Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
ĮDOMYBĖS

„Išgyvenimo mokyklos“ įkūrėjas: išgyvenimas – tai improvizacija

 
2017 09 14 13:20
Augustas Žukauskas /  Šarūno Mičiulio (LŽ) nuotrauka

„Išgyvenimas yra improvizacija, gali staiga prisireikti daiktų, kurių šiaip kasdien neįvertini, panaudoti juos kūrybingai“, – teigia  “Išgyvenimo mokyklos“ vadovas Augustas Žukauskas, su kurio parengtu sąrašu, ką esant ekstremaliai situacijai būtina turėti kuprinėje, prieš keletą dienų galėjo susipažinti LŽ skaitytojai.

Miškas Augustą patraukė dar paauglystėje. „Išgyvenimo mokyklos“ instruktorius su draugais į žygius leistis pradėjo prieš daugmaž septynioliką metų.

„Tais laikais neturėjome nei miegmaišių, nei kilimėlių – visa tai buvo pakankamai brangūs dalykai, kuriuos ir šiaip būdavo nelengva gauti. Mes tiesiog eidavom į mišką ir improvizuodavome“, – pasakoja Augustas. Vietoje kilimėlių kompanija miegodavo pasitiesusi eglišakius, šilumą teikdavo tik laužas, o į kuprinę susimesdavo pas savo tėvus rastus namų apyvokos daiktus.

Susidomėjimas „Išgyvenimo mokyklos“ teikiamomis paslaugomis ženkliai išaugo po Krymo įvykių, vėliau šiek tiek nuslopo.

Laikui bėgant šis pomėgis niekur nedingo. Augustui tarnaujant kariuomenėje panaši veikla jį lydėjo darbo metu, o išėjus į atsargą tokius žygius jis pradėjo organizuoti savo draugams.

„Vieną dieną geras mano bičiulis, fotografas Tomas Kauneckas man pasakė, kad turėčiau rimčiau tuo užsiimti, tai aš ir įkūriau „Išgyvenimo mokyklą“, – apie idėjos mokyti kitus žmones išgyvenimo gimimą pasakoja instruktorius.

Dažniausiai į „Išgyvenimo mokyklos“ organizuojamus žygius traukia fiziškai aktyvūs žmonės, kurie laiko gamtoje įprastai neleidžia, bet nori pasižiūrėti, kas tai yra ir su kuo tai valgoma.

„Alpinistai, skautai, šauliai patys eina į mišką. Jie yra susipažinę su gamta ir išgyvenimu, jiems tai nėra aktualu“, – pasakoja Augustas. Instruktorius teigia, jog mokykloje ekstremalių situacijų specialiai niekas nekuria ir į pavojų žygeiviai nepatenka. Iššūkiu gali būti nakvojimas lauke esant dvidešimčiai laipsnių šalčio – savo komforto zonos ribų peržengimas tampa maža asmenine pergale.

„Pasitaiko ir linksmų situacijų, kuomet žmonės atvyksta automobiliu ir kur nors netyčia įvažiuoja, tuomet tenka galvoti, kaip ištraukti automobilį su virvių ar kitų turimų parankinių priemonių pagalba“, – prisiemna Augustas.

Jis teigia, kad susidomėjimas „Išgyvenimo mokyklos“ teikiamomis paslaugomis ženkliai išaugo po Krymo įvykių, vėliau šiek tiek nuslopo: „Pastaraisiais mėnesiais vėl pasijautė šioks toks intereso šuolis. Vien informacija, kuria dalinamės savo „Facebook“ paskyroje apie atsargų kaupimą, kuprines, pirmąją pagalbą turint parankines priemones susilaukia daugiau reakcijų.“

Pasitaiko ir skeptikų, kurie klausia, kam tokio dalyko reikia. Augustas jiems atsako pateikdamas gyvenimiškus pavyzdžius, tokius, kaip ką tik Šiaurės Ameriką nusiaubęs uraganas Irma, arba savo sumodeliuotas situacijas, kurių pats nenorėtų, tačiau juk niekada negali žinoti.

„Įsivaizduokite – esate kaunietis ir gyvenate žemiau hidroelektrinės. Staiga atsiranda įdomūs neramumo židiniai Vilniuje, Klaipėdoje – daužomi Seimo langai, prie uosto pradeda lakstyti neaiškūs spalvoti žmogeliukai, kas nors pažeidžia hidroelektrinės užtvanką, išsilieja vanduo, dingsta elektra, specialiosios tarnybos užsiėmusios ir tuo metu neturi galimybės jums padėti. Vienu iš sprendimų gali būti tiesiog krepšys su visais reikalingiausiais daiktais ir atsitraukimas į atsargesnę vietą“, – savo prie kavos sugalvotu scenarijumi dalinasi Augustas.

Šarūno Mičiulio (LŽ) nuotrauka

Susikrauti visus ekstremaliai situacijai reikalingus daiktus Augustas gali per kelias minutes, nes tiksliai žino, kur sudėtas jo turistinis inventorius, tačiau šiaip mano, kad žmogui, išmėčiusiam savo reikalingus daiktus po namus gali prireikti nuo penkiolikos iki dvidešimties minučių.

„Kas domisi alpinizmu, žygeiviai tik patvirtins kad kuo mažesnis daiktas, tuo jis vertingesnis, taigi investavus į inventorių aštuoniasdešimties litrų talpos kuprinė tikrai nėra būtina, gali pilnai pakakti ir penkiasdešimties“, – pataria instruktorius.

Esant ekstremaliai situacijai kelių asmenų grupė su savimi gali pasiimti ir mažiau daiktų: „Šeima pasidalins vienu rankšluosčiu, dviems žmonėms tikrai pakaks vienos palapinsiaustės, jei jos apskritai reikia, vienos vaistinėlės. Galbūt mažiems vaikams reikės mažiau maisto, tad jiems geriau pasiimti papildomą rūbelį ir gertuvę vandens. Kai dirbau kariuomenėje vyresni kariai mane mokino, kad vanduo nesveria.“

Niekada niekur nebekeliauju be šiltos kepurės, ar tai būtų žiema, ar vasara.

Esant poreikiui greitai apleisti savo buvimo vietą ir pasislėpti neilgam laiko tarpui, pavyzdžiui, parai, galima išsiversti turint tik miegmaišį, kilimėlį, vandens, šiek tiek maisto ir asmens tapatybės dokumentą. Vis dėlto, nežinant, kaip susiklostys situacija, geriau pasistengti pasiimti daugiau dalykų.

„Gali nutikti taip, kad net tualetinis popierius bus aukso vertės ir taps valiuta. Sarajeve, Bosnijos karo metu, būtent taip ir nutiko – higienos priemonės buvo vertingiausi apyvartoje cirkuliuojantys daiktai, ypač įvairios dezinfekavimo priemonės, – teigia Augustas. – Išgyvenimas yra improvizacija, gali staiga prisireikti daiktų, kurių šiaip kasdien neįvertini, panaudoti juos kūrybingai. Pavyzdžiui, kaip išvirti atsargai laikomas kruopas dingus elektrai? Gerai, jei gyveni nuosavame name ir turi malkų, židinį. Kitu atveju teks lipti ant stogo, atsinešti kėdę ir ją deginti.“

Visko numatyti neįmanoma. Daugelį dalykų sužinai tik susidūrus su įvairiais neįvertintais sunkumais, kuriems nebuvo tinkamai pasiruošta.

„Neseniai važiavau į Afriką, galvojau, kad šiltų rūbų tikrai neprireiks, tačiau laukiant skrydžio Vokietijoje baisiai sušalau. Vėliau keliavau į Maroką ir galvojau, kad gal jau vasarą Maroke nesušalsiu. Sušalau. Niekada niekur nebekeliauju be šiltos kepurės, ar tai būtų žiema, ar vasara. Aštuonių dienų kelionės į Norvegiją metu vienas mano draugas nepasirūpino aukštais batais, o mes visą laiką keliavome per pelkę, samanas. Tai jis visą laiką ir šlapo kojas“, – iš kelionių išmoktomis pamokomis dalinasi „Išgyvenimo mokyklos“ instruktorius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"