuoti prieš „frankistines represijas“, jame buvo pavaizduoti Ispanijos karalius, premjeras ir Francisco Francas. Tai, kad diktatorius, kurio režimas XX amžiuje ribojo katalonų kalbą ir kultūrą, jau 40 metų miręs, nė motais. Taip pat ir tai, kad Katalonija iki naujausių įvykių turėjo daugiau laisvių bei autonomijos, negu bet kuris kitas regionas Europos Sąjungoje, įskaitant Škotiją.

Katalonija turėjo daugiau laisvių nei bet kuris kitas Europos Sąjungos regionas, įskaitant Škotiją.

Katalonija turėjo savo parlamentą, policijos pajėgas ir viešąjį transliuotoją, mokyklas, vyriausybę ir prezidentą, nepriklausomas galias daugelyje politikos sričių nuo kultūros iki aplinkosaugos, komunikacijos, transporto, prekybos ir visuomenės saugumo.

Rinkimų baigtis nenuspėjama

Ispanijos premjeras M. Rajoy tikisi, kad nepriklausomybės priešininkai, kurių, pagal apklausas, visuomet buvo kiek daugiau nei šalininkų, pagaliau atsikratys apatijos ir ateis išreikšti savo valią. Jis nori, kad rinkėjai nubaustų separatistus už tą chaosą, kurį šie sukėlė regione pastarosiomis savaitėmis. Galima sakyti, kad Katalonija jau smarkiai nukentėjo, nes savo būstines iš regiono iškėlė du didžiausi bankai ir apie 1000 kompanijų, sumažėjo turistų, sutriko normali gyvenimo tėkmė.

Tačiau ir separatistai iš visų jėgų stengsis išlaikyti žmones mobilizuotus. Išvaikytos vyriausybės likučiai gali imtis priemonių įtikinti viešąjį sektorių, kurį sudaro 200 tūkst. darbuotojų, sabotuoti tiesioginį valdymą. Žemesniame lygmenyje merai separatistai taip pat gali imtis nepaklusnumo akcijų, nors už tai jiems gresia teismai. Tad rinkimų rezultatų nuspėti neįmanoma. Galima tik prisiminti, kad per praėjusius regioninius rinkimus 2015 metų rugsėjį separatistai laimėjo 48 proc. balsų ir turėjo daugumą vietų regiono parlamente.

Dabar niekas tikrai nežino, kas bus toliau. Vis dar neaiškus C. Puigdemont'o likimas. Vakar jo buvimo vieta buvo nežinoma .Ar jam bus uždėti antrankiai, o gal jis pabėgs į Belgiją, kur galėtų paprašyti prieglobsčio? Ar dar daugiau kompanijų pasitrauks iš Katalonijos? Kuo baigsis pirmalaikiai rinkimai?

Jei juos laimėtų vieningos Ispanijos šalininkai, tai būtų didelis pažeminimas separatistams. Paaiškėtų, kad jų pučiamas nepriklausomybės burbulas subliuško. Bet jei vis dėlto laimės nepriklausomybės judėjimas, M. Rajoy konservatorių Liaudies partijai gali tekti galiausiai pripažinti, kad metas perrašyti Ispanijos Konstituciją, kuriai 1978 metais pritarė dauguma ispanų ir, beje, katalonų taip pat. Konstitucija vienareikšmiai draudžia regionams vienašališkai atsiskirti. Daug kas sako, kad ji nebeatitinka šiandienos poreikių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"