Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Tūkstančiai protestavo prieš teismų reformas Lenkijoje

 
"Laisvi teismai, laisvi žmonės", - skelbė prie Aukščiausiojo Teismo susirinkusių protestuotojų su uždegtomis žvakutėmis plakatai.
"Laisvi teismai, laisvi žmonės", - skelbė prie Aukščiausiojo Teismo susirinkusių protestuotojų su uždegtomis žvakutėmis plakatai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Protestuotojai baiminasi, kad naujoji teismų reforma suteikia valdančiajai konservatorių partijai galią kontroliuoti teismus.

Policijos duomenimis, demonstracijoje prie Lenkijos parlamento Varšuvoje dalyvavo maždaug 4500 žmonių. Įsitikinę, kad valdančiųjų reforma kelia pavojų teismų nepriklausomumui, jie skandavo: „Apginsime demokratiją!“

Masinės antivyriausybinės demonstracijos Lenkijoje vyksta visus dvidešimt „Įstatymo ir teisingumo“ valdymo mėnesių. Ypač dideles minias sutraukė protestai prieš konservatorių užmojus taip sugriežtinti abortų įstatymus, kad jie užtrauktų kriminalinę atsakomybę ir gydytojams, ir moterims. Šimtai tūkstančių Lenkijos moterų ėjo į gatves pasipriešinti tokiam pasikėsinimui į jų pasirinkimo laisvę, remiamam ir įtakingos Lenkijos katalikų bažnyčios.

Griauna demokratijos principą

Savaitgalio protestus organizavo judėjimas KOD (Komitetas demokratijai ginti), kritikuojantis Jaroslawo Kaczynskio partijos politiką ne tik teismų, bet ir kitų sričių, tokių kaip žiniasklaida bei švietimas, atžvilgiu. „Įstatymas ir teisingumas“ kontroliuoja abejus parlamento rūmus, šios partijos kandidatas buvo ir prezidentas Andrzejus Duda. Susiskaldžiusi ir silpna opozicija turi menką įtaką vyriausybei, nebent gali rengti protestus.

„Visas šis rinkinys įstatymų yra skandalas – Varšuvoje piktinosi protestuotoja Agnieszka Janczarska, 39 metų teisininkė. – Tai pagrindinių demokratinės valstybės principų – būtent valdžių atskyrimo – griovimas.“

Protesto demonstracijoje dalyvavo ir dviejų pagrindinių opozicinių partijų lyderiai: Grzegorzas Schetyna iš Piliečių platformos ir Ryszardas Petru iš Modernios partijos. Jie pažadėjo vienyti jėgas kovai prieš tokias reformas.

Anksčiau praėjusią savaitę Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą, suteikiantį teisingumo ministrui galią skirti teisėjus. Įstatymų leidėjai taip pat pritarė įstatymui, leidžiančiam parlamentui, kontroliuojamam partijos „Įstatymas ir teisingumas“, parinkti Nacionalinės teisingumo tarybos, kurios vaidmuo – ginti teismų nepriklausomumą, narius. Valdantieji pateikė dar vieną įstatymą , kuris pajungs Aukščiausiąjį Teismą, prižiūrintį žemesniuosius teismus, vykdomajai valdžiai – tokį žingsnį opozicija prilygino „perversmo paskelbimui“. Šio teismo galioje taip pat spręsti, ar rinkimai teisėti, bei tarti žodį ypač sunkiose bylose.

Pagal siūlomą įstatymą, dabartiniai aukščiausios instancijos teismo teisėjai bus priversti atsistatydinti, išskyrus tuos, kuriuos įvardys teisingumo ministras, o tada ministras parinks kandidatus į atsistatydinusiųjų vietą. Taip vyriausybė galės pakeisti visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Pasak opozicijos, bus pašalinti paskutiniai nepriklausomos teisingumo sistemos likučiai.

Lenkijos konservatorių vyriausybė jau susipyko su Europos Komisija dėl Konstitucinio Tribunolo (jo pagrindinė prievolė yra tikrinti, ar įstatymai nesikerta su Konstitucija) reformų, pagal kurias valdantieji pakeitė šio teismo teisėjus savais žmonėmis.

Lenkija atsikratė komunizmo 1989 metais, o į Europos Sąjungą įstojo 2004-aisiais. Kol kas Europos Komisija nesiėmė jokių veiksmų prieš Lenkiją, tik sakė atidžiai stebinti įvykių raidą „su dideliu susirūpinimu“.

Siekia išvalyti sistemą

Tuo tarpu Lenkijos vyriausybės atstovai aiškina, kad reformos reikalingos siekiant padaryti teismų sistemą, kuri po komunizmo žlugimo nebuvo išvalyta, sąžiningesnę bei veiksmingesnę. J. Kaczynskis, pats teisininkas, tikina, kad iš komunistinių laikų paveldėtai teisingumo sistemai būtini „radikalūs pokyčiai“ ir nauji žmonės.

Susiskaldžiusi ir silpna opozicija turi menką įtaką vyriausybei, nebent gali rengti protestus.

Daugelis ekspertų ir teisėjų sutinka, jog teisingumo sistemai ir ypač teismams reikia reformų, kurios pagreitintų bylų nagrinėjimą, bet teigia, kad „Įstatymo ir teisingumo“ pasiūlymai veda neteisinga kryptimi. G. Schetyna perspėjo, kad valdančioji partija gali pasinaudoti naujaisiais įstatymais manipuliuoti rinkimų rezultatais.

Jokio oficialaus posto neužimantį, bet galingiausią Lenkijos politiką J. Kaczynskį opozicijos šalininkai vadina diktatoriumi.

Varšuvos merija protestuotojų skaičių nurodo daug didesnį nei policija – daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Protestai vyko ir kituose dideliuose Lenkijos miestuose, įskaitant Krokuvą, Vroclavą ir Ščeciną. Kreipdamasis į minią prie parlamento Leszekas Balcerowiczius, vienas iš Lenkijos pokomunistinių reformų architektų, sakė, kad pastaraisiais laikais Lenkija du kartus pelnė pasaulio pagarbą: vieną kartą Lecho Walęsos „Solidarumo“ dėka, o kitą – dėl permainų po 1989-ųjų. L. Balcerowiczius kalbėjo, kad konservatorių lyderis J. Kaczynskis neseniai pasakė tiesą – kad „Įstatymas ir teisingumas“ pasuks Lenkiją priešinga kryptimi. „Taip, į socializmo diktatūrą“, – konstatavo L. Balcerowiczius.

Virš minios mirgėjo plakatai su užrašais „Nenorime diktatūros“ ir „Išeini atostogų, o grįžęs neberandi demokratijos“. Vienas protesto dalyvis Krzysztofas Tymowskis sakė nemanąs, jog pavyks įtikinti vyriausybę pakeisti kursą, bet vis tiek svarbu dalyvauti protestuose ir parodyti, kad Lenkijos žmonės nesutinka – jie nori laisvės ir demokratijos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"